- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 2-1398-850/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB “s”, UAB “N”
- Ieškovas
- UAB “ ieškinį atsakovui UAB “
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.10.2.4Žala
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “ ieškinį atsakovui UAB “N” dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. R., M. R., UAB „A“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „V“ (toliau - ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „N“ (toliau - atsakovas) 1089 Eur žalos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-05-01 ir po 363 Eur į mėnesį žalos nuo 2017-05-01 iki komunalinių paslaugų tiekimo sutarties sudarymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise valdo statinius bei kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, taip pat siurblinę ir žemės sklypą adresu, (duomenys neskelbtini), kuriame stovi šie statiniai ir nutiesti kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklai. Ieškovas, kaip savininkas, prižiūri ir tvarko tuos kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, siurblinę, investuoja į jų išlaikymą, priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį. Atsakovas nuosavybės teise valdo statinį adresu, (duomenys neskelbtini), kuris yra prijungtas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų, siurblinės, ir atsakovas jais naudojasi, tačiau vengia sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutartį ir nemoka už naudojimąsi svetimu daiktu, nereaguoja į jokius prašymus ar raginimus sumokėti mokestį už naudojimąsi ieškovui priklausančiais kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklais, siurbline, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo teises. Prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą už neteisėtą neatlygintiną naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklais, siurbline už laikotarpį nuo nuosavybės teisės į tinklus įgijimo iki sutarties dėl komunalinių paslaugų tiekimo sudarymo. Ieškovo vertinimu, komunalinių paslaugų - kanalizacijos ir lietaus nuotekų, tiekimo kaina sudaro po 363 Eur su PVM į mėnesį.
Atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 0,2145 ha žemės sklypą, T. T. m., bei nuosavybės teise šiame sklype turi įsigijęs pastatą - valgyklą, unikalus Nr. Patekimui į šį žemės sklypą bei į pastatą 2012-11-07 N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio T. T. ir Pagėgių skyriaus sprendimu yra nustatytas 0,1264 ha ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis). Kadangi ieškovo atstovas jiems priklausantį pastatą siekė nupirkti už itin mažą kainą, atsakovas su tuo nesutiko, todėl ieškovas ėmėsi įvairių neteisėtų veiksmų, siekdamas išgąsdinti bei tikėdamasis, kad atsakovas parduos šį pastatą už daug mažesnę nei vidutinę rinkos vertę: atsiuntė 2017-01-19 raštą, kuriame nurodė, kad už naudojimąsi ieškovui priklausančiais nuotekų (kalizacijos) ir lietaus nuotekų vietiniais tinklais nuomos kaina nuo 2016-12-01 - 300 Eur per mėnesį ir, nepateikęs net PVM sąskaitos-faktūros, tiesiog nurodė šią sumą pervesti į ieškovo sąkaitą. Atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo išaiškino, kad atsakovas nėra sudaręs su ieškovu jokių nuomos sutarčių, atsakovui priklausančiame objekte nėra įrengtos lietaus surinkimo sistemos, o vanduo netgi netiekiamas, todėl ir nuotekų nėra, dėl ko atsisakė priimti siunčiamas PVM sąskaitas-faktūras. Nepaisant to, ieškovas vėl parašė pranešimą, kuriame nurodė, kad jie nemato, ar atsakovas naudojasi ar nesinaudoja jiems priklausančiais tinklais, tačiau, kol neturi atsivedę nuosavų tinklų, turi susimokėti. Atsakovas siunčiamas PVM sąskaitas-faktūras bandė grąžinti, tačiau jos vis grįždavo, nurodant, kad „nerastas gavėjas" arba „neatsiėmė pašte". Atsakovas, nors ir nesinaudojo nei nuotekų tinklais nei siurbline, kad ieškovui nekiltų jokių abejonių, pats ėmėsi priemonių, kad jo nuomojamame žemės sklype būtų užsandarinta nuotekų šulinio atšaka. Be to ieškovas 2017 metų balandžio mėnesį be atsakovo žinios užtvėrė tvorą per kelią, kuriam nustatytas servitutas, dėl ko atsakovui nėra galimybės naudotis šiuo keliu ir privažiuoti prie nuosavo pastato.
Ieškovo atstovai teisme palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad atsakovas naudojasi centralizuotais buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų šalinimo tinkais, kurie priklauso ieškovui, todėl turi mokėti už buitinių nuotekų tinklo priežiūrą ir eksploataciją. Atsakovas turi teisę atsijunti nuo centralizuotų tinklų, tačiau atsijungimo nuo centralizuotų tinklų darbai turi būti atlikti remiantis statybos taisyklėmis ir norminių aktų reikalavimais. Jei taip būtų, ieškovas nereikalautų žalos atlyginimo iš atsakovo. Toje teritorijoje buvo ir žino, kad lietaus nuotekos šioje teritorijoje yra įvestos prie administracinio pastato. Nuo atsakovo pastato stogų lietus bėga į bendrą sklypą, o po to subėga į bendrą tinklą, kuris taip pat priklauso ieškovui, todėl ir už lietaus nuotekų tinklų centralizuotą eksploataciją atsakovas turi mokėti. Atsakovas prieš tai buvusiam pastato savininkui UAB “T” mokėjo už nuotekas ir kanalizaciją. Visi vamzdynai eina po ieškovo nuomojama žeme. Ieškovas patiria minimaliai 363 eurus nuostolių kas mėnesį, nes siurblinės, kanalizacijos nuotekų tinklai dyla. Jei vamzdžiai sugrius, juos tvarkyti turės ieškovas. Vartai į teritoriją buvo visą laiką, juos paremontavo, nes buvo labai daug vagysčių. Po to vagystės baigėsi. Vartai nerakinami, tik įkabinta spyna.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuomojasi žemės sklypą. Tai nėra bendra teritorija - yra du atskiri žemės sklypai, kurie fiziškai nėra atskirti. Iš fotonuotraukų matyti, kad nuo atsakovo pastato nuvesti lietvamzdžiai, tačiau jie nesuteka į lietaus nuotekų sistemą, nuotekos susigeria į atsakovo nuomojamo žemės sklypo gruntą. Bendrų nuotekų tinkle nuosavybės ieškovas taip pat neturi, nėra tai niekur įregistruota. Atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis kanalizacijos nuotekų šulinys yra visiškai sausas, jo sklype esančių nuotekų šulinio atšaka užsandarinta, geriamas vanduo taip pat nėra tiekiamas į atsakovo pastatą. 2017 m. vasario mėnesį siurblinė buvo parduota ir dabar ieškovui nuosavybės teise nepriklauso. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl žalos jam padarymo, ieškovo nurodytas žalos dydis nepagrįstas jokiais įstatymais. Atsakovas ateityje planuoja įsirengti vietinius nuotekų tinklus ir atsivesti į savo sklypą geriamą vandenį. Atsakovas 2013 metais įsigytame pastate nevykdo jokios veiklos. Vilkikai tik pastatyti prie pastato, nuomojamame žemės sklype.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo UAB „A“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jokių pretenzijų šalims neturi ir jie jokių reikalavimų jiems nereiškia. Jų žemės sklypas niekaip nėra susijęs su ieškovu, turi įregistravę kitą adresą Gaurės g. 34. Dėl ginčo esmės palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Tretieji asmenys A. R. ir M. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Šalių procesiniai dokumentai bei šaukimai į teismą jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolių, patirtų atsakovui neatlygintinai naudojantis ieškovui priklausančiais kanalizacijos, lietaus nuotekų tiklais bei siurbline, atlyginimą. Šioje byloje sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas ieškinio tenkinimui, būtina nustatyti ar ieškovui priklauso kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai ir siurblinė, ar ieškovas teikia nuotekų surinkimo paslaugas ir turi teisę į veiklos sąnaudų atlyginimą.
Kaip matyti iš 2017-06-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo, žemės sklypas su statiniais adresu, nuosavybės teise registruoti ieškovo UAB „“, A. R. ir M. R., UAB „A“ bei Lietuvos Respublikos vardu. Žemės sklypas su statiniais adresu, , registruoti atsakovo UAB „Norketas“ ir Lietuvos Respublikos vardu. Kaip teisme paaiškino šalys, minėti žemės sklypai su statiniais yra buvusioje UAB „T“ teritorijoje, tačiau fiziškai neatskirti. Ieškovas nuosavybę į statinius adresu, įsigijo 2016-11-17 pirkimo-pardavimo pagrindu, o nuosavybę įregistravo 2016-12-15. Ieškovas dalį įsigytų pastatų 2017-02-07 pardavė A. R. ir M. R., kurie nuosavybę įregistravo 2017-06-22. Nors ieškovas nurodė, kad valdo nuosavybės teise statinius bei kanalizacijos ir lietaus tinklus, o taip pat siurblinę, adresu, tačiau iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovui vienam priklauso ar priklausė adresu, esantys kanalizacijos, lietaus tinklai bei siurblinė. Priešingai, iš Nekilnojamojo turto duomenų registro matyti, kad ieškovas, 2016-12-15 įgijęs nuosavybę į pastatą-siurblinę, unikalus Nr., šį pastatą-siurblinę 2017-02-07 pardavė tretiesiems asmenims Artūrui ir M. R.. Ieškovui 2017-05-02 pateikiant teismui ieškinį, siurblinė jau buvo parduota. Ieškovas nurodo, kad prižiūri ir tvarko kanalizacijos ir lietus nuotekų tinklus, siurblinę, investuoja į jų išlaikymą, priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nors ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui 2017-01-31, 2017-02-28, 2017-03-31 PVM sąskaitas faktūras už kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus Gaurės g. 27B, Tauragė, po 2 m³ 363 Eur sumai per mėnesį sunaudojimą, viso 1089 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad teikė nuotekų šalinimo paslaugas ir turi teisę į veiklos sąnaudų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuomojasi 0,2145 ha žemės sklypą, esantį, bei nuosavybės teise šiame sklype turi įsigijusi pastatą-valgyklą, unikalus Nr.. Patekimui į šį žemės sklypą bei į pastatą 2012-11-07 N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio T. T. ir Pagėgių skyriaus sprendimu yra nustatytas 0,1264 ha ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis). Atsakovas tvirtina, kad ieškovas siekė už itin mažą kainą nupirkti minėtą atsakovui priklausantį pastatą, tačiau atsakovui nesutikus, ėmėsi įvairių neteisėtų veiksmų, manydamas, kad tokiais būdais juos išgąsdins ir jie parduos šį pastatą už daug mažesnę nei vidutinę rinkos vertę.
Byloje nenustatyta, kad atsakovas naudojasi nuotekų tinklais bei siurbline. Tai patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius" pažyma, kad objekte, , UAB „No" vardu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-05-09 su bendrove nebuvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis (b.l. 38), UAB „Tauragės vandenys" 2017-05-08, 2017-06-29 pažymomis nurodė, kad minėtame atsakovui priklausančiame pastate nuo 2015 m. kovo mėn. iki šios dienos nėra suvartota šalto geriamo vandens (b.l. 37) bei iš minėtų patalpų nuo 2015 m. kovo mėn. neišleista buitinių nuotekų į UAB „Tauragės vandenys“ nuotekų tvarkymo infrostruktūros tinklus (b.l. 78). Atsakovas, kad ieškovui nekiltų jokių abejonių, pats ėmėsi priemonių, kad jo nuomojamame žemės sklype būtų užsandarinta nuotekų šulinio atšaka. Tai patvirtina už 2017 m. kovo mėn. atliktų darbų akto ir 2017-03-24 PVM sąskaitos-faktūros kopijos. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad buitinių nuotekų iš atsakovui priklausančio statinio į nuotekų tinklus nepatenka. Atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame pastate bei iš valstybės nuomojamame sklype ūkinės veikos nevykdo. Ieškovas šių argumentų nepaneigė – tai, kad teritorijoje yra saugomos vilkikų priekabos, neįrodo, kad dėl to susidaro buitinės nuotekos ar kiti teršalai. Iš byloje atsakovo pateiktų fotonuotraukų (b.l. 65-68) matyti, kad atsakovui priklausančio pastato lietvamzdžiai nuvesti į gruntą. Įvertinant aplinkybę, kad atsakovui priklausantis statinys yra ant iš valstybės nuomojamo daugiau nei 20 arų žemės sklypo, taigi pakankamas, kad sugerti nuo statinio į jį patenkantį lietaus valdenį, o atstumas nuo šio statinio iki ieškovui priklausančių statinių yra pakankamai didelis (b.l. 24, 159-1), tikėtina, kad iki ieškovui priklausančių statinių lietaus vanduo iš atsakovui priklausančio teritorijos nepatenka.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, pasireiškia asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos A. T. 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju ieškovui.
Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis, ieškovas turi įrodyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos faktą ir dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalis neriboja žalos įrodinėjimo priemonių, todėl patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis – pavyzdžiui, grįsdamas ją realiomis lietaus nuotekų tinklų atkūrimo (atnaujinimo) išlaidomis (investicijomis), turto nusidėvėjimu ir pan. Ieškovui įrodžius patirtų nuostolių faktą ir dydį, atsakovui kiltų prievolė juos atlyginti.
Pažymėtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis statinys su iš valstybės nuomojamu daugiau nei 20 arų žemės sklypu viešame registre registruotas adresu, tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys žemės sklype, kurių savininkas Lietuvos Respublika, registruoti adresu Gaurės g. B. T., tai yra atskiri ir savarankiški nuosavybės teisės objektai. Be to, ieškovo nurodyti kanalizacijos bei lietaus nuotekų tinklai kaip atskiri nuosavybės teisės objektai ieškovo vardu viešame registre nėra registruoti, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad jie nuosavybės teise priklauso jam. Darytina išvada, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti tam tikros piniginės satisfakcijos iš atsakovo neva už jų priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį. Aplinkybę, kad nuo atsakovui priklausančio statinio lietaus nuotekos patenka į ieškovo teritoriją, ieškovas grindžia fotonuotraukomis (b.l. 159), tačiau iš jų matyti tik tai, kad lietingu oru lietaus nuotekos laikosi ant kelio, kuriam nustatytas servitutas, dangos. Įrodymų, kad jos ant asfaltuotos kelio dangos patenka būtent nuo atsakovui priklausančio statinio, kad po to nuteka link ieškovui priklausančių statinių, kad dėl šių nuotekų šalinimo ieškovas būtų patyręs realias išlaidas mokečių už komunalines paslaugas, minimų tinklų renovavimo ar bet kokia kita forma, nėra. Minėta, kad pastatas-siurblinė, unikalus Nr., ieškinio pateikimo teismui metu jau priklausė trečiajam asmeniui A. R.. Jokių objektyvių rašytinių įrodymų, jog ieškovas turėjo kokių tai išlaidų, susijusių su jos priežiūra iki ją perleidžiant minimam trečiajam asmeniui, byloje nėra.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas visiškai neįrodė, jog jam priklauso kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai, kad jis prižiūri ir tvarko tuos kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, o iki perleidimo kitam asmeniui - ir siurblinę, kad investuoja į jų išlaikymą, priežiūrą, atnaujinimą ir tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį, kad teikė atsakovui nuotekų valymo, šalinimo ar kitas paslaugas ir kad turi teisę į veiklos sąnaudų atlyginimą, kad aplamai patyrė kokią tai žalą, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1050 Eur (b.l. 44, 77, 162). Įvertinant tai, kad atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme, teikė teisines konsultacijas, parengė procesinių dokumentų kopijas ir jas patvirtino, darytina, kad atsakovo nurodytos atstovavimo išlaidos pagrįstos, nėra neprotingai didelės, todėl priteistinos iš ieškovo.
Iš ieškovo priteistina valstybei 10,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2, CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB “V”, įmonės kodas , atsakovui UAB “N”, įmonės kodas, 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo valstybei 10,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.