Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje 2023 m. gruodžio 13 d. paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant jiems nutarties apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį bylos nagrinėjimą kopiją ir teismo pranešimus (LR CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra, įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. P. yra O. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dukra.

Iš į bylą pateikto Kauno miesto 13-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) Testamento, matyti, kad O. S. visus jai priklausančius piniginius indėlius su palūkanomis, esančius visuose bankuose Lietuvoje ir visas lėšas, esančias jai priklausančiuose banko sąskaitose, esančiuose visuose bankuose Lietuvoje, palieka sutuoktiniui A. S., visą likusį turtą palieka dukrai R. P.. Jeigu A. S. mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų arba atsisakytų jo, tuo atveju visą savo turtą, palieka dukrai R. P..

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad mirusiam A. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos O. S. palikimo priėmimo faktų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja R. P. po motinos O. S. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja toliau naudojosi bei rūpinosi likusiais namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, kitą turtą.

Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėja R. P. po motinos O. S. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po motinos mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti jos turėtą turtą kaip savo, juo naudodamasi, rūpindamasi kaip savininkė (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Nurodytais motyvais pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjai išaiškinama, kad palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Duomenys apie mirusiosios kreditorius nebuvo pateikti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Byloje nėra susidariusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.