Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Aleksandras Jakubovskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Č. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. Š. 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK 19101373512.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja R. Š., išnagrinėjusi P. Č. pareiškimą dėl S. R. elgesio, 2019 m. gegužės 21 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 481 straipsnio, sudėties.

P. Č. savo pareiškime buvo nurodęs, jog 2019 m. gegužės 18 d., apie 13 val., Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių seniūnijos Džiaugsminės kaime bendravo su buvusia sutuoktine U. Č., kuri pareiškė, kad jam perduoda linkėjimus buvęs jos sugyventinis S. R., gyvenantis Utenoje, kuris gyveno su ja prieš jį. S. R. teiravosi, ar jo gyvybė drausta. Mano, jog S. R. nori jį pagąsdinti ir naudoja psichologinį smurtą. S. R. jis matė prieš metus, su juo jokio kontakto neturėjo ir nežino, kur jis šiuo metu gyvena. Su U. Č. jokio konflikto nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 13 val. 30 min., Ignalinoje parduotuvėje „Iki“ S. R. priėjo prie kasoje dirbančios dabartinės jo draugės A. K. ir liepė jai perduoti jam linkėjimus. Toks S. R. elgesys gąsdina, todėl pageidauja, kad jis būtų įspėtas dėl netinkamo priešingo visuomenės interesams elgesio. Nesutikdamas su tyrėjos R. Š. 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu, P. Č. 2019 m. birželio 10 d. pateikė skundą, kurį policijos komisariatas persiuntė nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams, prašydamas panaikinti tyrėjos nutarimą, pradėjus administracinę teiseną, pripažinti jį nukentėjusiuoju bei imtis visų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleistas administracinis nusižengimas.

Pareiškėjui P. Č. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, bet jis į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui rašytinio proceso tvarka.

Institucijos, kurios pareigūnė atliko P. Č. pareiškimo tyrimą - Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato - atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą institucijai pranešta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsnyje nustatyta teisė apskųsti šio Kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui. ANK 624 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tyriant P. Č. pareiškimą, buvo apklaustas S. R., kuris paaiškino, jog su P. Č. jis visiškai nebendrauja, paskutinį kartą jį matė praeitais metais, ir tik iš tolo, jokių linkėjimų P. Č. neperdavinėjo ir su nieku kitu apie jį nekalbėjo; kodėl P. Č. parašė ant jo pareiškimą, nežino. Kaip matyti iš P. Č. pareiškimo bei bylos medžiagos, pareiškėjas P. Č. su S. R. nei 2019 m. gegužės 18 d., nei kokią nors kitą diena nebuvo susitikę ir nebendravo. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis su S. R. buvo susitikęs maždaug prieš metus. Todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. R. 2019 m. gegužės 18-19 dienomis padarė kokį nors administracinį nusižengimą P. Č. atžvilgiu arba padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo bylos teisena pagal P. Č. pareiškimą S. R. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. Š. skundžiamas 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir P. Č. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.