- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- I-1091-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00118-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Sigitas Žostautas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu (b. l. 2-3) kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius buvusios savininkės A. J. nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,90 ha ploto miško ir 2,96 ha ploto žemės sklypą bei dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su buvusia savininke. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo velionė motina A. R. 1997-01-06 kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka dėl nacionalizuoto nekilnojamojo turto, kuris priklausė jos motinai A. J., grąžinimo. Jo motina A. R. ir senelė (motinos motina) A. J. gyveno Rusijoje. Kai senelė mirė, motina grįžo į Lietuvą. Apie tai, kad motina kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sužinojo tik po motinos mirties (duomenys neskelbtini), tvarkydamas jos dokumentus. Nedelsdamas kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuris 2015-04-21 raštu informavo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūra nebuvo baigta. Mano, kad procedūros motina nebaigė dėl silpnos sveikatos ir šią aplinkybę prašė pripažinti svarbia priežastimi, sprendžiant jo prašymo dėl įstatymo nustatyto termino dokumentams pateikti atnaujinimo klausimą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismo prašė klausimą dėl pareiškimo patenkinimo nagrinėti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Pažymėjo, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus raštais, esančiais A. J. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentų byloje, pretendentė buvo informuota, kad trūksta A. J. mirties, pretendentės pirmosios santuokos liudijimo kopijų. Nurodė, jog nors dokumentų, patvirtinančių A. J. nuosavybės teises į žemę, pretendentė nepateikė, tačiau peržiūrėjus Panevėžio skyriuje turimus archyvinius dokumentus, rasta Panevėžio apskrities Naujamiesčio Valsčiaus Puorių kaimo eksplikacija, iš kurios matyti, kad J. A., J., su kitais asmenimis iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 6,89 ha žemės, todėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūrai užbaigti trūksta tik giminystės ryšį su A. J. patvirtinančių dokumentų (b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų nuosavybės teises bei su buvusiu savininku giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Iš Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Puorių kaimo plano (eksplikacijos), esančio A. J. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentų byloje, matyti, kad J. A., J.., su kitais asmenimis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,89 ha žemės. A. R. Naujamiesčio agrarinės reformos tarnybai 1997-01-06 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos motinos A. J. valdytą 6,89 ha ploto žemę (įskaitant 3,93 ha ploto miško), o 1999-07-19 pareiškimu atsisakė 2,96 ha ploto žemės valstybės naudai. A. J. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentų byloje taip pat yra pateikti A. R. gimimo, ištuokos ir antrosios santuokos liudijimai bei pretendentės pilietybę patvirtinantis dokumentas, tačiau nėra pateikti A. J. mirties bei A. R. pirmosios santuokos liudijimai. Tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 1999-07-05 bei 2001-10-16 raštais A. R. buvo priminta, kokių konkrečių dokumentų pretendentė dar nėra pateikusi, tačiau nurodyti dokumentai valstybės įgaliotai institucijai iki 2003-12-31 nebuvo pateikti.
Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pretendentė A.R. mirė (b. l. 12). Panevėžio miesto 6-ojo notaro biuro 2015-03-19 išduotas Liudijimas patvirtina, kad S. J. priėmė po A. R. mirties atsiradusį palikimą (b. l. 5). Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Sprendžiant dėl pareiškėjo S. J. veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pažymėtina, jog po pretendentės A. R. mirties nustatyta notarine tvarka priėmęs mirusios palikimą, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių dėl informacijos pateikimo (b. l. 6-7). Apie tai, jog nuosavybės teisių atkūrimui į senelės A. J. valdytą mišką trūksta giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, o terminas jiems pateikti yra praleistas, pareiškėjas sužinojo tik gavęs iš trečiojo suinteresuoto asmens 2015-04-21 raštą (b. l. 6-7).
Minėta, kad pareiškėjo teisė įgyti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. valdytą mišką yra išvestinė, todėl, visų pirma, priklauso nuo pretendentės A. R. veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese bei statuso. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pretendentė A. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ji nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios rūpinosi savo teisių įgyvendinimu, t. y. ji laiku pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikė kitus reikalingus dokumentus. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2001 metų iki mirties pretendentė A. R. buvo silpnos sveikatos. 2001 metais jai diagnozuota hipertoninė liga ir II tipo cukrinis diabetas, nuo 2014-03-27 iki 2014-04-08 pretendentė buvo gydyta ambulatoriškai, kur jai buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas, sutrikęs širdies ritmas, dešinių galūnių plegija, pilna sensomotorinė afazija, sutrikusi dubens organų funkcija (b. l. 9-11). A. R. gydymas buvo tęstas Panevėžio miesto palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (b. l. 9), 2014-09-19 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 8).
Be to, nagrinėjant bylą, iš pareiškėjo bei jo atstovo teiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjo senelė A. J. mirė Rusijoje. Pažymėtina, kad dokumentų, įskaitant ir civilinės būklės aktų registravimo liudijimų, išreikalavimo iš kitų valstybių procedūra yra sudėtinga bei jos trukmė priklauso ir nuo dokumento kilmės valstybės įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys –sunki sveikatos būklė yra objektyvaus pobūdžio, tai galėjo apsunkinti pretendentės A. R. galimybę laiku gauti motinos A. J., prieš daugiau nei trisdešimt metų mirusios Rusijoje, mirties liudijimą. Dėl išvardintų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymu nustatytą terminą giminystės ryšiui su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pretendentė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti terminą S. J. pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams, siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą mišką, esantį Puorių kaime, Naujamiesčio seniūnijoje, Panevėžio rajone.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.