Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A - 161 - 383/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4. Pranešėjas V. Vitunskas

2007 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Edgarui Jautakiui, Živilei Urbonavičienei, nuteistiesiems E. T. , D. L. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. T. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d.d., 82 str. 1 d. 3, 5 p.p. pagrindu šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – atlikti 80 val. auklėjamojo pobūdžio darbų LR BK 85 str. 1 d. numatytose vietose ir nuteistasis įpareigotas 12 mėnesių būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (LR BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d.d., 82 str. 1 d. 3, 5 p.p. pagrindu šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemones – atlikti 80 val. auklėjamojo pobūdžio darbų LR BK 85 str. 1 d. numatytose vietose ir nuteistasis įpareigotas 12 mėnesių būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (LR BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

- V. D. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti;

- J. D. 1500 litų už advokato paslaugas;

- Valstybei 2234 litų už nukentėjusiojo kelionės išlaidas į teisiamąjį posėdį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. ir D. L. nuteisti už tai, kad jie 2005-10-02, apie 03.00 val., būdami nepilnamečiai, veikdami kartu, Kaune, Kovo 11-osios g. prie 32 namo, t.y. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie V. D. , D. L. vieną kartą pasikėsinus kumščiu suduoti nepilnamečiui nukentėjusiajam V. D. gim.1987-10-06 į veidą ir šiam smūgio išvengus, E. T. prieš V. D. užsiundė savo kovinės veislės šunį, kuris ne mažiau 10 kartų įkando bei nagais įdrėskė nukentėjusiajam į galvą, kairį petį, kairį bei dešinį žastus, dešinį dilbį, nugarą, šlaunis, po to, D. L. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus V. D. į kaktą, E. T. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. T. ir D. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl E. T. ir D. L. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad jie 2005-10-02, apie 03.00 val., būdami nepilnamečiai, veikdami kartu, Kaune, Kovo 11-osios g. prie 32 namo, t.y. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie V. D. , D. L. vieną kartą pasikėsinus kumščiu suduoti nepilnamečiui nukentėjusiajam V. D. gim.1987-10-06 į veidą ir šiam smūgio išvengus, E. T. prieš V. D. užsiundė savo kovinės veislės šunį, kuris ne mažiau 10 kartų įkando bei nagais įdrėskė nukentėjusiajam į galvą, kairį petį, kairį bei dešinį žastus, dešinį dilbį, nugarą, šlaunis, po to, D. L. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus V. D. į kaktą, E. T. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nors E. T. ir D. L. dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų V. D. , J. D. , liudytojos N. K. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog jį užpuolė 4 vaikinai su kovinės veislės šuniu. Šunį laikęs vaikinas užsimojo smogti, tačiau šio smūgio pavyko išvengti, o bijodamas pakartotinių smūgių ir besigindamas nuo didžiulę jėgos persvarą turinčių užpuolikų, nukentėjusysis pats vieną kartą sudavė užpuolikui. Tada tas vaikinas savo šuniui sukomandavo „fas“ ir šis pitbulių ar kitokios veislės kovinis šuo puolė nukentėjusįjį kandžioti. Kartu nukentėjusiajam smūgiavo ir abu kaltinamieji. Nukentėjusiajam nugriuvus, šuo ne mažiau 10 kartų įkando jam į galvą, pečius, rankas ir nugarą. Visą sukandžiotą ir sumuštą nukentėjusįjį kaltinamieji dar ir apieškojo, apkraustė kišenes, bet jis jokių vertingų daiktų neturėjo ir vien tik todėl nebuvo apiplėštas. Nukentėjusiajam buvo padaryti įvairūs sveikatos sutrikdymai, suplėšyti rūbai. Nukentėjusioji Jolanta Dilienė patvirtino visiškai tokias pat aplinkybes, kaip ir jos sūnus, ir nurodė, jog tuoj pat po įvykio ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodydama, jog buvo sumuštas ir šuns sukandžiotas jos sūnus. Liudytoja Neringa Kasperavičiūtė patvirtino, jog iš jos namų išėjo V. D. , o praėjus kelioms minutėms lauke pasigirdo didžiulis triukšmas. Išėjusi į balkoną, liudytoja pamatė nueinančius E. T. ir D. L. . Edvinas vedėsi savo kovinį šunį be antsnukio. Liudytojos tvirtinimu, Vilmantas išėjo vienas ir buvo visiškai blaivus. Liudytoja nuteistuosius pažino, nes jie mokosi toje pačioje mokykloje. Ji žino netgi nuteistųjų pravardes, tai „Šyvas“ ir „Sausainis“. Nuėjus nuteistiesiems, po kelių minučių sugrįžo Vilmantas, kuris buvo sumuštas, sukruvintas, sukandžiotas, guzuota galva, o jo rūbai buvo suplėšyti ir kruvini. Iš nukentėjusiojo pasakojimo apie įvykį liudytoja suprato, kad jį užpuolė jau minėti jos pažįstami. Vilmantas pasakojo, kad jį užpuolė keturiese, sumušė, užsiundė šunimi ir dar apkraustė kišenes. Atžymėtina, ir tai, kad šuo buvo be antsnukio, ką patvirtino ir patys nuteistieji.

Nukentėjusiųjų V. D. , J. D. , liudytojos N. K. parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad E. T. ir D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, teismas tinkamai kritiškai įvertino liudytojų G. M. ir Gražinos M. G. parodymus, o būtent, liudytojas G. M. akivaizdžiai bandė padėti nuteistiesiems išvengti atsakomybės, tačiau jis painiojosi savo parodymuose, tai tvirtino visiškai nepažinojęs V. D. , tai paskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, persigalvojo ir pradėjo tvirtinti, kad jį pažinojo. Liudytojos G. M. G. taip pat buvo prieštaringi ir neturi jokios įrodomosios vertės, nes ji tvirtino, kad vaikaitis E. T. prie laiptinės buvo su merginomis, kad išvestas šuo buvo su antsnukiu, kai pats nuteistasis pripažino visiškai priešingas aplinkybes. Taigi šių liudytojų parodymai, kaip ir pačių nuteistųjų versijos, dėl nenuoseklumo ir prieštaringumo, negalėjo nurungti jau aptartų įrodymų ir negalėjo paneigti abiejų nuteistųjų kaltės.

Kolegija konstatuoja, jog nors pirmos instancijos teismas teisingai E. T. ir D. L. pripažino kaltais, dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiesiems E. T. ir D. L. paskyrė netinkamas bausmes, todėl nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes, netinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytas aplinkybes, o būtent, nepilnai atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistieji yra nepilnamečiai, nusikaltimą padarė būdami jauno amžiaus, į tai, kad jie teisiami pirmą kartą, tačiau atsižvelgė į tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems motyvavo kodėl skiriama laisvės atėmimo bausmės rūšis ir atidedamas jos vykdymas, tačiau nemotyvavo kodėl būtent neskiriamos alternatyvios bausmės – tokios kaip bauda, viešieji darbai ar laisvės apribojimas. Be to, teismas neįvertino tai , kad nuteistieji E. T. ir D. L. padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Taipogi, teismas skirdamas bausmes neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad nuteistasis D. L. nusikaltimo įvykdymo metu dirbo UAB „Bermanta“ kelio darbininku, mokėsi Kauno Šančių suaugusiųjų mokykloje 12 klasėje, nuteistasis E. T. mokėsi Kauno Kovo 11 - osios vidurinėje mokykloje. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmes, jų skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriamos laisvės atėmimo bausmės, o ne švelnesnės bausmės rūšys, nors teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų vykdymą atidėjo, tačiau neturėjo įstatyminio pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti pačios griežčiausios bausmės – t.y. laisvės atėmimo. Teismas neįvertino bei neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmes, pažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimus. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta ir nepaskiriant laisvės atėmimo nuteistiesiems, o skiriant švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Be to, atžymėtina ir tai, jog teismas skirdamas bausmes visiškai nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, o būtent, šis Baudžiamojo kodekso straipsnis nurodo, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nors kaip matyti iš nuosprendžio, apie šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, teismas net neužsiminė. Todėl, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams pirmą kartą teisiamiems paskyrė aiškiai per griežtą bausmę ir tuo pačiu pažeidė LR BK 55str. ir 54str. nuostatas.

Taipogi, teismas neatsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., CK 6.267 str. 1 d. nuostatas, nuteistiesiems priteisė per didelius civilinius ieškinius, dėl neturtinės žalos, todėl nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.)

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš to seka, jog neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitoms neturtinėms teisėms.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išsprendė patį neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, tačiau visiškai priteisdamas civilinius ieškinius, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji nusikaltimo įvykdymo metu buvo nepilnamečiai, buvo jauno amžiaus, tuo metu mokėsi vidurinėje mokykloje, savo lėšomis atlyginti neturtinę žalą, neturėjo galimybės. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. 1 d., kuris nurodo, jog naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), o būtent, teismas priteisdamas civilinius ieškinius netinkamai iš nuteistųjų solidariai priteisė neturtinę žalą, neatkreipdamas tinkamo dėmesio į tai, kad šuns šeimininkas yra E. T. , o ne D. L. , šuo nukentėjusiajam sukėlė daug didesnes fizines kančias, nei nuteistojo D. L. suduoti du smūgiai į kaktą, todėl solidariai priteisti civilinius ieškinius iš nuteistųjų nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Todėl priteisdamas civilinius ieškinius iš nuteistųjų teismas turėjo atsižvelgti į nuteistųjų panaudoto smurto pobūdį, į tai, kokias kančias sukėlė E. T. šuo ir D. L. suduoti du smūgiai į kaktą. Todėl, kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų padaryta neturtinė žala nukentėjusiojo atžvilgiu, turėjo būti sprendžiama kiekvienam nuteistajam asmeniškai, pagal jų panaudoto smurto savarankiškumą, bei sukeltas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.

nusprendži a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

E. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24.00 val. iki 6 val. ryto.

D. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24.00 val. iki 6 val. ryto.

Iš E. T. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos nukentėjusiajam V. D. .

Iš D. L. priteisti 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos nukentėjusiajam V. D. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.