- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-953-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07045-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laura Miniotienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėjas R. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos, M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), visą palikimą, faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti kaip savo nuo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi nutraukęs santuoką nebeturėjo nuosavo būsto, (duomenys neskelbtini) jis persikėlė gyventi pas savo motiną M. Š., kuri nuo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Po dėdės mirties jo motina ½ dalį šio namo bei pagalbinio ūkio pastatų ir kitų statinių paveldėjo. Po motinos mirties pareiškėjas, dėl įstatymų nežinojimo, palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie jos palikimo priėmimą nepadavė. Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas šiame name nebegyvena, jis ketina šią namo bei pagalbinio ūkio pastatų ir kitų statinių dalį parduoti bendraturčiui. Pas notarą jis sužinojo, kad jis jo mirusiai motinai priklausančio nekilnojamojo turto parduoti negali, kadangi nuosavybės teisė į šį turtą Registrų centre tebėra įregistruota jo mirusiai motinai, todėl šis turtas gali būti įpėdinių paveldimas arba pagal įstatymą turi paveldėjimo teise pereiti valstybei. Taip pat nurodė, kad gyvendamas kartu su mama jis bendrai naudojosi jai priklausančia šio namo bei pagalbinio ūkio pastatų ir kitų statinių dalimi. Mamai mirus, pareiškėjas liko gyventi vienas ir iš karto po mamos mirties, nuo (duomenys neskelbtini), valdė ne tik šį nekilnojamąjį turtą, bet ir visą mamos likusį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių) indus) vienas, kaip savo. Nors (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), visu šiuo turtu jis rūpinasi iki šio laiko. Kad būtų šis turtas tinkamai prižiūrimas, leido panaudos teise šiuo turtu naudotis dabar ten gyvenančiam bendraturčiui P. K. S. Jis neturi giminystės ryšio su M. Š., todėl jos įstatyminiu įpėdiniu būti negali. Nuo M. Š. mirties, t. y. nuo jos palikimo atsiradimo dienos, visą jos paliktą turtą valdė tik pareiškėjas, joks kitas jos įpėdinis jos paliktu turtu niekada nesinaudojo. Taip pat pažymėjo, kad be pareiškėjo R. Š. yra dar vienas M. Š. vaikas – S. Š., kuris motinos palikimo nepriėmė ir šiam pareiškėjo prašymui neprieštarauja.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos M. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjos M. Š. palikimo perėjimą valstybei ir jo žiniomis jokia palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašė pareiškėjo R. Š. pareiškimo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jam pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra žinomos, prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina M. Š. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo motinai M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), gimė vaikai – S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo motina M. Š., po savo dėdės mirties, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo dalį nekilojamojo turto, bei (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo kitą dalį nekilnojamojo turto, t. y. viso įgijo: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų inžinierinių pastatų-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis pats po savo motinos (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą dėl jos palikimo nesikreipė, kadangi nežinojo įstatymų, tačiau palikimą priėmė faktiškai valdydamas motinos turėtą turtą. Aplinkybes, jog niekas dėl M. Š. paveldėto turto nesikreipė įrodo, (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas minėtame biure nėra priimtas.
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas R. Š. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
10. M. Š. testamento nepaliko, o mirusiosios sūnus R. Š. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi paveldėtame name, toliau rūpinosi turimu nekilnojamuoju turtu bei naudojosi kitais kilnojamaisiais daiktais, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. R. Š. turto priėmimas po motinos M. Š. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjos M. Š. įpėdiniai (suinteresuotas asmuo S. Š.) per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jam priklausantis palikimas pagal įstatymą po M. Š. mirties buvo (yra) nereikalingas.
12. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), savo motinos M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.