- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-663-155-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas J. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose nurodė, kad jis kaip privatus fizinis asmuo 2006 metų balandžio mėnesio pradžioje savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namo apdailos darbams įdarbino R. M. , E. K. bei V. R. ir leido jiems dirbti nelegaliai, nesudaręs su jais darbo sutarties. Protokoluose nurodyta, kad R. M. dirbo iki 2006 gegužės 8 d., jis konsultavo J. G. namo remonto – apdailos darbų klausimais bei kalė gipso kartono plokštes viename iš remontuojamų kambarių (14m2 kambarys) už darbo užmokestį. E. K. dirbo iki 2006 m. gegužės 8 d., jis J. G. namuose tvirtino karkasą, kalė gipso kartono plokštes už darbo užmokestį. V. R. dirbo iki 2006 m. gegužės 10 d., jis taip pat tvirtino karkasą, kalė gipso kartono plokštes už darbo užmokestį, Taip J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 95, 98, 99 straipsnius. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarimu bylą nutraukė konstatavęs, kad J. G. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismas įvertino J. G. paaiškinimus, liudytojų R. M. , V. R. , E. K. , L. M. , N. G. parodymus ir nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp J. G. ir V. R. bei tarp J. G. ir E. K. būtų buvęs koks nors susitarimas dėl namo remonto. Tą tvirtina tiek J. G. , tiek ir V. R. bei E. K. , taip pat R. M. . Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad tarp šių asmenų nebuvo atsiradę jokie individualūs santykiai, tuo labiau santykiai, atitinkantys DK 93 straipsnyje nurodytus požymius. Antra vertus, atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo santykiai. Į minėto straipsnio sudėtį nepatenka asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, o verslo liudijimo nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis. Įstatymų privalo laikytis visi piliečiai. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose J. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip privatus asmuo. Fizinis asmuo taip pat gali būti darbdaviu (DK 16 str. 2 d.). 2006 metų balandžio mėnesio pradžioje tarp J. G. ir R. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį R. M. įsipareigojo atlikti remontą J. G. namuose, kaip teigia R. M. - atlikti remontą namo virtuvėje ir koridoriuje. Remontas turėjo būti atliktas iš J. G. medžiagų ir baigtas 2006 m. birželio pirmoje pusėje su R. M. darbo įrankiais. Iš to darytina išvada, kad buvo tariamasi ne dėl darbo funkcijų, ne dėl tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbų atlikimo, o dėl konkretaus darbo atlikimo iš J. G. medžiagų. Susitarimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį yra civilinių santykių požymis, darbo santykius apibrėžia susitarimas dėl tęstinio pobūdžio funkcijų, nesiejamų su gaunamu rezultatu. J. G. nenustatė R. M. jokios tų darbų atlikimo tvarkos. R. M. tuos darbus turėjo atlikti savo nuožiūra, savo nuožiūra jis rinkosi sau pagalbininkus. Pats R. M. pripažino, kad patarė Gečams kalti sienas gipso plokštėmis. O tai būtų dar vienas civilinių santykių požymis, kai tam tikrą darbą įsipareigojama atlikti savo rizika. Akivaizdu, kad susitarimas tarp J. G. ir R. M. buvo atlygintinis. Šalys susitarė, kad baigus darbą bus apmokėtą pagal atliktų darbų kiekį ir vertę, tai yra apmokėjimas buvo susietas su gautu rezultatu. Visos šios aplinkybės nagrinėjant bylą teisme buvo nustatytos iš liudytojų parodymų ir iš jų galima daryti išvadą, kad tarp J. G. ir R. M. susiklostę individualūs santykiai, sudarytas žodinis susitarimas, neturėjo DK 93 straipsnyje numatytų darbo sutarties požymių. Nors buvo dirbama J. G. leidus, tačiau tarp asmenų buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, su kuriuo buvo susietas ir atsilyginimas, be to R. M. atlikdamas darbą buvo visiškai savarankiškas. Todėl tie santykiai pagal savo pobūdį ir turinį atitiko santykius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis.
II.
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teigia, kad J. G. pripažino, jog samdėsi namo apdailos darbams tik R. M. , t. y. jis paprašė R. M. padaryti remontą jo namo virtuvėje ir viename kambaryje. Buvo sutarta, kad su R. M. J. G. atsiskaitys, kai šis baigs darbus. Viso J. G. sumokėjo R. M. 3000 Lt, nors pradžioje dėl konkrečios sumos susitarta nebuvo. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad buvo tartasi dėl apmokėjimo už atliktą darbą pagal kvadratūrą. Jei asmuo, atliekantis tam tikrus darbus, turi verslo liudijimą šiai veiklai, tuomet su juo darbo sutartis gali būti nesudaroma. Tuo tarpu jei asmuo neturi verslo liudijimo ir su kitu asmeniu tariasi, kad ir dėl konkretaus darbo atlikimo, už tai mokant tam tikrą atlygį, tuomet su dirbančiu asmeniu reikia sudaryti darbo sutartį, kaip tai numatyta DK 99 straipsnyje. Tokiu atveju darbo sutarties trukmė gali būti siejama su darbų atlikimo laiku (DK 109 str. l d.), atlygį už darbą siejant su atlikto darbo kiekiu ir kokybe (DK 186 str. 3 d.). R. M. patvirtino, jog neturi verslo liudijimo. Institucija vadovaujasi Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimu ir teises taikymo rekomendacijomis, aprobuotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime, ir teigia, kad susitarime tarp J. G. ir R. M. buvo DK 93 straipsnyje nurodyti požymiai, o būtent: buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas; darbuotojas R. M. pagal šį susitarimą įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus - tvirtinti gipso kartono plokštes (dirbti tam tikros profesijos darbą, šiuo atveju tai statybininko - remontininko darbas); paklusimas darbovietėje nustatytai tvarkai - R. M. turėjo dirbti darbus ten, kur J. G. nurodė (virtuvėje, kambaryje), ir būtent tokius, kokių reikalavo J. G. ; teismo posėdžio metu R. M. taip pat paaiškino, kad į darbą ateidavo 8 val. ryto ir baigdavo darbus 5, kartais 6 ar 7 val. vakaro; darbdavys J. G. įsipareigojo mokėti užmokestį pagal atlikto darbo kiekį ir kokybę; darbdavys įsipareigoja suteikti sutartą darbą - J. G. namuose atliko remonto darbus iš J. G. medžiagų.
Atsiliepimas
J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad rekomendacijose, kuriomis vadovaujasi apeliantas, taip pat nurodyta, kad vienas iš objektyviųjų nelegalaus darbo sudėties požymių yra tai, jog asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Išnagrinėjus bylą teisme ir įvertinus aplinkybes, šio objektyviojo nelegalaus darbo sudėties požymio apraiškų visiškai nenustatyta, taip pat nenustatyta ir kitų požymių (darbas turi būti atliekamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; asmuo dirba atlygintinai), nes byloje nėra įrodymų, kad tarp J. G. ir V. R. bei tarp J. G. ir E. K. būtų buvęs koks nors susitarimas dėl namo remonto. Konstatuotina, kad J. G. ir R. M. santykiuose absoliučiai dominuoja civilinių santykių požymiai. Tarp J. G. ir R. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį R. M. įsipareigojo atlikti remontą J. G. namuose. Remontas turėjo būti atliktas iš J. G. medžiagų ir baigtas 2006 metų birželio mėnesio pirmoje pusėje, su R. M. įrankiais. Buvo tariamasi ne dėl darbo funkcijų, ne dėl tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbų atlikimo, o dėl konkretaus darbo atlikimo iš J. G. medžiagų, t.y. buvo susitarimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį. Tokio susitarimo samprata numatyta CK 6.644 straipsnyje (rangos sutartis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinio skundo motyvai susiję su darbo sutarties ir rangos sutarties atribojimu, nes apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu.
Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (rangovo) įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 metų balandžio mėnesio pradžioje tarp J. G. ir R. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį R. M. įsipareigojo atlikti remontą J. G. namuose, tai yra atlikti remontą namo virtuvėje ir koridoriuje. Remontas turėjo būti atliktas iš J. G. medžiagų ir baigtas 2006 m. birželio pirmoje pusėje su R. M. darbo įrankiais. Susitarimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį turi būti kvalifikuojamas kaip civilinė sutartis, tai yra rangos sutartis. Kai tuo tarpu darbo santykius apibrėžia susitarimas dėl tęstinio pobūdžio funkcijų, nesiejamų su gaunamu rezultatu.
J. G. nenustatė R. M. jokios tų darbų atlikimo tvarkos ir kitų funkcijų. R. M. tuos darbus turėjo atlikti savo nuožiūra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis savo nuožiūra rinkosi sau pagalbininkus. Viso J. G. sumokėjo R. M. 3000 Lt už pilnai įvykdytą užduotį, o tai reiškia, kad tarp rangos sutarties šalių buvo susitarta galutinius mokėjimus atlikti tik pasiekus rezultatą, kas tik patvirtina tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisinius santykius, susiklosčiusius tarp J. G. iš vienos pusės, ir R. M. , E. K. bei V. R. iš kitos pusės, kvalifikavo kaip rangos sutartį pagrįstai, todėl pirmos instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.