Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-05 · Administracinė byla Nr. eI-2110-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
eI-2110-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00368-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
N. A. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2110-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00368-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui N. A. Z. bei jo atstovei advokatei S. M.,atsakovo atstovei J. P.,vertėjai S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-27 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui N. Z. A.“ (toliau – ir sprendimas) ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t. el. b.l. 1-8).

Nurodė, kad sprendimas yra priimtas nepilnai ištyrus faktines aplinkybes, deklaratyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 100% akcijų ir akcininko sprendimu buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Pareiškėjo tikslas įsigijant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, buvo užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcininkas ir direktorius N. A. Z. pareigingai užsiėmė teisėta veikla, vykdė veiklą, jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, 2014 metais pratęstas iki 2015 metų, po to 2017 metais pratęstas iki 2019 metų sausio 13 dienos. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas N. A. Z., vykdo veiklą nuo 2013 metų ir atitinka įstatymo nuostatas, jam priklauso 1000 vienetų 28,96 eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, t.y. 100 % bendrovės įstatinio kapitalo, be to, jis yra investavęs daugiau nei 14 000 eurų nuosavo kapitalo. Pareiškėjas N. A. Z. nuosekliai vykdė veiklą, „nepritraukinėjo“ ir neimitavo veiklos, kad atitiktų įstatymo reikalavimus. Šiuo metu įmonėje dirba 3 darbuotojai, kurie atlieka realius darbus, vykdo įmonės užduotis bei kelia įmonės pelną. Pareiškėjas turi reguliarias pajamas, kurios užtikrina sveikatos draudimą, pasirašęs sutartį dėl pensijos kaupimo. Bendrovė dirba ilgiau nei 6 mėnesius pagal 2017 m. sudarytą verslo planą. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei kitos institucijos kontroliuojančios bendrovių sandorius, jokių įtarimų pareiškėjui, kaip bendrovės vadovui, nepareiškė. Priešingai, nei nurodo Migracijos departamentas, beveik 99 % sandorių yra skaidrūs ir išskirtinai vykdomi pasitelkus banko paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja parketlentėmis ir tapetais jau nuo 2013 metų. Pareiškėjas nurodo, jog nesuprato ko konkrečiai reikalauja Migracijos departamentas, todėl kalbėjo apie naują papildomą veiklą, kurią norėtų daryti ateityje, t.y. prekiauti tekstilės gaminiais. Pareiškėjas dažnai vyksta į įvairius verslo susitikimus, todėl ne visada išvyksta iš Lietuvos Respublikos, kirsdamas sieną oro uoste, kaip ir atvažiuodamas į Lietuvą, todėl spręsti tik matant kelis spaudus pase apie tai, ar būtinas dalyvavimas bendrovės veikloje yra nekorektiška ir nesuprantama. Per 2018 metus, bendrovės apyvartinės lėšos buvo apie 150 000 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje (teigė, kad bendrovė importuoja tapetus ir parketlentes tiek Lietuvos rinkai, tiek ir į Iraną, t. y., per pastaruosius 6 mėnesius bendrovė pardavė tapetus keliems Lietuvos žmonėms, o taip pat Irano rinkai, tačiau dokumentų apie pardavimus Lietuvos Respublikoje nepateikė). Taip pat ginčijamu sprendimu konstatuota, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, banko sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (sutartys sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse įregistruotomis įmonėmis). Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nekonstatavo, kad bendrovė yra fiktyvi, buvo konstatuota, kad bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje bei, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. 2018-12- 13 pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus apie bendrovės vykdomą veiklą, tačiau pareiškėjas Migracijos departamento prašytų dokumentų nepateikė. Bendrovės bendradarbiavimo sutartys sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse (Kinija, Honkongas, Iranas) registruotomis įmonėmis. Taip pat nustatyta, kad prekės perkamos Kinijoje ir Honkonge ir tiesiogiai gabenamos į Iraną, o bendrovė gauna komisinį atlygį. Tai patvirtina ir bendrovės banko sąskaitų išrašai. Nagrinėjant minėtus banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą buvo atlikti iš Turkijoje esančių bankų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų užskaitymai (3 vnt.: 2018-01-10-21 025 JAV dolerių, 2018-02-15-52 877,95 JAV dolerių ir 2018-07-18 - 53 380 eurų), įmonės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimai (2 vnt: 2018-02-20 - 23 906,38 JAV dolerių ir 2018-03-16 - 3 943,48 JAV dolerių) bei įmonės (duomenys neskelbtini) (2 vnt.: 2018-06-21 - 79 959,50 JAV dolerių ir 2018-11-20 - 17 936,54 eurų); taip pat iš bendrovės sąskaitų atlikti piniginių lėšų pervedimai Kinijos įmonei (duomenys neskelbtini) (5 vnt.: 2018-01-10 - 20 tūkst. JAV dolerių, 2018-02-21 - 74 tūkst. JAV dolerių, 2018-06-22 - 70 tūkst. JAV dolerių, 2018-07-21 - 10 tūkst. JAV dolerių) ir Honkongo įmonei (duomenys neskelbtini) (2018-11-21 - 18 tūkst. eurų). Taigi, pateikti dokumentai nepatvirtina bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki šio užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Svarbu paminėti, kad 2018-08-21 kasos pajamų orderis, pagal kurį Irane registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius R. M. atliko grynųjų pinigų, sumoje 10 013,80 JAV dolerių, įnešimą į bendrovės kasą, neatitinka tikrovės, kadangi nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. N. A. Z. nebuvo Lietuvoje.

Migracijos departamentas 2018-12-13 raštu pareiškėjo prašė pateikti konkrečius dokumentus, tačiau pareiškėjas jų nepateikė. Bendrovė neabejotinai vykdo veiklą, tačiau, kaip nurodyta pateiktame bendrovės rašte Nr. 39, Lietuvoje ji tik planuoja vykdyti veiklą.

Paminėtina ir tai, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui dieną pareiškėjas buvo apklaustas apie jo vykdomą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas, atsakydamas į pateiktus apklausos lape klausimus, teigė, kad bendrovė importuoja tapetus ir parketlentes tiek Lietuvos rinkai, tiek į Iraną. Paprašius jo nurodyti, kam konkrečiai ir kokias paslaugas bendrovė teikė pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, jis nurodė, kad „per pastaruosius 6 mėnesius bendrovė pardavė tapetus keliems Lietuvos žmonėms, o taip pat Irano rinkai... konteinerius su parketlentėmis ir tapetais“. Tačiau, jokių dokumentų, patvirtinančių bendrovės pardavimus Lietuvos Respublikos fiziniams ar juridiniams asmenims, pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo apklausa vyko raštu, klausimai yra konkretūs ir išversti j anglų kalbą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis blogai suprato klausimus, yra nepagrįsti, tai tik pareiškėjo gynybinė pozicija.

Pažymėtina ir tai, kad, Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas 2016-2018 metais buvo atvykęs į Lietuvą vos keletą kartų: nuo 2016-10-18 iki 2016-10-21, kai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; 2017-01-13, kai įformino leidimą laikinai gyventi; nuo 2018-09-09 iki 2018- 09-11; nuo 2018-09-19 iki 2018-09-21; nuo 2018-11-20 iki 2018-12-04, kai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; nuo 2018-12-25 iki 2018-12-28. Šie itin reti pareiškėjo atvykimai į Lietuvą tik dar kartą patvirtina, kad jis Lietuvoje nuolat negyvena, o bendrovė nevykdo ar per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje arba pareiškėjo Lietuvos Respublikoje dalyvaujant bendrovės veikloje nėra būtinas. Vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/39 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 11 straipsniu, kertant Šengeno valstybių sienas oro uostuose ar pasienio punktuose į trečiųjų šalių piliečių pasus visada dedamas spaudas apie sienų kirtimus.

Svarbu paminėti ir tai, kad patikrinus bendrovės skolas interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovė nuo 2014-09-17 turėjo socialinio draudimo įsiskolinimų, iš jų 2018 metais: 2018-01-16 - 492,89 Eur, 2018-01-22 - 493,30 Eur, 2018-04-17 - 609,38 Eur, 2018- 06-18 - 616,38 Eur. Taigi bendrovė, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas nemokėjo priklausančias įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų dokumentų visumą, atliktos apklausos duomenis, pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, Migracijos departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai (kad bendrovėje yra įsteigtos dvi darbo vietos, įdarbinti darbuotojai) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo išvadas ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismo prašome pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t. el. b.l. 1-7).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-27 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui N. Z. A.“ (I t. el. b.l. 18-24), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas N. Z. A. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (I t. el. b.l. 9), ir jos vadovas (II t. el. b.l. 8-18).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ginčo Sprendime padarė išvadą, kad Bendrovė vykdo veiklą fiktyviai. Tačiau tiek ginčijamame sprendime, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė, kad sprendime būtų konstatavęs aplinkybes dėl pareiškėjo Bendrovės fiktyvumo. Atsakovas ginčo sprendime pažymėjo, jog pagrindas atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, t.y. Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas pareiškėją 2018 m. gruodžio 13 d. raštu prašė pateikti papildomus dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą (pavyzdžiui, Bendrovės sutartis su klientais, sąskaitas-faktūras, apmokėjimo dokumentus, Bendrovės įstatus, išsamų kiekvieno Bendrovės darbuotojo veiklos paaiškinimą ir kt.), tačiau pareiškėjas atsakovui konkrečiai įvardintų dokumentų nepateikė.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, ką teisingai konstatavo ginčo sprendime ir Migracijos departamentas, jog Bendrovės bendradarbiavimo sutartys sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse (Kinija, Honkongas, Iranas) registruotomis įmonėmis. Be to, prekės perkamos Kinijos Liaudies Respublikoje bei Honkonge ir tiesiogiai gabenamos į Iraną, o bendrovė gauna komisinį atlygį. Migracijos departamentas, išanalizavęs Bendrovės banko sąskaitų išrašus, teisingai nustatė, jog į bendrovės sąskaitą buvo atlikti iš Turkijoje esančių bankų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų užskaitymai (3 vnt.: 2018-01-10-21 025 JAV dolerių, 2018-02-15-52 877,95 JAV dolerių ir 2018-07-18 - 53 380 eurų), įmonės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimai (2 vnt: 2018-02-20 - 23 906,38 JAV dolerių ir 2018-03-16 - 3 943,48 JAV dolerių) bei įmonės (duomenys neskelbtini) (2 vnt.: 2018-06-21 - 79 959,50 JAV dolerių ir 2018-11-20 - 17 936,54 eurų); taip pat iš bendrovės sąskaitų atlikti piniginių lėšų pervedimai Kinijos įmonei (duomenys neskelbtini) (5 vnt.: 2018-01-10 - 20 tūkst. JAV dolerių, 2018-02-21 - 74 tūkst. JAV dolerių, 2018-06-22 - 70 tūkst. JAV dolerių, 2018-07-21 - 10 tūkst. JAV dolerių) ir Honkongo įmonei (duomenys neskelbtini) (2018-11-21 - 18 tūkst. eurų) (II t. el. b.l. 82-102, 114-126). Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki N. Z. A. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nurodo, jog jo vadovaujama Bendrovė importuoja tapetus ir parketlentes Lietuvos ir Irano rinkai. Tačiau ne tik apklausos Migracijos departamente metu, bet ir teismo posėdžio metu pareiškėjas apie konkrečius pardavimus Lietuvoje kalbėjo abstrakčiai ir negalėjo įvardinti konkrečių fizinių ar juridinių asmenų su kuriais buvo susijęs verslo santykiais

Pažymėtina, jog nors Įstatymo 45 straipsnio 1 punktas nenustato, jog investuotojas, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar pratęsti galiojimą teisėtos veiklos pagrindu, privalo užtikrinti, jog jo įmonė turėtų verslo partnerių būtent Lietuvos Respublikoje, tačiau būtent realus sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bendradarbiavimas su verslo partneriais Lietuvoje yra vienas iš kriterijų, pagrindžiančių Bendrovės vykdomos veiklos realumą Lietuvos Respublikoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovė nuo 2014-09-17 turėjo socialinio draudimo įsiskolinimų, iš jų 2018 metais: 2018-01-16 - 492,89 Eur, 2018-01-22 - 493,30 Eur, 2018-04-17 - 609,38 Eur, 2018- 06-18 - 616,38 Eur. Taigi, Bendrovė, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas nemokėjo privalomų socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo padaryta išvada dėl jo retų apsilankymų Lietuvoje yra neteisinga, kadangi jis ne visada išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ar atvykdamas į ją, kirto sieną oro uoste. Vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/39 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 11 straipsniu, kertant Šengeno valstybių sienas oro uostuose ar pasienio punktuose į trečiųjų šalių piliečių pasus visada dedamas spaudas apie sienų kirtimus. Tuo tarpu kaip nustatė Migracijos departamentas pareiškėjas 2016-2018 metais buvo atvykęs į Lietuvą vos kelis kartus, t.y.: nuo 2016-10-18 iki 2016-10-21, kai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; 2017-01-13, kai įformino leidimą laikinai gyventi; nuo 2018-09-09 iki 2018- 09-11; nuo 2018-09-19 iki 2018-09-21; nuo 2018-11-20 iki 2018-12-04, kai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; nuo 2018-12-25 iki 2018-12-28. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas Lietuvoje nuolat negyvena, o Bendrovė nevykdo ar per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje arba pareiškėjo Lietuvos Respublikoje dalyvaujant bendrovės veikloje nėra būtinas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 17 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai pateikiamos sutartys, kurios nepatvirtina realios faktinės įmonės veiklos vykdymo, Migracijos departamentas pagrįstai atsisako išduoti (pakeisti) leidimą gyventi (žr. 2017-05-02 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytais reikalavimais, verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti leidimą, nes pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje veikiančio ūkio subjekto, kurį įsteigė užsienietis, pobūdis, veiklos rūšis ar veiklos apimtis turi būti toks, dėl kurio užsieniečio faktinis ir realus dalyvavimas valdant ar vykdant veiklą šiame ūkio subjekte, yra būtinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kitoks 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto aiškinimas nepagrįstai suteiktų pareiškėjui ar kitiems užsienio piliečiams panašioje situacijoje nepagrįstas prielaidas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, nors jų gyvenimas Lietuvoje verslui vykdyti nėra būtinas (2018-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5415-629/2018). Teismas negali nesutikti ir su Migracijos departamento padaryta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje yra epizodiškas ir vertintinas daugiau kaip apsilankymai, todėl nėra būtinas jo vykdomam verslui, todėl pareiškėjas galimai piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje - faktiškai jis gyvena ir veiklą vykdo užsienio valstybėse.

Migracijos departamentas nurodo, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016). Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje - jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui, atsižvelgiant į įmonės teikiamų paslaugų pobūdį bei ekonominius interesus, dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu), nors ir skunde jis nurodo kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014). Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Taigi, teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, jog įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti (pratęsti) leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo tikrasis siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas Bendrovėje, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, tam kad būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-27 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui N. Z. A.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Z. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėErnestas SpruogisEglė Žulytė-Janulionienė