- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1-222-169/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Genė Leigienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Taumona“ gamybos direktorium, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį: 2012-03-20 apie 15.30 val. Mažeikių m. Montuotojų g.2 esančioje Techninių apžiūrų egzaminavimo aikštelėje tyčia įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo asmenybės negerbimą ir nepagarbą aplinkai – VĮ Regitra Telšių filialo specialistui G. V. nutraukus V. Š. vairavimo egzaminą dėl padarytos kritinės klaidos ėmė agresyviai elgtis, pagriebęs gairelę demonstravo trenkimo judesius į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Regitra, ir į G. V., grasino panaudoti fizinį smurtą ir susidoroti su G. V., sakydamas: „aš tave mieste pasigausiu, aš tave priplosiu“ ir G. V. įlipus į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), atidarė šio automobilio vairuotojo pusės duris ir jas darydamas jėga tyčia stūmė į priešingą pusę ir taip jas sulankstė;
be to, jis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2012-04-04 apie 14.30 val. Mažeikių m. Montuotojų g.2 esančioje Techninių apžiūrų egzaminavimo aikštelėje tyčia nepadoriu elgesiu ir necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį – reikalaudamas leisti tęsti vairavimo egzaminą po to, kai VĮ Regitra Telšių filialo specialistas G. V. pranešė apie neišlaikytą praktinį vairavimo egzaminą, ėmė jį vadinti necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, grasino sakydamas: „priplosiu“ ir demonstruodamas kovinę stovėseną – suspaudęs kumščius ir juos iškėlęs ties krūtine, artėjo prie G. V., rodydamas, kad ims jį mušti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus VĮ Regitra Telšių filialo Mažeikių grupės tarnybinėse patalpose įsiveržęs į įmonės tarnybinį kabinetą, kuriame buvo VĮ Regitra Telšių filialo specialistas G. V. ir jaunesnioji specialistė L. R., demonstruodamas nepasitenkinimą dėl neįskaityto vairavimo egzamino, G. V. vadino žeminančiais žodžiais, reikalaudamas skubiai užpildyti vairavimo egzamino protokolą bei greitai vaikščiodamas kabineto patalpose ir atsikalbinėdamas trukdė įmonės darbuotojų normaliam darbui, o G. V. ir L. R. keletą kartų paprašius išeiti iš tarnybinio kabineto, nepaisė prašymų ir toliau žeminančiais žodžiais vadino G. V., taigi šiais savo veiksmais šokiravo G. V., L. R., sukėlė jų pasipiktinimą, išgąstį, sutrukdė normaliam jų darbui ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką;
be to, jis pažeidė viešąją tvarką: 2011 m. balandžio 18 d. apie 3 val. viešoje vietoje – UAB „Trevena“ degalinėje, esančioje Laisvės g.15, Darbėnų mstl., Kretingos r., tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, matant degalinės kasininkei G. S., suduodamas apie tris smūgius kumščiu sudaužė degalų kainų reklaminį stendą ir tuo padarė UAB „Trevena“ 629,20 litų turtinę žalą.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2012 m. kovo 20 d.
V. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino ir parodė, jog vairavimo egzaminą laikęs tris kartus, visus kartus egzaminavo G. V.. 2012 m. kovo 20 d. pirmą kartą laikęs vairavimo egzaminą, vairuodamas padaręs klaidą, dėl kurios nesiginčijęs, sutikęs su ja. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo sunki, jis buvo be darbo, reikėjo kuo greičiau gauti darbą, dėl to nebuvo pinigų antrą kartą mokėti už egzaminą. Be to, G. V. prašė leisti tęsti egzaminą, nes galvojęs, kad ta klaida nėra esminė, kadangi 20 cm neprivažiavo dėl susijaudinimo. G. V. atsisakė leisti toliau laikyti egzaminą. Jis ilgai prašęs, bet G. V. nesiklausė, sakė sėstis į mašiną ir važiuoti atgal į „Regitrą“. Tą dieną buvo stiprus vėjas, jis pagalvojęs, kad žmogus vis tiek gal atsileis. Eidamas link mašinos pastebėjo nuvirtusią vieną gairelę, kurią pastatęs į vietą. Priėjęs prie mašinos atidarė dureles, pasakė, kad jiems reikėtų dar susitikti „Regitroje“ dėl egzamino. Mašinos durelių rankena aukšta, vėjas pūtė iš dešinės ir atplėšė dureles. Įvyko taip, kad durelės netyčia atsilenkė į kairę pusę. Instruktorius pasižiūrėjo, kad durelės įlenktos, buvo apie pusantro cm įbrėžimas. Jis atsiprašęs, kad netinkamai atidarė dureles, sakęs, kad gali kompensuoti remonto išlaidas. G. V. nelabai klausėsi, iškvietė policiją. Atvažiavus policijai tarp jų konflikto jau nebebuvo, jis jau buvo atsiprašęs, pasiūlęs sutvarkyti dureles. V. pasakė policijai, kad jis atsiprašė, konflikto nebėra ir policijos pareigūnai išvažiavo. Mano, jog nukentėjusysis situaciją apibūdina kitaip, nes jis gal per daug intensyviai prašęs, elgęsis kaip mažas vaikas – maldavęs, zyzęs. Pripažįsta, jog toks jo elgesys buvo negražus. Nurodė propaguojąs jogą, kad pasiekti vidinę ramybę, o ne kad kitam bloga padaryti. Kovinio sporto jis nepropaguoja, todėl kovinių pozų nerodęs. Įžeidžiančių žodžių nukentėjusiajam nesakęs. Gal negražiai nuskambėjo, kai „Regitroje“ jo paklausė dėl akinių, o jis atsakęs, kad „gal ponas, susirgo ir turi temperatūros“, nes jis neįsivaizdavo, apie ką kalbama. Jis nesakęs nukentėjusiajam, jog pagaus jį mieste ir priplos. Sakęs tik, kad jam reikia su juo susitikti „Regitroje“, turėjęs omeny, kad reikės dar kartą laikyti egzaminą. Po to egzamino tarnybiniu automobiliu abu grįžo į „Regitrą“. Apeliacijų nerašė, sutiko ir pirmą, ir antrą kartą, kad padarė klaidą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Š. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais:
nukentėjusysis G. V. parodė, jog pirmą kartą egzaminuojant V. Š., važiuojant į aikštelę jis važiavęs už vairo, o egzaminuojamasis sėdėjo šalia. Kai vairuoja, jis užsideda akinius, nes jo regėjimas 0,6–0,7. Yra trys užduotys, kurias reikia atlikti aikštelėje: važiavimas tiesiai, važiavimas S formos trajektorija ir trečia – priekabos atkabinimas prikabinimas. Šios užduotys yra privalomos. Jei darant pirmą ar antrą pratimą padaroma klaida, tada egzaminas nutraukiamas ir kitų veiksmų atlikinėti nebereikia. Pirmą kartą egzaminas buvo laikomas kovo mėnesį. Buvo padaryta kritinė klaida – atliekant antrą pratimą, t. y. važiuojant S formos trajektorija, važiuojant prie rampos imitatoriaus, pabaigus pratimą buvo sustota daugiau negu du metrai. Iki dviejų metrų vertinama kaip paprasta klaida, o jeigu yra daugiau kaip du metrai nuo rampos imitatoriaus iki priekabos galo, tai yra vertinama kaip kritinė klaida. Kadangi atliekant minėtą pratimą buvo sustota daugiau nei du metrus iki rampos imitatoriaus, todėl jis pasakęs, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas ir nutraukiamas. Kai jis pasakęs, kad egzaminas neišlaikytas, egzaminuojamasis iš pradžių gražiai prašė, kad leistų toliau laikyti, sakė, kad turi problemų. Jis atsakęs, kad V. Š. laiko valstybinį egzaminą, o jis vertina, kaip jį atlieka, ir jei padaryta kritinė klaida, tai egzaminas nutraukiamas ir kad nėra išimčių. Kaltinamasis ilgai bandė jį įtikinėti gražiuoju, po to – piktuoju. Jis pasakęs, kad viskas, egzaminas nutraukiamas, važiuoja atgal į „Regitrą“. Jam įlipus į automobilį, egzaminuojamasis atidarė dureles iš vairuotojo pusės, ir stipriai stūmė į priešingą pusę ir dėl to durelės buvo įlenktos. Nesutinka, kad durelės buvo atlenktos dėl vėjo, nes jei ir buvo vėjuota, tai ne tiek, kad neišlaikytų atidarytų durelių. Matėsi, kad demonstratyviai dureles stipriai atidarė ir trenkė į priešingą pusę. Be to, kai Š. atidarė dureles, pasakė įžeidžiančius žodžius: „aš tave mieste kai pasigausiu, tave, šūdžiau, priplosiu“. Automobilio priekyje stovėjo gairelės, Š. pasiėmė gairelę ir pradėjo ja mosuodamas vaikščioti priešais automobilio priekį. Tada jis pagalvojęs, kad kaltinamasis nori išdaužti automobilio lempas, todėl pasakęs, kad iškvies policiją. Surinko policijos numerį, po to išlipo ir pasakė, kad iškvietė policiją. Matė, kad situacija nevaldoma, nes kai jis sako, kad viskas, važiuojam, tai kaltinamajam sukelia dar didesnį pyktį. Atvykus policijai, viską paaiškino, V. Š. kaip ir atsiprašė prieš atvažiuojant policijai. Policiją jis kvietęs ir dėl durelių įlenkimo. Pareiškimo dėl žalos nerašė, nes nebuvo padaryta esminės žalos, be to, automobilis buvo labai apkrautas, kiekvieną dieną vyko egzaminai. Kai atvyko policija, jis pasakęs, kad kaltinamasis jo jau atsiprašė. Pagalvojęs, kad pareigūnų atvykimas žmogų gal apramins;
liudytojas J. M. parodė, jog 2012 m. kovo 20 d. G. V. egzaminavo Š., po egzamino grįžo susijaudinęs. Kai pirmą kartą įvyko konfliktas, aprodė automobilį, kur buvo įlenktos durelės. Sakė, kad Š. buvo agresyvus, nes neišlaikė egzamino, kad vaikščiojo pasiėmęs gairelę. Kai V. įlipo į automobilį, Š. atlaužė dureles. Automobilis buvo apgadintas nežymiai – ties vyriais apgadintos durelės, įlenktos. Tačiau dėl didelio automobilio krūvio, pasitarę su filialo viršininku, nusprendę kol kas jo neremontuoti, nes apgadinimas automobiliui toliau dirbti netrukdė;
liudytoja M. Š. parodė, jog gavę informacinį pranešimą, jog tarp vairuotojo ir instruktoriaus įvyko konfliktas, su kolega nuvyko į „Regitra‘ aikštelę. Aikštelėje buvo krovininis automobilis, prie kurio stovėjo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Tarp jų buvo įvykęs žodinis konfliktas. Būsimas vairuotojas neišlaikė egzamino, todėl supyko ant instruktoriaus ir tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Būsimas vairuotojas, išlipęs iš automobilio, trenkė automobilio dureles. Buvo įlenktas priekinis automobilio sparnas ar sulamdytos durelės, tiksliai neprisimena. Kai jie atvyko, konfliktas jau buvo kaip ir išsisprendęs, bet instruktorius juos išsikvietė, nes jam ar grasinti pradėjo. Sakė, kad iškvietė dėl žodinio konflikto. Atvažiavę jie pasiūlė kreiptis su pareiškimu į pareigūnus dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis sakė, kad pasikarščiavo, kad nenorėjo, kad taip įvyktų. Tarp jų įvyko trumpas dialogas. Neprisimena, ar minėjo ką nors dėl sugadinto automobilio. Neprisimena, ar bendravo kaltinamasis su nukentėjusiuoju jiems dalyvaujant. Kažką pasakė vienas kitam, bet nepamena, ką konkrečiai, pykčio jiems atvykus nebebuvo. Liudytoja patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tome, 69 bylos lape). Tiksliai pacituoti žodžių negali. Kaltinamasis sutiko, kad pasikarščiavo, bet žodis žodin ką sakė, nepamena. Nepamena, ar buvo kalba apie kompensaciją už dureles. Jos pirminė nuomonė buvo, kad durelės buvo įlenktos iš įniršio, specialiai. Neprisimena, ar buvo kalbama, kaip durelės įlenktos. Kiek pamena, instruktorius sakė, kad vairuotojas specialiai stipriai trenkė dureles. Visko žodis žodin neprisimena, kaip ten buvo. Negali pasakyti, ar kaltinamasis sakė, kad netyčia dureles įlenkė. Prieš metus laiko gal ir klaususi apie dureles;
2012-03-20 įvykio registracijoje nurodyta, kad 15:58 val. gautas G. V. telefoninis pranešimas apie tai, kad techninių apžiūrų centro egzaminavimo aikštelėje kilo konfliktas tarp egzaminuotojo ir vairavimo egzaminą laikiusio vairuotojo. Vairuotojas vos nesulaužė automobilio durelių, grasina pranešėjui susidorojimu (1 t., 10–11, 50 b. l.);
2012-08-30 reikalaujamo daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad VĮ „Regitra“ vykdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnės reikalavimą pateikė įmonei priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 41 b. l.);
2012-08-30 apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su VĮ „Regitra“ skiriamaisiais užrašais vairuotojo durelių tvirtinimo krašte yra 1,5 cm dydžio skardos įlenkimas į vidinę pusę. Nuo šio įlenkimo į apačią tęsiasi balta linija – pažeisti, įbrėžti dažai (11., 42–45 b. l.).
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2012 m. balandžio 4 d.
V. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino ir parodė, jog vėliau, po dviejų savaičių egzaminą laikė antrą kartą. Tą sykį konfliktų, apsižodžiavimų nebuvo. Trečias kartas buvo gal už dviejų dienų. Laikant egzaminą buvo padaryta kita kritinė klaida. Instruktorius G. V. nutraukė egzaminą. Jis nesutikęs su tuo, prašęs leisti toliau laikyti, nes instruktorius pasakė, kad jis ne taip pakabinęs laidus, o jis pasakęs, kad dar nesiruošė važiuoti. Jo mokyklos instruktorius jį mokęs kitaip – mokė, jog iš pradžių reikia atkabinti laidus, patikrinti, kad būtų ištrauktas kaištis, pajudinti iš vietos mašiną, išlipus patikrinti ar kaištis neįkritęs atgal, kad su priekaba mašina nevažiuotų, ir, jeigu visa tai yra gerai, tada galima stumti. Šis manevras vadinamas mašinos prikabinimas-atkabinimas. Jis sujudinęs automobilį ir egzaminuotojas pasakė, kad jis ruošiasi važiuoti, nors jis sakęs, kad ne, egzaminą nutraukė. Jis su tuo nesutikęs, prašęs, kad leistų tęsti, bet egzaminuotojas nesutiko. Jam liepė atlikti prikabinimo-atkabinimo užduotį, bet jis sakęs, kad tai neprivaloma, nes matė du vaikinus laikant egzaminą ir to veiksmo neatlikinėjus, todėl mano, kad ši užduotis jam buvo specialiai daroma. Jis toliau prašęs, maldavęs, bet nukentėjusysis nesutiko. Tada šovė į galvą mintis parašyti apeliaciją, kad laikant egzaminą iš naujo nereikėtų už jį mokėti. Apie instruktoriaus sumušimą kalbos nebuvo, jo nepravardžiavo, o tik priekaištavo dėl neišlaikyto egzamino. Jis jautėsi nusiminęs, sužlugdytas – namuose laukė šeima, vaikai, kuriuos reikia maitinti, pusantrų metų buvo be darbo, jei būtų turėjęs teises, būtų iš karto gavęs darbo, du mėnesius truko egzaminavimas. Kai neišėjo susitarti, kad leistų laikyti egzaminą, tada sėdo važiuoti. Nukentėjusysis išlipo patikrinti lempų, o jis išlipo bandyti dar susitarti, priprašyti. Nelaukė, kol vėl įsės į automobilį, nes kai žmogaus prašai, prašai, būna, kad priprašai. Kai instruktorius išlipo patikrinti lempų, išlipo ir jis ir nebeįlipo į automobilį, išėjo pėsčias tiesiai į „Regitrą“, norėjęs parašyti apeliaciją dėl neišlaikyto egzamino, nes galvojęs, kad egzaminas nutrauktas nemotyvuotai. Kovinės stovėsenos nedemonstravo, į kabinetą neįsiveržė, o paprastai įėjo. Atėjus į „Regitrą“ kabinete buvo L. R.. Paklausus, kaip būtų galima parašyti apeliaciją, ši atsakė, kad rašoma laisva forma, davė tuščią lapą ir liepė eiti rašyti į koridorių. Tuo momentu grįžo G. V.. Kadangi rašant apeliaciją reikėjo nurodyti jos motyvus, reikėjo turėti egzamino laikymo protokolą. Paprašė G. V., kad parašytų protokolą ir nuėjo paskui jį į kabinetą. Jis atsakė, kad parašys, prašė palaukti koridoriuje. Į tai jis atsakęs, kad palauks pas jį viduje, kad gal galima greičiau parašyti. Nukentėjusysis sakė, kad jis turi laukti koridoriuje, kol jis parašys. Atėjo ir L. R., ji irgi sakė laukti koridoriuje, kitaip neparašys. Jis galvojęs, kad jei bus šalia, tai greičiau parašys. Norėjęs dar pabendrauti, dar pakalbėti. Jo įsitikinimu, jei žmogus laiko piktumą ir kai žmogus sėdi už durų ir jo nematai, tai gali ilgai nerašyti specialiai. Galvojo, kad greičiau bus, jei jis sėdės viduje. Kada pasakė, kad dar greitai neparašys, tada ir pagalvojęs, kad reikia išeiti. Tada jis išėjęs į koridorių laukti protokolo. Užtruko gal dešimt minučių, kol G. V. išnešė egzamino protokolą. Parašęs apeliaciją, ją įteikė L. R.. Po 2–3 savaičių atėjo atsakymas, kad ji yra netenkinama. Nusprendė nebelaikyti toliau tos kategorijos, nes įsidarbino kitur.
Papildydamas savo parodymus kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kad jo elgesys pasirodė nepagarbus, kad greitai vaikščiojo, sėdėjo koją ant kojos sudėjęs. Prisipažino, kad elgėsi karštai, todėl ponui V. pasirodė, kad nepagarbiai elgiasi aikštelėje. Nurodė, jog G. V. atsiprašė ir prieš tai, ir dabar, kad jo elgesys pasirodė nepagarbus, nenorėjo jo įžeisti, nei pažeminti kaip pareigūno, visa tai darė ne iš blogos valios. Jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, bet jo elgesys – prašymas, maldavimas gal pasirodė per karštas. Tuo metu jis buvęs labai sunkioje finansinėje padėtyje, jautęs didžiulę pareigą išlaikyti šeimą – turi du vaikus, pusantrų metų buvo be darbo. Buvo susijaudinęs, stresinėje situacijoje, kad negali gauti teisių ir darbo, kiekvienas perlaikymas kirto per šeimos biudžetą, dėl to gal sureagavo neadekvačiai, karštai.
Kaltinamojo V. Š. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais:
nukentėjusysis G. V. parodė, jog balandžio 4 dieną kaltinamasis trečią kartą laikė egzaminą. Du pratimus atliko gerai. Laikant egzaminą mašinoje egzaminuojamasis vienas sėdi. Liepė atlikti trečią pratimą – priekabos atkabinimą ir prikabinimą, kuris taikomas visiems. Jei padaro kritinę klaidą per pirmus du pratimus, tai tas trečias nebedaromas. Kai pasakė, kad reikės prikabinti-atkabinti priekabą, tada jau prasidėjo priekaištai, kad jis norįs kaltinamąjį specialiai sužlugdyti, kad kitiems nereikia, o jam reikia. Jis paaiškinęs, kad tas pratimas visiems privalomas, kad kitiems nereikia, jei jau būna nutrauktas egzaminas iki tol. Atliekant paskutinį pratimą egzaminą nutraukė, nes buvo padarytas pavojingas veiksmas, dėl kurio egzaminas buvo nutrauktas. Apeliacinė komisija išnagrinėjo ir kaltinamojo skundą atmetė. Kai jis pasakęs, kad egzaminas neišlaikytas, kaltinamasis iš pradžių vėl prašė gražiuoju, pasakojo apie savo padėtį. Po gražių žodžių prasidėjo agresyvus elgesys – stovėjo prieš jį kumščius atstatęs, tikrai ne jogos poza, artėjo link jo. Jis į tai pasakęs, kad tik tegul pabando prikišti nagus, o kaltinamasis atsakė, jog dėl tokio „šūdo“ nesės. Kaltinamasis demonstratyviai atėjo į kabinetą, atsisėdo šalia ir sakė:„ rašyk, rašyk, aš čia pasėdėsiu, palauksiu“. Kadangi rašant protokolą reikia susikaupti, o kaltinamasis trukdė jam ir kolegei, prašė, kad jis palauktų koridoriuje. Kaltinamojo trukdymas pasireiškė tuo, kad jis sėdėjo ir šnekėjo, kaip jis pats sakė, „zyzė“, priekaištavo, kad neteisingai, specialiai taip įvertino, vaikščiojo po kabinetą. Š. zyzė, vaikščiojo, nėjo iš kabineto ir iš jo išėjo tik po perspėjimo, kad iškvies policiją. Kokie kaltinamojo žodžiai buvo įžeidžiantys, tiksliai negali pasakyti. Š. jam pasakyti žodžiai: „gal sergi, pasitikrink“, jo neįžeidė. Prašo priteisti 640 Lt, t. y. naujų akinių vertę, senųjų akinių kaina buvo apie 400–500 Lt. Kvito neišsaugojęs, bet jei nebūtų dingę senieji akiniai, tai nebūtų reikėję pirkti naujų. Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako;
liudytojas J. M. parodė, jog antrą kartą po kaltinamojo egzaminavimo V. grįžo labai susijaudinęs, buvo sutrikęs, nes tokių ryškių konfliktų dažnai nebūna. G. V. papasakojo apie įvykį bei sakė, kad dingo jo akiniai. Sakė, kad neišlaikęs egzamino Š. tapo labai agresyvus. Žino, jog V. visą laiką būna su akiniais. Sakė, kad akinius pasidėjo automobilyje ir ėjo prikabinti priekabos, grįžęs akinių neberado, o Š. irgi buvo jau išlipęs iš automobilio. Jis dar padėjęs apieškoti sunkvežimį, po to išvažiavo į egzaminą. Žino, kad po paskutinio egzamino neišlaikymo Š. buvo grįžęs į „Regitrą“, bet jis jo nesutiko;
liudytoja L. R. parodė, jog praėjusių metų pavasarį, gal kovo ar balandžio mėnesį Š. atėjo susimokėti už egzaminą. Jos darbo pobūdis yra iš klientų priimti pinigus už egzaminą, o jei išlaiko egzaminą, tvarko dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti. Kai ateina susimokėti žmogus, ji paklausia, ar egzaminą laiko pirmą kartą, nes nuo to priklauso kaina – ar mokės pilną kainą, ar mažesnę. Kaltinamasis jai įsiminė savo konfliktiškumu, kai jai paklausus, gal turi metalinių pinigėlių, jis vietoje 6 ar 4 metalinių litų, tą sumą padavė po du centus, po to prašė jam pritaikyti nuolaidą, o jai atsakius, kad nuolaidos netaikomos, pradėjo sakyti, kad jie ryja ir ryja jo pinigus. Nežino, kelintas kartas tada buvo, kai laikė egzaminą, žino tik, kad jis tikrai ne pirmą kartą laikė, kad du ar tris kartus laikė egzaminą. Anksčiau niekuo neišsiskyrė, ateidavo, susimokėdavo ir viskas, o tą kartą buvo susierzinęs. V. atsisėdo pildyti protokolo ir už kelių minučių į kabinetą įsiveržė Š. – įėjo pro duris ir iškart pradėjo sakyti: „ar baigsi tu pildyti protokolą, ar ne, žioply“. Kaltinamais įtūžęs pradėjo bėgioti pirmyn atgal po kabinetą. Ji prašiusi nusiraminti, prisėsti, palaukti, kol jį pakvies, kad laukiamasis yra koridoriuje, kad egzaminuotojas užpildys protokolą ir jį pakvies. Š. norėjo rašyti apeliaciją, todėl turėjo būti užpildytas protokolas. Ji raminusi Š., bet šis nenurimo, vis tiek skubino V. rašyti, sakė niekur nesėsiantis, prašė jam nenurodinėti, nes jis darys, ką nori, ėmė bėgioti pirmyn atgal. Po to Š. atsisėdo į kito egzaminuotojo vietą, demonstratyviai sudėjo rankas ir sukryžiavo kojas ir sėdėjo, sakydamas, jog niekur neis, darys tą, ką jam reikia. Vadino V. žiopliu, durneliu, kvaileliu. Jai buvo nemalonu dėl tokių kaltinamojo veiksmų. Mano, jog nukentėjusiojo būsena tuo metu buvo prasta, gal dėl to jis neprisimena visų tų žodžių. Kaltinamasis trukdė nukentėjusiam pildyti dokumentus, nes zujo pirmyn atgal. Pamačiusi, kad situacija vis blogėja, kaltinamasis nekreipia dėmesio į jos raminimus, pasakė, kad tikrai kvies policiją ir paėmė telefono aparatą, tada kaltinamasis pašoko nuo kėdės ir išėjo.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2011 m. balandžio 18 d.
Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2011 m. balandžio 18 d. su kaimynu, draugu atėjo nusipirkti alaus į degalinę. Jis pardavėją matė pirmą kartą, o kaimynas ją iš matymo pažinojo. Jie paprašė parduoti alaus, tačiau tuo metu buvo draudžiamas laikas parduoti. Prašė ilgokai, bet ji pasakė, kad atsiprašo, neparduos ir viskas. Matė, kad pardavėja principinga, tai nusipirko du ar tris butelius nealkoholinio alaus ir išėjo. Jis kaimynui pasakęs, jog nesąmonė, kad tokios protingos moters negalima gražiais žodžiais įtikinti, kad parduotų, ir sugrįžęs dar kartą pakalbėti. Sakęs įvairius komplimentus – kad graži, protinga, kad parduotų, nes nusikaltimo nedaro, bet pardavėja vis tiek nesutiko. Šimto metrų atstumu nuo degalinės yra neapšviestas stendas, jis norėjęs už jo užeiti padaryti gamtinį reikalą, tačiau užkliuvęs už nedidelio bordiūro ir petim trenkėsi į stendą. Po to jis pats susirado degalinės savininką, kuris tuo momentu mėnesiui buvo išvykęs į Graikiją, pats nuvažiavo į policiją, pasakė, kad susirado savininką, tačiau jam pasakė, kad tai nesvarbu, nes jau kitą dieną buvo parašytas pareiškimas ir jis jau yra kaltinamas, pasiūlė jam tartis taikytis. Tuo metu jo padėtis buvo sunki, nes daugiau nei metus nedirbo, jam buvo pasiūlę važiuoti į Norvegiją, jis turėjęs tik savaitę laiko susiruošti ir išvykti į Norvegiją dirbti, todėl turėjo rinktis: ar darbą, ar likti ir laukti, kaip baigsis byla. Todėl pasirašė, kad prisipažįsta, nes tik tuo atveju buvo galima susitaikyti. Pripažįsta, kad išdaužė stendą, bet tai padarė netyčia, nes jis įgriuvo į stendą. Jis nesakė G. S., kad jei neparduos alaus, sudaužys stendą, tik sakęs, kad jokio nusikaltimo nepadarytų, jei parduotų alaus. Kai po mėnesio grįžo degalinės savininkas Liaudanskas, jis kompensavo jam padarytus nuostolius ir pasirašė susitaikymo protokolą.
Kaltinamojo V. Š. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais:
liudytoja G. S. parodė, kad 2011 metais jai dirbant degalinėje apie 3 val. nakties prie langelio atėjo du vyrukai – vienas iš matymo pažįstamas, kitas jai nepažįstamas, kaltinamasis, abu buvo truputį išgėrę. Jos anksčiau matytas vyriškis nieko nekalbėjo, tik stovėjo šalia, o kaltinamasis paprašė parduoti cigarečių ir alaus. Cigaretes pardavė, o alaus pasakė negalinti parduoti. Kaltinamasis vis tiek prašė, tada ji įsiūlė nealkoholinio alaus, kurį jie pasiėmė ir išėjo. Po kelių minučių kaltinamasis grįžo, sakydamas, kad nusprendė, jog nealkoholinio alaus nenori, nori tikro. Pradėjo vėl prašyti. Negrasino, prašė mandagiai, gražiai. Jai nedavus alaus, paklausė, ar bus gerai, jei ką nors sudaužys, tuojau bus problemų, o kam to reikia, geriau parduok alų ir išsiskirstom. Paskui nuo langelio nuėjo. Nuėjusi nuo langelio atsisėsti išgirdo smūgį. Pribėgusi prie šoninio lango pamatė, kad kaltinamasis užsimojęs į kainų vitriną, t. y. stendą antram smūgiui. Stendas nuo degalinės yra apie šimto metrų atstumu, jis apšviestas. Prie stendo yra paaukštinimas, bordiūras. Nuo bordiūro krašto metras iki stendo, gatvė plati, galima praeiti. Per naktį degalinėje šviesa išjungta, tik televizorius veikia, o teritorija yra apšviesta ir viskas aiškiai matosi. Šone yra langas, pro kurį ji matė stendą. Tikrai aiškiai matė, kad kaltinamasis trenkė į stendą, nes prieš tai žmonių nebuvo. Trenkė dar du ar tris kartus, tik nematė, kuo trenkė. Po to kaltinamasis nuėjo, o ji, palaukusi kelias minutes, nuėjo pažiūrėti. Pamačiusi, kad stendas sudaužytas, iškvietė policiją;
2011-04-18 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra degalų kainų reklaminis stendas, esantis degalinėje UAB „Trevena“ Kretingos r. Darbėnų mstl., Laisvės g. 15. Apžiūrimas reklaminis stendas yra sudaužytas, (2 t., 7–10 b. l.);
2011-08-06 susitaikymo protokole nurodyta, jog V. Š. visiškai pripažįsta padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, padarytą žalą atlygino (2 t., 64 b. l.).
Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o pagal to paties BK straipsnio 2 dalį – tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti V. Š. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – Techninių apžiūrų centro egzaminavimo aikštelėje bei VĮ „Regitra“ tarnybinėse patalpose ir UAB „Trevena“ degalinėje, kur nuolat būna nemažai žmonių, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. LR BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti nusikaltimai padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nors kaltinamasis V. Š. savo kaltę neigė, teigdamas, jog jis nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, negrasino bei jo neįžeidinėjo, teismas tokius jo teiginius vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti byloje ištirtais anksčiau paminėtais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo G. V. ir liudytojos L. R. parodymais.
Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, nustatyta, kad V. Š. viešoje vietoje įžūliai elgėsi, grasino G. V. susidorojimu ir tyčia sugadino automobilio dureles, vadino G. V. necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais, nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės tvarką; UAB „Trevena“ degalinės teritorijoje sudaužydamas degalų kainų reklaminį stendą pažeidė viešąją rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Dėl svetimo turto vagystės
V. Š. buvo perduotas teismui kaltinant dar ir tuo, kad pagrobė svetimą turtą: 2012 m. balandžio 4 d. apie 14.30 val. Mažeikių m. Montuotojų g.2. esančioje Techninių apžiūrų centro egzaminavimo aikštelėje iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio VĮ „Regitra“, kabinos pagrobė svetimą, G. V. priklausantį turtą – 500 litų vertės akinius.
Kaltinamasis V. Š. dėl akinių vagystės kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog tuo metu, kai jau buvo grįžęs į „Regitrą“, G. V. paklausė, kur jo akiniai. Į tai jis atsakęs, kad neturi supratimo, apie kokius akinius kalbama, atsakęs, kad neėmė jokių akinių. Nepagalvojo, kad taip rimtai tas dalykas išsivystys. Nei tuo metu, kai važiavo, nei kai rašė protokolą ir prieš išvažiuojant jis nematęs G. V. su akiniais. Kai jo paklausė apie akinius, jis nustebo, pagalvojo, kad gal pametė ir jį kaltina. Vėliau, kai po mėnesio jį iškvietė į policiją apklausai, tada supratęs, apie ką kalbama. Kai buvo automobilyje, pas nukentėjusįjį akinių nematė – nei automobilyje, nei pas patį nukentėjusįjį. Kai „Regitroje“ pasirašinėjo lapus, tada nukentėjusysis tikrai buvo be akinių. Nematė todėl, kad važiuodamas jaudinosi, į instruktorių nežiūrėjo. Mano, jog jo pasakymą, kad „turi temperatūros“ nukentėjusysis galėjo suprasti kaip jį žeminantį, nes tai labai individualu.
Nukentėjusysis G. V. parodė, jog visą egzaminavimo laiką buvo su akiniais, ir tik įlipęs į automobilį juos nusiėmė ir pasidėjo šalia akinių dėklo tarp vairuotojo ir keleivio esančioje daiktadėžėje. Akinius nusiėmė, nes reikėjo eiti pačiam prisikabinti priekabą, reikėjo lankstytis, be to, dar pagalvojęs, kad taip agresyviai elgdamasis kaltinamasis gali trenkti į veidą ir su stiklais sužaloti akis. Kaltinamasis tuo metu vaikščiojo aplinkui po teritoriją. Kol jis kabino priekabą nematė, kur kaltinamasis buvo. Lyg tai buvo įlipęs į mašiną ir atsisėdęs, bet to nepamena. Prisikabinus priekabą abu atsisėdo į automobilį, jis įlipęs į vairuotojo pusę, o kaltinamasis – į keleivio. Tada jis įsijungė avarinį signalą ir išlipo pasižiūrėti, ar dega posūkių šviesos bei lempos. Apėjęs apie automobilį vėl įlipo į vidų, o kaltinamasis tuo metu išlipo lauk. V. Š. apėjo iš kitos pusės prie vairuotojo, tada jis jau norėjęs užsidėti akinius, bet pamatęs, kad jų nebėra. Dėklas šalia buvo, o akinių nebuvo. Prasidaręs dureles paklausė, kur padėjo jo akinius. Kaltinamasis sakė nenusišnekėti, ar dar kažką ir išėjo pėsčias. Jis dar apie dvidešimt minučių visur po teritoriją, pievą ieškojęs akinių, galvojęs, kad kaltinamasis susinervinęs juos kur nors numetė. Mano, jog kaltinamasis jo akinius galėjo paimti tuo momentu, kai jis išlipo apžiūrėti, ar veikia šviesos, nes kaltinamasis tuo metu buvo automobilyje. Po to atvažiavo vairavimo instruktorius, kuris padėjo ieškoti akinių. Grįžęs į „Regitrą“ taip pat dar ieškojo. Po to, kai grįžo ir įėjo į kabinetą, įėjo Š., ėmė prašyti protokolo kopijos. Jis atsakęs, kad tegu palaukia, kol surašys, atšvies ir atiduos. Be to, prašęs atiduoti akinius.
Liudytoja L. R. parodė, jog prisimena momentą, kada kolega grįžęs iš egzamino pasakė, kad buvo konfliktas su Š., dingo akiniai, t. y. pavogė jo akinius Su V. jie matosi kiekvieną rytą, žino, jog į egzaminą visada išeina su akiniais. Būna, kad išeina, vėl grįžta pamiršęs akinius. Ar tą dieną V. buvo su akiniais, ji negali pasakyti.
Liudytojas P. N. parodė, jog 2012 m. kovo mėnesį parvažiavo su moksleiviu į „Lukoil“ aikštelę, kur egzaminuojami būsimi vairuotojai, ir pamatė, kad G. vaikščioja palei tvoras kažko ieškodamas. Paklausus, ko ieško, šis pasakė, kad turėjo konfliktą su moksleiviu ir po to dingo akiniai iš mašinos. Sakė, kad akinius pasidėjo į kabiną, kai atvažiavo į aikštelę. Sakė, kad mokinys konfliktiškas, todėl ir pasidėjo akinius iš karto. Jis padėjo jam ieškoti, apėjo visą teritoriją. Kitą rytą dar paieškojo už tvoros, bet nieko nerado. Matydavo V. su akiniais. Kai ieškojo akinių, buvo be akinių. Iš ryto jo tą dieną nebuvo matęs. Pašalinių asmenų jis nematė, bet teritorija neužtverta, daug kas vaikšto.
01-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. V. pateikė pareiškimą standartiniams akiniams gaminti, kuriame nurodyta, kad G. V. įsigijo akinius, kurių vertė 644,60 Lt (1 t., 64 b. l.).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tesėtais būdais gauti įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą.
Kaltinimas V. Š. pagrobus G. V. akinius buvo grindžiamas ta aplinkybe, jog tuo metu, kai nukentėjusysis į daiktadėžę tarp sėdynių įsidėjo akinius, niekas, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, į automobilį nebuvo įlipęs, o nukentėjusiajam trumpam išlipus patikrinti šviestuvų veikimo įvyko vagystė, kadangi nukentėjusysis grįžęs akinių neberado, o kaltinamasis tuo metu išlipo.
Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. R. ir P. N. parodymų matyti, jog kaltinime nurodytu laiku jie nematė nukentėjusiojo su akiniais, o tik žino, kad jis į egzaminą eina su akiniais bei iš nukentėjusiojo žino, kad po konflikto su mokiniu dingo jo akiniai, t. y. byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, ar nukentėjusysis aplamai kaltinime nurodytu laiku buvo su akiniais, bei byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo iki galimos vagystės turėtų akinių vertę, o turto vertė yra svarbi veikos kvalifikavimui pagal BK ar ATPK. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo į bylą pateiktas pareiškimas standartiniams akiniams gaminti (1 t., 64 b. l.), kuriame nurodyta, jog užsakymo suma 644,60 Lt, taip pat nepatvirtina V. Š. kaltės pagrobus akinius, o tik įrodo tą aplinkybę, kad nukentėjusysis įsigijo naujus akinius. Nors kaltinimas buvo grindžiamas ir vaizdo informacija, kurios apžiūra užfiksuota 2013-02-01 apžiūros protokole (2 t., 30–33 b. l.), tačiau iš 2012-09-27 specialisto išvados (2 t., 36–37 b. l.) akivaizdu, jog užfiksuoti vaizdai yra mažos spalvinės gamos (informacijos), žemos skiriamosios gebos, vaizdas neryškus, mažo detalumo, užfiksuoti tyrimą dominantys subjektai ir transporto priemonė yra toli nuo kameros ir užima labai mažą vaizdo įrašo kadro dalį, todėl išryškinti ir nustatyti valstybinius numerius, dėvimus akinius, užrašus ant dėvimų drabužių, nebuvo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pakankamai net ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis V. Š. pagrobė nukentėjusiojo akinius, teismas sprendžia, kad byloje V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, jam pareikšti kaltinimai yra pagrįsti tik prielaidomis. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalies kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Atsižvelgiant į paminėta, V. Š. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nusikalstamų veikų stadiją (padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimų tikslus ir motyvus, nusikaltimų padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. V. Š. dirba, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujus nusikaltimus, nėra. Tai rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis.
Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, jog kaltinamajam V. Š. už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijoje už šiuos nusikaltimus numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai, nes tokia bausmė pakankamai drausmins bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (BK 54, 56, 61 straipsniai).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis MercedesBenz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas 2012 saugoti VĮ „Regitra“ (1 t., 47 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam jo savininkui VĮ „Regitra“, optinė duomenų laikmena, laikoma byloje (1 t., 38 b. l.), paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 straipsnis).
Kaltinamąjį V. Š. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinus neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. Š., jau minėta, išteisinamas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, o 255,08 Lt dydžio proceso išlaidas sudaro vaizdo tyrimo, atlikto siekiant surasti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pėdsakus, minėtosios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (LR BPK 105 straipsnis).
V. Š. išaiškintinos LR BK 46 straipsnyje nustatytos viešųjų darbų neatlikimo teisinės pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-03-20) ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal LR BK 284 straipsnio 2 dalį (2012-04-04) ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-04-18) ir paskirti viešuosius darbus penkiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių; jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį MercedesBenz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jo savininkui VĮ „Regitra“, optinę duomenų laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.