Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turi dukrą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju/ūkio darbuotoju, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š. 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 01.06 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,25 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Su broliu vartojo alkoholį, vėliau nusprendė nuvažiuoti nusipirkti dar alkoholio. Žino, kad negalima vairuoti esant neblaiviam, tačiau taip gavosi. Kaltinamasis vairavo automobilį, iš paskos važiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams įjungus švyturėlius kaltinamasis sustojo. Kai sėdo už automobilio vairo jautėsi neblaivus, tačiau galvojo, kad gali vairuoti, mano, kad vairavo normaliai. Teisės vairuoti netekimas turės neigiamų pasekmių darbinių funkcijų atlikimui. 2022 m. vartojo alkoholį dėl neištikimybės, gydėsi priklausomybės ligas. Šiuo metu priklausomybės alkoholiui neturi, nevartoja alkoholio kiekvieną dieną. Laidavimo nepageidauja.

Kaltinamajam R. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Iš 2025 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 00.48 val., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), R. Š., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volvo XC 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 30 d. 00.50 val., pirmo patikrinimo metu R. Š. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. 2025 m. rugsėjo 30 d. 01.06 val., antro patikrinimo metu R. Š. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Ožys“, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Kaunas, Technikos g. 18A (b. l. 1–5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 30 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 3-iojo skyriaus tyrėjas L. M. dirbo kartu su Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus vyr. patruliu D. V., radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini), numatytame maršrute. Patruliuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), pastebėjo tamsios spalvos automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas įtartinai manevravo, važiavo lėčiau, nei įprasta eismui, vinguriavo nuo ašinės linijos link kelio krašto, kas leido manyti, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Panaudojus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius minėtas automobilis buvo sustabdytas Kaune, (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. D. V. nuėjus patikrinti asmenį dėl neblaivumo bekontakčiu alkoholio kiekiu matuokliu, šis parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Iš automobilio išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, R. Š.. Asmenį patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr., (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 00.50 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. 01.08 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). Automobilis priverstinai nutransportuotas UAB „Ožys“ į automobilių stovėjimo aikštelę adresu, Kaunas, Technikos g., 18A. Automobilyje kartu važiavo K. V. (b. l. 45).

Iš 2025 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo/garso įrašai. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas stovi prie tarnybinio automobilio, pasiima alkoholio matuoklį, priešais matomas kelkraštyje stovintis automobilis su įjungtomis avarinio šviesomis. Policijos pareigūnui pasisukus matoma šalia stovintis asmuo, dėvintis tamsios spalvos drabužiais, šiam asmeniui policijos pareigūnas patikrina blaivumą, alkoholio matuoklis parodo 2,29 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnas informuoja asmenį, jog praėjus penkiolikai minučių bus atliekamas pakartotinis tikrinimas. Policijos pareigūnui pasisukus, pasimato tikrinto asmens veidas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. Š.. Policijos pareigūnas paprašo R. Š. ateiti prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, paprašo išsiimti iš kišenių asmeninius daiktus, sudeda juos į daiktadėžę, o R. Š. įsodinamas į laikinojo sulaikymo kamerą. Kitame vaizdo įraše matomas vaizdas iš tarnybinio policijos automobilio, matomas pareigūnas, rankoje laikantis alkoholio matuoklį. Pareigūnas išlipa iš automobilio ir nueina prie automobilio laikinojo sulaikymo kameros, atidaro duris, viduje matosi sėdintis R. Š.. Policijos pareigūnas jam pasako, jog bus atliekamas antras alkoholio patikrinimas. R. Š. išlipa iš laikinojo sulaikymo kameros ir pučia į alkotesterį. Alkotesteris parodo 2,25 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnas nurodo R. Š. eiti tiesia linija, tada nurodo užsimerkti ir paliesti nosį. Po to policijos pareigūnas nurodo R. Š. pasiimti asmeninius daiktus iš laikinojo sulaikymo kameros daiktadėžės. Policijos pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį, pildo procesinius dokumentus (b. l. 31–33).

Iš 2025 m. rugsėjo 30 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. 2025 m. rugsėjo 30 d. 00.50 val. nustatytas 2,29 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu, 01.08 val., nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 39)

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volvo XC90“ savininkas–valdytojas yra R. Š. (b. l. 44).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

Kaltinamasis R. Š. dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad alkoholį vartojo kartu su savo broliu. Vėliau nusprendė nuvažiuoti nusipirkti dar alkoholio, žinojo, kad yra neblaivus, kad negalima vairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, tačiau tikėjosi, kad dar gali vairuoti. Savo kaltės neneigia. R. Š. kaltė taip pat įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1–5); tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 45); objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų įrašai (b. l. 31–33); neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 39) bei kita bylos medžiaga. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. Š. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. Š. padaryta nusikalstama veika, atitinka BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. Š. neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 66–68), psichiatrinis gydymas – VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje Aleksoto sektoriuje gydėsi laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. lankė Dienos stacionarą, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė, nesilankė (b. l. 48). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Š. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 104). Kaltinamasis dirbantis, turi gyvenamąją vietą.

Teismas, skirdamas R. Š. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėti, ir sprendžia, kad R. Š. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, artimas minimaliam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis R. Š. padarė KET 14 punkte numatytą vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant jos terminą – 2 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas tokį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgia į proporcingumo principą ir R. Š. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, administracinius baustumus.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 1 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas–valdytojas yra R. Š. (b. l. 44). Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas automobilis priklauso jam, jis juo naudojasi.

Įvykio metu kaltinamojo vairuota ir jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatas Ričardas Lilas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam R. Š.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 104,17 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, kuomet byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamojo R. Š. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2025 m. spalio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės nutarimu, automobiliui „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 37), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinas valstybės naudai;

2. automobilio registracijos liudijimas, esantis voke prie baudžiamosios bylos (b. l. 18), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3. kompaktinis diskas su pareigūnų kamerų vaizdo/garso įrašais, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 33), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra, 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. skirti 34 MGL, tai yra, 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio, baudą.

Įpareigoti R. Š. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 1 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Iš R. Š. nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2025 m. spalio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės nutarimu, automobiliui „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nutransportuotą į saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 37), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti valstybės naudai;

2. automobilio registracijos liudijimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos (b. l. 18), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3. kompaktinį diską su pareigūnų kamerų vaizdo/garso įrašais, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 33), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).