Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P., R. P., G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. P., R. P., G. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB Citadele bankas, antstolis R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2013-04-17 patvarkymu skolininkų I. P., R. P., G. P. skundą dėl 2013-03-19 ir 2013-03-20 priimtų patvarkymų panaikinimo, netenkino. Nurodė, jog vykdant išieškojimą, 2012-01-20 buvo areštuotas G. P. priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas – 137,99 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei I. ir R. P. priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą areštuotą turtą 2012-02-21 įvertino UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2012-03-12 patvarkymu vykdymas buvo sustabdytas. Išieškotojas AB Citadele bankas, 2013-03-18 pateikė antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo ir šiuo pagrindu buvo priimtas 2013-03-19 patvarkymas dėl vykdymo atnaujinimo. Išieškotojas AB Citadele bankas taip pat prašė skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kadangi nuo vertinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, dėl ko, tikėtina, kad šio turto rinkos vertė galėjo kisti. Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu nustato CPK 682 str., pagal kurį turto vertei nustatyti antstolis priima patvarkymą skirti ekspertizę, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalys ne vėliau, kaip per tris darbo dienas nuo tokio patvarkymo gavimo CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Antstolis nurodė, jog siekiant aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus, bei turtą parduoti maksimaliai palankiausiomis kainomis, areštuoto turto vertei nustatyti ekspertizės skyrimas yra ne tik tikslingas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau vertinimą atliko ekspertinė įstaiga UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“, kuriai vykdymo proceso šalys nušalinimų nepareiškė, buvo tikslinga patikslinantį vertinimą atlikti tai pačiai įstaigai, tokiu būdu išvengiant didesnių ekspertizės atlikimo kaštų ir faktinių vykdymo išlaidų. Dėl šių priežasčių buvo priimtas 2013-03-20 patvarkymas, kuris skolininkams buvo įteiktas 2013-03-23. Skolininkai nušalinimo ekspertui nepareiškė. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto 2-am apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ieškinį dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, jis buvo atmestas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, todėl kliūčių dėl vykdymo veiksmų sustabdymo neliko, o išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. 447V/2011 privalo būti vykdomas, nes ketinimas pateikti skundą aukštesniajai instancijai vykdymo veiksmų nesustabdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pateiktos civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vadovaudamasis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 447V/2011 priėmė vykdyti išieškotojo AB „Citadele bankas“ naudai iš skolininkų I. P., R. P. ir G. P. 1 525 709,90 EUR negrąžinto kredito, 3 614,49 EUR nesumokėtų palūkanų, 11 310,62 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 167 635,01 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio ir 6 mėn. LIBOR EUR +4,5 proc. nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Minėta nutartimi taip pat buvo nutarta privestinai parduoti iš varžytinių joje nurodytą skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir skolininkui G. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą antstolis areštavo 2012-01-26 ir atsižvelgdamas į išieškotojo prašymą, 2012-01-23 ir 2012-01-26 patvarkymais paskyrė ekspertizę nurodyto skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe ir minėto buto), vertei nustatyti, pavedant ją atlikti ekspertinei įstaigai UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2012-03-12 antstolio kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kadangi 2012-02-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus pagal 2011-02-01 ir 2011-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartis, kurio pagrindu antstolis 2012-03-12 priėmė patvarkymą dėl vykdymo sustabdymo. 2013-03-18 antstolių kontoroje gautas išieškotojo prašymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir ekspertizės skyrimo įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2013-03-19 antstolis priėmė patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0128/12/00401 ir 2012-03-20 patvarkymą skirti ekspertizę nekilnojamojo turto - buto, esančio Bajorų kelio 1-oji g. 47-2, SB „Lelija“ 12 skl., Vilniuje, vertei nustatyti, pavesdamas ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai - UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“.

Dėl antstolio 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo, kuriuo atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/00401.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso normų), todėl visi šio proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir išieškotojas bei skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių, teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.

LR CPK 628 straipsnyje nurodyta, kad vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo, skolininko ar antstolio iniciatyva išnykus sustabdymo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog apeliantai neturėjo teisės paduoti skundo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomoji byla atnaujinta ir, kad šiuo atveju CPK 167 str. reglamentuojantis sustabdytų bylų atnaujinimą, turi būti taikomas pagal analogiją ir vykdymo procese. Minėto straipsnio nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria atnaujinamas sustabdytos bylos nagrinėjimas, kadangi tokio procesinio sprendimo priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Be to, kaip jau minėta aukščiau, byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta. Šiuo gi atveju Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2834-545/2012, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo sustabdyti bet kokie priverstiniai išieškojimo veiksmai pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-02-01 ir 2011-03-29 nutartis, priėmęs 2012 m. birželio 12 d. sprendimą, skolininkų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Darytina išvada, jog pagrindas dėl ko buvo sustabdyti vykdymo veiksmai išnyko minėtą civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Dėl to, išieškotojui pareiškus prašymą atnaujinti vykdomąją bylą, antstolis pagrįstai priėmė 2013-03-19 patvarkymą, kuriuo buvo atnaujinti vykdymo veiksmai skolininkų atžvilgiu. Apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog skolininkai kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl minėtų teismų sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka yra teisiškai nereikšmingi, kadangi skundo padavimas aukštesniajai instancijai nesustabdo vykdymo veiksmų.

Dėl antstolio 2013 m. kovo 20 d. patvarkymo, kuriuo paskirta turto ekspertizė.

Civilinio proceso kodekso 682 str. nustato ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, t.y. antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

Iš vykdomosios bei civilinės bylos nustatyta, jog antstolis 2012 m. sausio 26 d. patvarkymu jau buvo vieną kartą paskyręs ekspertizę G. P. priklausančiam nekilnojamam turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Minėtu patvarkymu antstolis šią ekspertizę pavedė atlikti ekspertinei įstaigai - UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“. Apeliantai skunde nurodo, kad turto ekspertizės paskyrimas yra galimybės atimti iš pareiškėjų jų vienintelį gyvenamąjį būstą bei, kad apeliantai nepasinaudojo savo teise nušalinti ekspertą vien dėl to, jog jie neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko neišmano procesinių teisės normų turinio, taip pat, kad antstolis atsižvelgdamas į tai, jog skolininkai yra silpnesnė šalis turėjo išaiškinti ir bendradarbiauti su jais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, įvertina tai, kad turtas vykdomojoje byloje jau buvo vieną kartą įvertintas tos pačios ekspertinės įstaigos ir skolininkai nei tada, nei dabar nereiškė nušalinimo ekspertui, nors antstolis priešingai nei teigia apeliantai, priimdamas skundžiamą patvarkymą bei atsisakydamas tenkinti skolininkų skundą, įvykdė savo pareigą išaiškinti, kad jie gali pareikšti motyvuotą nušalinimą ekspertinei įstaigai. Apeliantų teiginiai, kad jie neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to negalėjo tinkamai apginti savo interesų, atmestini. Pažymėtina, jog asmuo, kuris negali pats apginti savo teisių, nes tam reikalingos atitinkamos žinios, gali kreiptis į kvalifikuotus teisininkus ir prašyti pagalbos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų argumentus dėl 2013 m. kovo 20 d. patvarkymo panaikinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog antstolis parinkdamas minėtą ekspertinę įstaigą nekilnojamojo turto vertei nustatyti, priėmė pagrįstą i teisėtą patvarkymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.