Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, M. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuota automobilio „Audi A4“ vertė – 2440 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 1753671, nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. Š. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad reali arešto bausmė yra per griežta, pažeidžianti proporcingumo principą, todėl prašoma arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde nurodoma, kad apeliantas gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad jis išlaiko savo šeimą, todėl jam paskirta reali arešto bausmė turi būti pakeista į kitą bausmės rūšį, arba paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, kad galėtų rūpintis savo šeima, šeimos narių gerove. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. Š. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

7. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta arešto bausmė.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas M. Š. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, M. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, įvertino ir atsakomybę sunkinančia aplinkybę, tai yra, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino ir tai, kad M. Š. anksčiau teistas 12 (dvylika) kartų, šis teistumas jam tryliktasis (1 t., b. l. 88–100), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 131–141). Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį atkreipė dėmesį ir į tai, kad M. Š. transporto priemonę vairavo neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones. Tokie M. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes. Teismas atsižvelgė ir į nustatyto neblaivumo laipsnį (1,57 promilių neblaivumas). Akivaizdu, kad jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, turi pagrindą daryti išvadai, jog M. Š. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežtesnė negu švelniausia (bauda) baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, parenkant dydį šiek tiek didesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta arešto bausmė yra tinkamai paskirta bei individualizuota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 40 parų arešto. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

11. Apeliantas prašo įvertinti tas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu dirba ir iš gaunamo atlyginimo išlaiko šeimą (žmoną ir tris vaikus, naujagimis gimė tik 2023 m. sausio 5 d.), todėl paskirta reali arešto bausmė neigiamai atsilieps jo artimųjų gerovei. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme, jos egzistavo ne tik priimant skundžiamą nuosprendį, bet ir darant nusikalstamą veiką, tačiau išvardintos aplinkybės jo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. Š. paskyrus realią arešto bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

13. Apeliantas skunde taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą, jeigu nebūtų paskirta švelnesnę bausmė, tuomet prašo jam paskirtos galutinės 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti, tai yra, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas M. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

14. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad nuteistasis M. Š. neatitinka formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, kadangi nagrinėjamu atveju tai nėra pirmasis kartas, kuomet jam buvo paskirta arešto bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasižymėjo ypatingu pavojingumu visuomenei – apeliantas vairavo transporto priemonę „Audi A4“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Po nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau vien jos savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti M. Š. realiai neatliekant jam paskirtos arešto bausmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą arešto bausmę. Kaip matyti iš šios nutarties 9 punkto, jame aiškiai ir detaliai yra apibūdinta nuteistojo M. Š. asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, ankstesni teistumai, todėl papildomai teisėjų kolegija jų nekartoja ir konstatuoja, kad M. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, be to, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.