- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2613-1024/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00561-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- P. A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- A. E., I. B., D. E.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. A. E. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. E., A. E., A. E., I. B., D. E.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio P. E. mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis P. E. Po jo mirties liko palikimas, kurį reikėjo priimti per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, tačiau pareiškėja į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes nežinojo, kad įstatymai nustato tokią tvarką. Pareiškėja kartu su vyru nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti santuokos metu. Abu sutuoktiniai bute gyveno nuo pat jo įsigijimo momento. Po vyro mirties pareiškėja pradėjo valdyti atsiradusį palikimą, t. y. ji liko gyventi šeimos bute, nuolat jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, prižiūrėjo aplinką, žemę, priėmė bendruose namuose turėtus bendrus daiktus. 2022 metais pablogėjus pareiškėjos sveikatai, sūnus jai išnuomojo butą Plungėje, kuriame dabar ji ir gyvena. Paveldėtame bute M. kaime šiuo metu niekas negyvena, tačiau jis nėra apleistas ir neprižiūrimas. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys A. E., A. E., I. B. gyvena ir dirba užsienyje, todėl procesinius dokumentus jiems prašė įteikti per brolį A. E.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. E., A. E., A. E., I. B., D. E. atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).
5. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad P. A. E. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po velionio mirties liko turtas, kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog P. E. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
8. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri bei moka mokesčius. Kiti pirmos eilės įpėdiniai – velionio vaikai atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog vaikai neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. E. mirties. Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Taip pat byloje pateikta Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos 2023 m. kovo 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja po vyro mirties liko gyventi, rūpinosi ir prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja P. A. E. po sutuoktinio P. E. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
10. P. A. E. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po P. E. mirties palikimą priėmė pareiškėja P. A. E. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), P. A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.