- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-2614-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12680-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- S. A.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui S. A. dėl kelio servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei Z. J. dėl nuosavybės teisės perleidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. J. ieškiniu prašo ieškiniu prašo: 1) nustatyti neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2023 m. spalio 18 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geolygis“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu SI pažymėtoje 27 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra (1, 2, 3, 4), suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku; 2) priteisti iš ieškovės Z. J. atsakovui S. A. 500,00 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu, nustatytu atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo S. A. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą galima tik per greta esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui S. A. Šis sklypas iki 2007 m. priklausė ieškovei ir sutuoktiniui, tačiau 2007 m. gegužės 14 d. sklypas padovanotas dukrai J. A., kuri 2009 m. rugpjūčio 27 d. sklypą padovanojo savo sutuoktiniui S. A. Ieškovei nekildavo sunkumų patekti į jai priklausantį žemės sklypą, tačiau prasidėjus dukters ir jos sutuoktinio skyrybų procesui, žentas nenori, kad ieškovė naudotų jo žemės sklypo dalį. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 1 d. atsiuntė ieškovei pranešimą, kad užsitvers savo žemės sklypą tvora, ir pasiūlė ieškovei susirasti galimybę patekti į savo sklypą. Ieškovė pasiūlė atsakovui parduoti jam priklausančio žemės sklypo dalį ieškovei arba nustatyti servitutą. Atsakovas sutiko parduoti, tačiau ieškovei buvo nepriimtina jam priklausančios žemės sklypo dalies kaina ir ieškovė nepirko šios žemės sklypo dalies. Kadangi šiuo metu atsakovas nustatyti servitutą nesutinka, o nepasinaudodama atsakovo žemės sklypo dalimi ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą, todėl kreipiasi į teismą dėl servituto nustatymo, nes ieškovei būtina patekti į savo žemės sklypą. Ieškovė servitutą prašo nustatyti pagal MB „Geolygis“ parengtą servituto nustatymo projektą, pagal kurį atsakovui priklausančiame žemės sklype būtų nustatytas 4 m. pločio kelio servitutas indeksu SI pažymėtoje 27 kv. m sklypo dalyje, suteikiantis teisę žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku. Nustačius servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype nebus pažeistos atsakovo teisės, kadangi žemės sklypo naudojimo faktinė situacija (padėtis) nepasikeis, išliks tokia pati, kokia buvo iki ieškinio pareiškimo, ir jau daugelį metų prieš tai, t. y. atsakovo teisės nebus varžomos, nes įvažiavimas jau yra įrengtas ir buvo įrengtas iki atsakovui įgyjant žemės sklypą. Apie įvažiavimą per atsakovo žemės sklypą į ieškovei priklausantį žemės sklypą atsakovas visą laiką žinojo ir prieš įgydamas žemės sklypą nuosavybėn ir įgijimo metu. Teismui nustačius prašomą kelio servitutą, ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui už jo 27 kv. m žemės sklypo dalies praradimą sumokant vienkartinę 500,00 Eur kompensaciją. Kompensacija paskaičiuota atsižvelgiant į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, įvertinant servitutu užimamą sklypo dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, kurį palaipsniui suformavusi į atskirus sklypus, pirkimo – pardavimo sutarties ar dovanojimo sutarties pagrindu perleido, sau pasilikdama tik 0,0687 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypą, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), pardavė, o 2007 m. gegužės 14 d. 0,1000 ha žemės, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovo sutuoktinei ir savo dukrai J. A., kuri 2009 m. rugpjūčio 27d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovui S. A. Faktiškai už žemės sklypą atsakovas jau 2007 m. sumokėjo ieškovei 60 000 Lt., t.y. tikrą žemės sklypo vertę, tačiau ieškovė pagal galiojančius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas negalėjo iki 2009 m. sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, todėl buvo nuspręsta sudaryti dovanojimo sutartį. Ieškovė klaidina teismą ir neatskleidžia tikrosios tiesos apie žemės sklypo nuosavybės teisių perėjimą atsakovui. Atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis netaisyklingos formos, kyla daug problemų naudojantis žemės sklypo dalimi, kurioje ir prašoma nustatyti servitutą, nes šia žemės sklypo dalimi atsakovas tinkamai negali naudotis. Ši žemės sklypo dalis, į kurią yra patekimas iš (duomenys neskelbtini), yra naudojama išimtinai ieškovės, iš abiejų pusių įvažiavimas (patekimas į ieškovės namų valdą) apsodintas tujomis ir atsakovui tenka pareiga rūpintis šia žemės sklypo dalimi, mokėti už ją mokesčius. Dėl to jau 2020 m. buvo sutarta kreiptis į specialistus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, tikslu žemės sklypo dalį (apie 135 - 136 kv. m) prijungti prie ieškovės žemės sklypo, t.y. atidalinti natūra ir išmokant atsakovui už šią žemės sklypo dalį piniginę kompensaciją, kuri atitiktų tikrą rinkos vertę. Tokiu būdu būtų išvengta nereikalingų ir kainuojančių teisminių procesų, sklypai būtų taisyklingos formos, nes atsakovas šia sklypo dalimi negali naudotis, patenka į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini), įvažiavimas nurodytas ir pertvarkymo projekte, kuriuo atsakovas naudojasi iki šios dienos. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, nes skyrybų procesas su sutuoktine atsakovo pradėtas tik 2023 m., o sprendimas dėl sklypo pertvarkymo priimtas su ieškove bendraujant dar 2020 m. kuomet projektas buvo parengtas, jo originalas buvo pateiktas ieškovei susipažinti, tačiau ji atsisakė bendradarbiauti bet kokiais klausimais su atsakovu, atsisakė tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, juolab, kad paaiškėjo ir pažeidimai, kuriuos ieškovė privalėjo pašalinti, pvz. patraukti tvorą, kuri įsiterpusi į atsakovo žemės sklypo dalį, pasiimti iš atsakovo žemės sklypo dalies savo automobilio priekabą. Ieškovei atsisakius tęsti 2020 m. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo procedūras ir spręsti klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo, atsakovas 2023 m. rugsėjo 1d. siuntė ieškovei pretenziją dėl jo teisių pažeidimo. Vietoj racionalaus sprendimo priėmimo, ieškovė nepagrįstai iniciuoja teisminį procesą, siuntė atsakovui 2023 m. rugsėjo 23 d. siūlymą dėl servituto nustatymo ir siekia tęsti atsakovo teisių pažeidimą. Jokio susitarimo su ieškove dėl perleidžiamos žemės sklypo dalies kainos nebuvo. Atsakovas ieškovei nurodė, kad jis kreipsis į turto vertintojus, kurie įvertins žemės sklypo ir perleidžiamos (prijungiamos prie ieškovės žemės sklypo) dalies vertę pagal realią (tikrą) rinkos vertę ir bus aiškus kompensacijos dydis. Apie jokią simbolinę vertę kalbos nebuvo. Tad ieškovė klaidina teismą ir siekia sau turtinės naudos. Šiuo metu toje pačioje vietovėje 1 aro žemės sklypo vertė yra apie 6 000 Eur, todėl abipusiu nuolaidų būdu yra galimas kompromisas, tačiau abi šalys turi bendradarbiauti, bet ne eiti lengviausiu keliu. Be to, ieškovė per tokį ilgą laikotarpį, nes procedūros pradėtos dar 2020 m., turėjo galimybę sumokėti atsakovui už perleidžiamą žemės sklypo dalį, o siūloma vienkartinė 500 Eur išmoka už nustatomą servitutą atsakovo netenkina, nes jis šia žemės sklypo dalimi negali naudotis, ji apsunkinta ieškovės augalais, kurie trukdo patekimui į atsakovo žemės sklypą. Atsakovas ir toliau šia žemės sklypo dalimi negalės naudotis. Tuo labiau, kad ieškovė šioje žemės sklypo dalyje laiko savo šiukšlių konteinerius, šia žemės sklypo dalimi naudojasi daugelį metų, pažeidžiant atsakovo nuosavybės teises. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Taigi akivaizdu, kad atidalijimas turto natūra ir prijungimas pagal žemės sklypų pertvarkymo projektą labiausiai atitiktų turto savininkų teisėtus interesus. Servituto nustatymas neišspręs egzistuojančios problemos ir toliau bus pažeidžiamos išimtinai atsakovo teisės. Kadangi atsakovas šia žemės sklypo dalimi negali ir negalės naudotis, turės mokėti mokesčius (žemės mokestį), turės tvarkyti šią žemės sklypo dalį, todėl siūloma vienkartinė 500 Eur išmoka atsakovo netenkina. Ieškovė turėtų mokėti kasmet periodinėmis išmokomis po 250 Eur arba ši suma turėtų apskaičiuota kitokiu principu, siekiant mokėti kaip vienkartinę išmoką, kuri turėtų būti teisinga, protinga.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes šioje byloje ginčas vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų, ir prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Ieškovė Z. J. dublike prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog faktiškai už žemės sklypą 2007 m. sumokėjo ieškovei 60 000 Lt., t.y. tikrą žemės sklypo vertę. Ieškovė nėra gavusi 60 000 Lt už žemės sklypą nei iš atsakovo, nei iš jo sutuoktinės. Šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą ieškovė 2007 m. gegužės 14 d. padovanojo, t.y. neatlygintinai perleido, savo dukrai J. A. Nors atsakovas nurodo, kad žemės sklypo dalis netaisyklingos formos, kyla daug problemų naudojantis žemės sklypo dalimi, kurioje prašoma nustatyti servitutą, ji apsunkinta ieškovės augalais, kurie trukdo patekimui į atsakovo žemės sklypą, tačiau atsakovas 2009 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su dovanojamo žemės sklypo teisiniu statusu, jo faktine būkle, susipažino su galiojančiu dovanojamo žemės sklypo planu, žemės sklypą charakterizuojančiais duomenimis, pateiktais Nekilnojamojo turto registre, ir apžiūrėjo dovanojamą žemės sklypą. Apdovanotasis dėl žemės sklypo būklės ir kokybės jokių pretenzijų dovanotajai neturėjo. Todėl atsakovo reiškiamas nepasitenkinimas dėl žemės sklypo formos, kad jis negali dalimi sklypo naudotis, yra nepagrįstas, nes atsakovas žinojo, kokia yra sklypo situacija, kokia sklypo forma ir konfigūracija, kas ir kokiu tikslu naudoja dalį sklypo, ir priimdamas dovaną su šia situacija sutiko. Augalai šiuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo pasodinti 1997 m. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi įgijo teises į visus žemės sklype esančius medžius ir želdinius ir galėjo su jais elgtis savo nuožiūra. Su atsakovu nesutarus dėl tinkamos kompensacijos už ginčo sklypo dalies (135 kv.m) perleidimą pagal parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovė liks prie ieškinio reikalavimo nustatyti kelio servitutą, nes patekti į savo žemės sklypą gali tik per atsakovo žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas S. A. triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kuomet ieškovė apsimestiniu sandoriu, dovanojimo sutartimi, perleido atsakovo sutuoktinei (ieškovės dukrai) žemės sklypo dalį, ieškovė pagal galiojančius Lietuvos Respublikos žemės statymo ribojimus negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau faktiškai atsakovas už žemės sklypą mokėjo. Kai su sutuoktine atsakovas gyveno santuokoje ir nebuvo minčių apie santuokos nutraukimą, nebuvo ir šio ginčo. Jei atsakovui būtų neatlygintinai perleistas žemės sklypas, nutraukiant santuoką atsakovo sutuoktinė tikėtina būtų ir turtą dalinusi kitaip nei tai buvo padaryta. Atsakovas niekada nebuvo atsisakęs tikrųjų savo ketinimų dėl 135 kv. m savo žemės sklypo dalies perleidimo ieškovei už tikrą šios žemės sklypo dalies vertę, tuo tikslu buvo vienas iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorių, pats pateikė parengtą projektą susipažinti ieškovei, kuri iki šios dienos proceso neužbaigė. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie įvertino, kad 135 kv. m žemės sklypo vertė yra 3 530 Eur 2024 m. sausio 8 d. Buvo teiktas siūlymas ieškovei per atstovę, tačiau ieškovė eilinį kartą nesutiko su atsakovo siūlymu, mažindama tiek mokėtinos piniginės kompensacijos dydį, tiek nesutikdama su atsakovo nurodytu kompensacijos išmokėjimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai atsakovą siekia įtraukti į teisminius ginčus, neieško kompromisų ir siekia tik sau naudos. Ieškovės ir atsakovo santykiai įtempti seniai, o faktinis ginčas iš ieškovės pusės kilo panašiu laikotarpiu kaip ir atsakovo bei ieškovės dukros skyrybos, todėl ieškovė sąmoningai siekia atsakovo teisių pažeidimo. Atsakovas nesutinka, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu jis nereiškė pretenzijų dėl netaisyklingos žemės sklypo formos, nes 2019-2020 m. atsakovo pradėjo netekinti tokia situacija, todėl ir buvo pradėtos ieškovės bei atsakovo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo procedūros, atsakovas nurodė, kad reikia turtą įvertinti ir spręsti klausimus dėl teisingos kompensacijos atsakovui sumokėjimo. Ieškovė negali gauti daugiau turtinės naudos, o atsakovas negali prarasti daugiau. Jei atsakovas 135 kv. m žemės sklype, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypo dalimi, būtų elgęsis savo nuožiūra, t. y. kirtęs krūmus, medelius ir kt., konfliktų nebūtų išvengta, todėl atsakovas jau 5 metai siekia įgyvendinti 135 kv. m žemės sklypo atidalinimo, šią dalį žemės sklypo prijungiant prie ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies, teisingai ją atsakovui kompensuojant pinigais. Todėl nustačius servitutą, ginčai tarp šalių nebus išspręsti, atsakovas ir toliau negalės tinkamai įgyvendinti savo kaip savininko teisių ir su ieškiniu atsakovas nesutinka.
6. Atsakovas S. A. pareiškė priešieškinį ieškovei Z. J., kuriuo prašo: 1) atidalinti be ieškovės Z. J. sutikimo 135 kv. m iš atsakovui S. A. priklausančio 0,0917 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), prijungiant šią dalį prie ieškovei Z. J. priklausančio 0,0687 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos N. G. individualios įmonės (toliau – IĮ) projekto vadovės A. D. S. 2020 m. parengtą žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, priteisiant iš ieškovės Z. J. atsakovui S. A. 3 530 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią atsakovo 135 kv. m žemės sklypo dalį, sumokant kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių žemės sklypai ribojasi vienas su kitu ir ieškovė neatlygintinai naudojasi daugelį metų netrukdomai atsakovui S. A. priklausančią žemės sklypo dalimi (135 kv. m) patekti į savo žemės sklypą. Atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis yra netaisyklingos formos, kyla daug problemų naudojantis žemės sklypo dalimi, kurioje ir prašoma nustatyti servitutą, nes šia žemės sklypo dalimi atsakovas tinkamai negali tinkamai naudotis. Ši žemės sklypo dalis, į kurią yra patekimas iš (duomenys neskelbtini), yra naudojama išimtinai ieškovės, iš abiejų pusių įvažiavimas, t. y. patekimas į ieškovės namų valdą, apsodintas tujomis ir atsakovui tenka pareiga rūpintis šia žemės sklypo dalimi, mokėti už ją mokesčius, rinkti lapus ir kt. Dėl šios priežasties jau 2020 m. buvo sutarta su ieškove kreiptis į specialistus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, tikslu žemės sklypo dalį (135 kv.m) atidalinti iš atsakovo S. A. žemės sklypo bei prijungti prie ieškovės Z. J. žemės sklypo dalies, kur atsakovo žemės sklypas sumažėja iki 808 kv. m, o ieškovės padidėja iki 822 kv.m, t.y. atidalinti natūra išmokant atsakovui už šią žemės sklypo dalį piniginę kompensaciją, kuri atitiktų tikrą rinkos vertę. Tokiu būdu būtų išvengta nereikalingų ir finansiškai nenaudingų teisminių procesų, sklypai būtų taisyklingos formos, abiejų savininkų (šalių) teisėti interesai būtų labiau apginti, patenkintų teisėtus lūkesčius. Juolab, kad atsakovas šia sklypo dalimi negalėdamas naudotis, nuo turto įsigijimo dienos patenka į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) ir ši situacija atsakovą tenkina. Sprendimas dėl sklypo pertvarkymo būtinumo buvo priimtas su ieškove bendraujant dar 2020 m. kuomet projektas ir buvo parengtas, jo originalas buvo pateiktas ieškovei susipažinti, tačiau ji atsisakė bendradarbiauti bet kokiais klausimais su atsakovu, atsisakė tęsti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, juolab, kad paaiškėjo ir pažeidimai, kuriuos ieškovė privalėjo pašalinti, pvz. patraukti tvorą, kuri įsiterpusi į atsakovo žemės sklypo dalį, pasiimti iš atsakovo žemės sklypo dalies savo automobilio priekabą ir kt. Ieškovei atsisakius tęsti 2020 m. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo procedūras ir spręsti klausimą dėl tinkamos kompensacijos sumokėjimo, atsakovas 2023 m. rugsėjo 1 d. siuntė ieškovei pretenziją dėl jo teisių pažeidimo. Vietoj racionalaus sprendimo priėmimo, ieškovė nepagrįstai inicijavo kitą teisminį procesą. Taigi akivaizdu, kad atidalijimas turto natūra iš vieno žemės sklypo ir prijungimas šios žemės sklypo dalies prie kito žemės sklypo pagal žemės sklypų pertvarkymo projektą labiausiai atitiktų turto savininkų teisėtus interesus. Servituto nustatymas neišspręs egzistuojančios problemos ir toliau bus pažeidžiamos išimtinai atsakovo teisės. Kadangi atsakovas šia žemės sklypo dalimi negali ir negalės naudotis, turės mokėti mokesčiu), turės tvarkyti šią žemės sklypo dalį, todėl ieškovės siūloma priteisti vienkartinė 500 Eur išmoka už prašomą nustatyti servitutą, atsakovo netenkina. Ieškovė turėtų mokėti kasmet periodinėmis išmokomis po 250 Eur už prašomą nustatyti servitutą arba ši suma turėtų apskaičiuota kitokiu principu, siekiant mokėti kaip vienkartinę išmoką, kuri turėtų būti teisinga, protinga. Tokiu būdu nukentėtų abiejų šalių turtiniai interesai.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Z. J. atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas suformuluotas taip lyg ieškovė ir atsakovas būtų žemės sklypų bendraturčiai, tačiau ieškovei ir atsakovui priklauso visiškai atskiri žemės sklypai, jie nėra bendro daikto savininkai. Kadangi ieškovė ir atsakovas nėra bendraturčiai, ginčui netaikytinos bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančios teisės normos. Kadangi ieškovė ir atsakovas nėra bendraturčiai, todėl atsakovo prašomam jo žemės sklypo dalies 135 kv. m. atidalijimui ieškovės sutikimas nereikalingas, nes su savo nuosavybės objektu, atsakovas kaip vienintelis savininkas gali elgtis savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tačiau atsakovas priešieškinyje neįvardijo nei vieno pagrindo, kuriuo jo prašoma atidalinti 135 kv.m žemės sklypo dalis būtų perduota ieškovei, todėl nėra aišku kokios teisės ieškovei būtų perduotos į atsakovo žemės sklypo dalį (nuosavybės, laikinas valdymas ar naudojimasis). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3 530,00 Eur piniginę kompensaciją už jai perduodamą 135 kv.m atsakovo žemės sklypo dalį, sumokant kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors priešieškinyje aiškiai nenurodyta, kokios teisės į prijungiamą sklypo dalį būtų perduotos ieškovei, reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už 135 kv.m žemės sklypo dalį, galimai reiškia, kad tokiu reikalavimu atsakovas nori priversti ieškovę sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti dėl 135 kv.m žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tačiau nesutarus dėl kainos, susitarimas neįvyko. Šiuo metu ieškovė nesutinka nupirkti iš atsakovo 135 kv.m žemės sklypo, nes atsakovo prašoma kaina ieškovės manymu yra ženkliai per didelė. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje net nėra nufotografuota 135 kv. m. ginčo vieta, todėl tikėtina, kad ši vieta individualiai nebuvo apžiūrėta ir įvertinta, jos vertė nustatyta proporcingai viso sklypo vertei. Dėl per didelės atsakovo prašomos kainos nebuvo užbaigtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimas. Ieškovė siūlė atsakovui nupirkti 135 kv.m jo žemės sklypo už 3 000,00 Eur, kuriuos ketino sumokėti per 12 mėnesių, tikėdamasi siūlomą pinigų sumą pasiskolinti. Atsakovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. Kadangi ieškovei pasiskolinti pinigų nepavyko, nes jokia kredito įstaiga dėl amžiaus paskolos ieškovei nesuteikia, o dėl sveikatos papildomai užsidirbti ieškovė negali, todėl šiuo metu ieškovė negalėtų sumokėti atsakovui net ir siūlytos sumos. Būdama 81 metų amžiaus ir gaudama tik pensiją ieškovė neturi finansinių galimybių nupirkti atsakovo sklypo dalį už jo prašomą kainą. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti servitutą tik 27 kv. m atsakovui priklausančio žemės sklypo daliai, 135 kv. m atsakovui priklausančio sklypo dalis ieškovei nereikalinga, ji šia visa dalimi nesinaudojo, bet ją prižiūrėjo: pjovė žolę ir rinko kankorėžius. Remiantis ankščiau paminėtu sutarties laisvės principu ir nesant jokio įstatyminio ar sutartinio pagrindo dėl 135 kv. m žemės sklypo perleidimo ieškovei, nėra ir pagrindo priversti ieškovę nupirkti iš atsakovo 135 kv. m jam priklausančio žemės sklypo, todėl priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti atmestas.
8. Ieškovė Z. J. ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė, nurodė, kad sutinka mokėti didesnę, t. y. 706 Eur, vienkartinę kompensaciją, paskaičiuotą už 27 kv. m servitutą pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atėjus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo suformuotas įvažiavimas į sklypą per valstybinę žemę. Prasidėjus žemės grąžinimo procesui ir galint perkelti laukuose buvusią žemę arčiau, ieškovės prašymu, ieškovei buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, esantis greta jos sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei nežinoma, kodėl būtent tokios formos sklypą suformavo. Atsikraustę su vyru gyventi, dar iki žemės grąžinimo, sutvirtino esantį įvažiavimą skalda, apsodino augalais, nes kitoks tos sklypo dalies panaudojimas neįmanomas, ji šalia gatvės, dažnai primetama šiukšlių, kurias tenka surinkti. Ilgą laiką ieškovė su dukros šeima draugiškai sutarė, prižiūrėjo abu sklypus, naudojosi atsakovo žemės sklypu daržams, padėdavo atsakovui, atsakovas naudodavosi ieškovės elektros įvadu verslui vykdyti, todėl nesitikėjo, kad gali taip nutikti, jog atsakovas nurodys, kad apribos patekimą į žemės sklypą. Ieškovei tiko atsakovo siūlymas perleisti dalį žemės ieškovei, ten kur yra įvažiavimas, bet atsakovo norima kaina už žemės sklypo dalį nereali. Ieškovei reikia tik patekimo į savo žemės sklypą ir atsakovo prašomų pinigų ji neturi ir negali mokėti, be to ta žemės sklypo dalis neturi tokios didelės vertės, kokios nori atsakovas, nes jos neįmanoma kaip nors kitaip panaudoti. Kito įvažiavimo į ieškovės sklypą nėra ir nėra galimybės suformuoti.
9. Atsakovas S. A. ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 2007 m. ieškovė pasiūlė jam ir sutuoktinei pasiūlė pirkti šalia jų laisvą žemės sklypą. Už tą sklypą ieškovė gavo baldus, automobilį, taip pat davė pinigų ieškovei. Tuo metu į dokumentus nesigilino. Tuometinė sutuoktinė vėliau padovanojo atsakovui sklypą, nes reikėjo padengti atsakovo sutuoktinės skolas. Dar ir šiandien atsakovo žemės sklype yra ieškovės lauko tualetas, kurio ieškovė nesutvarkė, atsakovo sklype pilami pelenai. Būtent atsakovas pakeitė šiuo metu jam priklausančio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos paskirtį. Todėl atsakovui iš tikrųjų turi būti teisingai atlyginta už tai, kad ieškovė naudojasi jam priklausančio žemės sklypo, už kurį ieškovei buvo atlyginta, dalimi ir dėl kurios tvarkymo atsakovas patiria išlaidas, moka žemės mokestį. Rinkos vertė šios žemės sklypo dalies nustatyta tinkamai nepriklausomo turto vertintojo, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas nori per didelės sumos už jam priklausančio žemės sklypo dalį. Be to, galimai žemės sklypas yra dar didesnės vertės, nes turto vertinimas atliktas remiantis 2021 m. kainomis. Šioje byloje būtent atsakovo reikalavimas yra teisingiausias sprendimas, nes šalys kartu iniciavo abiejų žemės sklypų pertvarkymo projektą. Dėl nustatyto servituto bus pažeidžiamos atsakovo teisės, nes atsakovas turės patirti išlaidas tvarkant žemės sklypo dalį, mokant mokesčius už tai, kuo atsakovas negali naudotis. Be to, dėl nustatyto servituto atsakovas realiai negalės naudotis didesne žemės sklypo dalimi negu, kad servituto plotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Šioje byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo atsakovui S. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslu ieškovei Z. J. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas reikalauja, kad jam priklausanti žemės sklypo dalis, kurioje ieškovė siekia nustatyti servitutą, būtų atskirta nuo jam priklausančios sklypo dalies ir prijungta prie ieškovės žemės sklypo. Todėl ieškovės reikalavimui nustatyti 4 m pločio kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype, suteikiantį teisę ieškovei bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku išspręsti, visų pirma turi būti įvertinta, ar ieškovė turi pareigą perimti atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį už atsakovo nurodomą kainą.
11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui S. A. (e. b. l. 121-123). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei Z. J. (e. b. l. 4-5). Taigi, šalys yra dviejų skirtingų nuosavybės objektų savininkai ir neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto. Žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) patekimas į jį nenustatytas (1 t., e. b. l. 30-32). 2020 m. inicijuotas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektas suformuojant iš 0,0687 ha į 0,0822 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ir iš 0,0943 ha į 0,0808 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-38).
12. CK 1.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išvardyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys yra dviejų atskirų daiktų savininkai netaikytinos bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančios teisės normos, tačiau teismas privalo įvertinti, ar tarp šalių susiklostė toks teisinis santykis, dėl kurio ieškovė turi pareigą įsigyti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį už atsakovo nurodytą kainą. Atsakovui nurodant tokią ieškovės pareigą, atsakovas privalėjo nurodyti, kokiu CK 1.136 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu tokia pareiga atsirado ieškovei.
13. Atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad kartu su ieškove iniciavo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą, pagal kurį 135 kv. m atsakovui priklausančio žemės sklypo turėjo būti prijungta prie ieškovei priklausančio žemės sklypo. Projektas buvo parengtas, tačiau šalys nesusitarė dėl atlygio už ieškovei tenkančią atsakovo žemės sklypo dalį. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo koks nors sandoris dėl nurodytos atsakovo žemės sklypo dalies įsigijimo, nes ieškovė nepriėmė atsakovo pasiūlymo dėl kainos, kas neatitinka CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarties sudarymo sąlygų. Nesant tarp šalių sudarytos sutarties, ieškovė neturi pareigos įsigyti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį už atsakovo nurodytą kainą. Esant šioms aplinkybėms atsakovo priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
14. Nustačius, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, toliau spręstinas klausimas dėl kelio servituto nustatymo būtinumo atsakovui priklausančiame žemės sklype.
15. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK4.124 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023).
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio servitutas ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą nenustatytas, ir ieškovė į savo žemės sklypą patenka dėl susiklosčiusio faktinio atsakovo sklypo naudojimo. Vis dėlto, neįregistravus servituto, atsakovas neturi pareigos užtikrinti, kad per jo žemės sklypą ieškovė patektų į jai priklausantį žemės sklypą. Taigi, ieškovė tampa priklausoma nuo atsakovo valios ir įgeidžių tam, kad galėtų įgyvendinti savo kaip savininkės teises naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Kadangi atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovė turi kitą galimybę patekti į savo žemės sklypą, o ginčas kilo tik dėl to, kokiu būdu ieškovė tai turi padaryti, teismas sprendžia, jog kelio servitutas ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą yra objektyviai būtinas tam, kad ji galėtų naudoti jai priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį.
18. Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas apriboja atsakovo nuosavybės teises daugiau nei tai yra būtina. Atsakovas savo poziciją grindė tuo, jog apskritai neturėtų būti nustatytas servitutas, tačiau byloje nustačius, kad nėra kitokios galimybės esamoje situacijoje ieškovei patekti į savo žemės sklypą, toks atsakovo nuosavybės teisių ribojimas yra pateisinamas. Pažymėtina kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas yra grindžiamas susiklosčiusia faktine situacija, kuri atsakovui buvo žinoma dar nuo 2007 m. Tik pašlijus tarp šalių tarpusavio santykiams atsakovas ėmė reikšti pretenzijas dėl ieškovės naudojamo jo žemės sklypo dalies. Atsakovui esamoje situacijoje nenurodžius kito būdo ieškovei patekti į jai priklausantį žemės sklypą taip pat teismui atmetus kaip nepagrįstą atsakovo priešieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
19. Sprendžiant dėl kompensacijos už nustatomą kelio servitutą, ieškovė prašo nustatyti vienkartinę kompensacija, nurodo, kad sutinka mokėti didesnę nei prašoma ieškinio reikalavimu, t.y. už 27 kv. m pagal atsakovo pateiktus duomenis apie jam priklausančio žemės sklypo rinkos vertę. Tuo tarpu atsakovas nori, kad būtų mokama periodinė 250 Eur kompensacija kas metus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021). Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Nagrinėjamu atveju nustatomas neterminuotas kelio servitutas atsakovo žemės sklypo daliai, kuri iš esmės atsakovo yra nenaudojama ir atsakovas netgi norėtų ją parduoti ieškovei, jei ieškovė sutiktų mokėti jo prašomą kainą. Vienintelės atsakovo patiriamos išlaidos yra žemės mokesčio dalis, tenkanti tai žemės sklypo daliai, kuria naudojasi ieškovė kaip kelio servitutu, atsakovui nurodžius, kad mokėjo apie 30 Eur dydžio žemės mokestį kas metus. Teismo vertinimu atsakovo nurodomos patiriamos žemės sklypo priežiūros sąnaudos, kaip pvz. žolės pjovimas, šiukšlių tvarkymas, reikšminga nesiskiria nuo visam sklypui prižiūrėti reikalingų sąnaudų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patirs kokių nors didesnių nepatogumų naudotis savo žemės sklypu dėl nustatyto servituto, nes atsakovas į jam priklausantį žemės sklypą patenka pro kitą savarankišką įvažiavimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pakankama yra vienkartinė kompensacija atsakovui už nustatytą kelio servitutą, kurios dydis yra 707 Eur (24 700 Eur x 0,0027ha/ 0,0943 ha) (e. b. l. 100-132).
21. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas ir nustatytinas neterminuotas 4 m pločio kelio servitutas atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2023 m. spalio 18 d. MB „Geolygis“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu SI pažymėtoje 27 kv. m. sklypo dalyje (servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra (1, 2, 3, 4)), suteikiantis teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, bei priteistina iš ieškovės Z. J. atsakovui S. A. 707,00 Eur vienkartinė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu, nustatytu atsakovui priklausančiame žemės sklype (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį turi būti atlyginamos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei teikiant teisinę pagalbą (e. b. l. 53-54). Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 109 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį ir 581,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 189-193). Kadangi atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tenkinus ieškinį, iš jo priteitina valstybei 109 Eur žyminio mokesčio ir 581,67 Eur antrinė teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį.
Nustatyti neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2023 m. spalio 18 d. mažosios bendrijos „Geolygis“ parengtą servituto nustatymo planą, indeksu SI pažymėtoje 27 kv. m. sklypo dalyje, servituto posūkių taškai koordinačių sistemoje yra (1, 2, 3, 4), suteikiantį teisę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku.
Priteisti iš ieškovės Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 707,00 Eur (septynių šimtų septynių eurų 00 ct) vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu, nustatytu atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 581,67 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.