- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 1-1056-633/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20084-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. K. 2018 m. balandžio 28 d., nuo 07.00 val. iki 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakaitomis tvirkino mažametes I. D., gim. 2010-02-09, ir A. D., gim. 2011-02-06, – I. D. bučiavo rankas, kojas, lūpas, kaktą, glostė plaukus, pasisodinęs ją ant kelių uždėjo savo ranką ant I. D. rankos ir traukdamas link savo lytinio organo siekė, kad ji jį paliestų, prašė pabučiuoti jį į lūpas, bei A. D. bučiavo rankas, kojas, lūpas, pasisodinęs ant kelių ranka glostė jos lytinius organus per drabužius, kaklą, kvietė ateiti į jo namus, kur jie bučiuosis, laižysis, trinsis, prašė jos nusirengti nuogai ir šokti.
Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
Kaltinamasis J. K. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir parodė, kad su L. P. iš anksto susitarė, kad šeštadienį, t. y. 2018-04-28, kol ji dirbs, prižiūrės jos dukras Ievą ir A. D.. 2018-04-28 pas mergaites atėjo iš ryto, po 7.00 val., L. namuose jau nebuvo. Kelis kartus per dieną jam skambino L., teiravosi, kaip sekasi, tada jis perduodavo telefoną mergaitėms pakalbėti su mama. Pripažįsta kad bučiavo mergaites į rankas, kojas, lūpas, kaklą, glostė jų plaukus. I. sakydavo, kad nenori, tačiau vis tiek ją pabučiuodavo. Bučiuodavo, nes jam buvo malonu tą daryti. Pripažįsta, kad abi mergaites buvo pasisodinęs sau ant kelių, kai žiūrėjo televizorių. Pripažįsta, jog I. sėdint ant kelių, jis traukė mergaitės rankas link savo lytinio organo, kad jį paliestų. A. sėdint ant kelių, per jos drabužius truputį glostė A. lytinių organų srityje. Taip elgėsi, nes jautė malonumą. Pripažįsta, kad A. kvietė ateiti į namus, sakė jai, kad jie laižysis, bučiuosis, trinsis. A. prašė, kad ši nusirengtų ir nuoga pašoktų. Anksčiau su mergaitėmis taip nesielgė, tokius veiksmus jų atžvilgiu atliko pirmą kartą. Supranta, kad netinkamai elgėsi ir dėl to labai gailisi, jam gėda. (b. l. 163-165). Nukentėjusioji mažametė A. D., gim. 2011 m., parodė, kad gyvena su mama, tėčiu ir sese, kai tėtis su mama būna darbe, dažniausiai su sese būna vienos, užsirakinusios. Vieną kartą, kai ją ir sesę saugojo kaltinamasis, jis jai liepė ateiti į jo namus vakare, sakė, kad jie laižysis, trinsis. Sesei J. į rankas bučiavo. Jai tą dieną J. bučiavo kojas ir rankas, taip pat lietė kojas ir rankas. Kai J. pasakė, kad vakare ateitų pas jį, jai pasidarė šlykštu. J. I. irgi lietė, lietė sesei koją, plaukus. I. irgi buvo šlykštu. (b. l. 35-36).
A. D. priede prie apklausos protokolo pažymėjo vietas, kur ją lietė ir bučiavo J. K. (b. l. 37).
Nukentėjusioji mažametė I. D., gim. 2010 m., parodė, kad buvo sekmadienis, ryte mama išėjo į darbą, jų prižiūrėti atėjo J. K.. Jai sesė pasakojo, kad atėjęs J. K. sesei liepė ateiti į jo namus, kad sesė su juo bučiuotųsi ir laižytųsi, sesei bučiavo ranką, norėjo pasisodinti ant kelių. Tą pačią dieną, kai sesė nuėjo į tualetą nusišlapinti, Jonas pribėgo ir jai pabučiavo į koją. Prisimena, kad J. K. sekiojo sesę, kabinėjosi, lindo prie kojų, prie rankų, bučiavo į rankas. Kai ji su sese žiūrėjo filmukus, J. pasisodino sesę ant kelių, bet ji nukrito ir pabėgo, nubėgo į tualetą ir užsirakino. Taip pat ji matė, kai J. buvo paėmęs sesers rankas ir bučiavo. Jai J. taip pat bučiavo rankas, dar J. bučiavo jai ir sesei į lūpas. Ji J. K. liepė liautis, sakė, kad papasakos mamai, dėl tokių J. K. veiksmų jautėsi šlykščiai. J. K. bučiavo ir į kaktą, plaukus glostė. Matė, kai J. K. buvo pasisodinęs sesę ant kelių ir ranka sesei glostė „putiukę“, sesė tuo metu buvo apsirengusi kelnes, taip pat bučiavo jai rankas, kojas, glostė kaklą. Jis sakė sesei nusirengti nuogai ir pozuoti, šokti, jai atrodė, kad A. buvo gėda. J. K. taip pat buvo pasisodinęs ant kelių, bučiavo kojas ir rankas, apkabinęs stipriai spaudė pilvą, ji norėjo pabėgti, bet jis spaudė prie savęs, sakė norintis, kad jį pabučiuotų ir paliestų jo „žirniuką“, kai ji nesutiko, sakė „kas tu per mergaitė, tai paliesk, prašau“, jis laikė jos ranką ir stipriai kišo į savo „žirniuką“, buvo nusiminęs, kad nesutiko paliesti. J. K. visą laiką buvo apsirengęs džinsais ir sportiniais marškinėliais. Dėl J. K. veiksmų buvo nemalonu, ji su sese jautėsi blogai, buvo nusiminusios (b. l. 42-44).
I. D. priede prie apklausos protokolo pažymėjo vietas, kur ją lietė ir bučiavo J. K., taip pat pažymėjo vietą, kurią vadina „žirniuku“ ir kur paliesti prašė J. K., bei vietą, kur J. K. prašė pabučiuoti (b. l. 45, 46).
Liudytoja L. P. parodė, kad su J. K. telefonu susitarė, kad kol ji dirbs, šis 2018-04-28 jos namuose prižiūrės jos mažametes dukras. J. K. yra L. P. tetos (jau mirusios) vyras, jis mergaites ne pirmą kartą prižiūri, jokių problemų anksčiau nebuvo iškilę, nuolat bendravo, ateidavo į svečius, su mergaitėmis elgdavosi draugiškai, atnešdavo joms kokį saldumyną ar vaisių. Dienos metu ji gal kokius 4-5 kartus skambino J. K. paklausti kaip sekasi, jis vis duodavo pakalbėti su mergaitėmis, kad mergaitės būtų išsigandusios iš balso nejautė, telefonu mergaitės apie J. K. netinkamą elgesį neužsiminė. Jai grįžus namo ir J. K. išėjus, vyresnioji dukra I. jai pasakė „nenoriu, kad daugiau dėdė J. ateitų ir saugotų, nes jis labai šlykštus“. Mergaitė pasakojo, kad J. K. pradėjo kabinėtis, sėdėdamas ant sofos ją pasisodino ant kelių, suėmęs stipriai už rankų traukė jos rankas link savo intymios vietos, kad paliestų. Tuomet ir dukra A. pradėjo pasakoti, kad dėdė J. jai bučiavo rankas, nuo apačios į viršų, liepė jai save liesti, kištis pirštus į intymią vietą ir po to jam duoti juos į burną nulaižyti. Mergaitės buvo išsigandusios, nenorėjo, kad J. K. dar kada ateitų jas saugoti. A. pasakojo, kad dėdė J. prašė, kad ji ateitų pas jį į namus, jie bučiuosis, laižysis ir bus smagu. Ji pasikvietė J. K. pasikalbėti apie tai, tačiau J. K. iš pradžių neigė kabinėjęsis prie mergaičių, tačiau ji gali pasakyti, kad mergaitės nėra linkę išsigalvoti, fantazuoti. Po šio įvykio mergaitės tapo jautresnės, jos bijo J. (b. l. 51-53, 55-57,59).2018-04-30 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskeltini), bute, esančiame keturių aukštų daugiabučiame mūriniame name. Į butą patenkama pro pirmos laiptinės metalines koduotas duris, užlipus į ketvirtą aukštą tiesiai matomos rudos medinės durys, pažymėtos 11 numeriu. Pro minėtas duris patenkama į buto koridorių, iš kurio pro duris kairėje patenkama į bendrą vonios ir tualeto patalpą, pro duris tiesiai – į kambarį, kurio kairėje yra niša, pro kurią patenkama į virtuvę (virtuvę ir kambarį skiria baras). Kambario dešinėje yra kitas kambarys (be durų), kuriame yra lova, vaikiškas staliukas, lentyna su žaislais. Aplinka namuose tvarkinga (b. l. 22-24, 25-31).2018-05-15 globos namų „Užuovėja” vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre atlikto nukentėjusiosios A. D. būklės po nusikaltimo įvykio įvertinimo išvadoje konstatuoti duomenys, kad mergaitė gali būti sutrikusi ir jaustis kalta dėl to, kas įvyko, prieš apklausą stebimas stiprus mergaitės nerimas, ji tampa labai jautri, apsiverkia. Psichologinio vertinimo metu stebimas stiprus mergaitės susirūpinimas ir nerimas, susijęs su lytiškumo tema, seksualizuoto elgesio epizodas. Psichologo ir socialinio darbuotojo padaryta tikėtina išvada, jog nukentėjusioji A. D., galimai patyrė seksualinę prievartą (b. l. 89-91).2018-05-15 globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre atlikto nukentėjusiosios I. D. būklės po nusikaltimo įvykio įvertinimo išvadoje konstatuoti duomenys, kad mergaitė bendrauja atvirai, pasakoja sklandžiai ir nuosekliai, kalbantis apie lyčių skirtumus, mergaitė skiria mergaitę nuo berniuko pagal nespecifinius požymius, tačiau kalbantis apie kūno dalis žino ir geba įvardinti lyties organus. Moters lytinius organus vadina „putiuke“, vyro - „žirniuku“, skiria intymias ir atviras kūno dalis. Rodydama į lytinių organų srityje kontūriniame žmogaus piešinyje mergaitė išsako, kad „Airidai ten lietė Jonas dėl to mes ir esam čia“. Stebimos neadekvačios emocinės reakcijos – gėda, mergaitės įvardijama „šlykštumo jausmas“. Psichologo ir socialinio darbuotojo padaryta tikėtina išvada, jog nukentėjusioji I. D. galimai patyrė seksualinę prievartą (b. l. 92-93).2018-05-09 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. VT-14-655 užfiksuota informacija, kad nepilnamečių A. D. ir I. D. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Tėvai tinkamai rūpinasi dukromis, stengiasi užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus, informacijos apie galimus vaikų teisių pažeidimus ir netinkamus tėvų valdžios panaudojimo faktus šioje šeimoje nėra (b. l. 102, 103-104).2018-05-28 Kybartų mokykla – darželis „Ažuoliukas“ rašte Nr. SD-2.4)-37 nurodyta, kad A. D. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę, nepageidaujamo mergaitės elgesio grupėje nepastebėta, draugiška, mergaitė visada švari, tvarkinga, sušukuota, aprūpinta reikiamomis priemonėmis (b. l. 109).2018-05-25 Vilkaviškio rajono Kybartų „Saulės“ progimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad I. D. aprūpinta reikiamomis priemonės, į mokyklą ateina tvarkingai aprengta, mokosi gerai, draugiška, bendrauja su visais klasės mokiniais (b.l.113).2018-06-05 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija apie liudytojos L. P. ir įtariamojo J. K. naudotų telefonų abonentų duomenis apie vykusius skambučius ir SMS pranešimus laikotarpiu nuo 2018-04-27 iki 2018-04-28, gauta informacija patvirtinta, kad įvykio dieną L. P. į J. K. abonentą skambino 6.17 val. (pokalbio trukmė 86 s.), 9.52 val. (pokalbio trukmė 103 s.), 12.52 val. (pokalbio trukmė 154 s.) ir 16.40 val. (pokalbio trukmė 62 s.). Po to L. P. skambino J. K. 21.31 val., tačiau jis neatsiliepė, 21.31 skambino antrą kartą (pokalbio trukmė 14 s.), ir išsiuntė dvi SMS žinutes atitinkamai 21.54 val. ir 21.55 val. (b. l. 124-125).2018-06-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-676/2018 užfiksuota, kad J. K. gydytas dėl alkoholinės kilmės psichozės, tačiau psichozės pasireiškimo laikotarpis nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu, nėra duomenų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl įtariamajam J. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 150).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamojo J. K. parodymai nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais (nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūra, nukentėjusiųjų būklės psichologinio įvertinimo išvadomis) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip išsamius, nuoseklius ir teisingus. Nukentėjusiųjų mažamečių A. D. ir I. D. liudijimai procese, priimti ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat buvo, įvertinant jų amžių, išsamūs, nuoseklūs ir logiški, jų byloje pateikti duomenys nėra prieštaringi, atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (netiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos L. P. parodymus, įvykio vietos apžiūra konstatuotus duomenis apie nusikaltimo įvykio aplinką, jų pačių būklės po nusikaltimo įvykio psichologinio vertinimo išvadas) yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti faktiniai duomenys (punktai 2-13) teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis 7 m. ir 8 m. amžiaus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko jas tvirkinusius veiksmus.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 153 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog kaltinime inkriminuotus veiksmus mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis yra brandaus amžiaus ir neabejotinai suvokęs jog prieš 7-8 metų vaikus jo atliekami veiksmai juos tvirkino – žadino jų pernelyg ankstyvą, nenatūraliai gimusį domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir trikdė vaikų fizinį bei psichologinį vystymąsi, suvokęs ir žinojęs tokių savo veiksmų neteisėtumą ir baudžiamumą bei norėjęs taip elgtis. Trečia, pagal bylos duomenis kaltinamasis su nukentėjusiomis lytinių santykių neatliko, lytinės aistros netenkino ir jokiu kitu būdu bei nesikėsino to daryti, todėl jo veiksmuose nėra sudėties sunkesnių nusikalstamų veikų, apibrėžtų BK 149-152¹straipsniuose.
Spręsdamas kokios rūšies ir dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 str. 1 d. 1 p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja didesniais, nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 153 str. 1 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių: a) kaltinamasis vienu metu tvirkino ne vieną bet du asmenis, b) abi nukentėjusiosios yra itin mažo amžiaus, patyrė realią psichologinę traumą. Kaltės forma ir rūšis (neapibrėžta tiesioginė tyčia) šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų faktinio atlikimo momento (formalioji nusikaltimo sudėtis) (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai : kaltinamasis tyčia nusikalto ir teisiamas pirmąjį kartą (b. l. 131), taip pat neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 132-133), yra našlys, pensininkas. Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jam nėra teikiamos (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 str.).Toliau teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kartu konstatavus ir lig šiol teigiamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti, prokuroro prašomos rūšies laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu kiek didesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, bet ir ne maksimalią (nustatyta ir kaltinamojo teisinę padėtį švelninančių aplinkybių), t. y. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.).Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 1 metų laisvės apribojimo ir nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtis atitinkantys įpareigojimai ir draudimai : a) 6 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, b) nustatyti draudimą per visą bausmės vykdymo laiką nesilankyti nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. gyvenamojoje vietoje (Pasienio g. 3-11, Kybartai, Vilkaviškio r. sav.), ir jų ugdymo įstaigose: Kybartų mokykloje-darželyje „Ažuoliukas“ ir Kybartų „Saulės progimnazijoje, nebendrauti su jomis ir nesiartinti prie jų arčiau nei 20 metrų, c) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikaltimu padarytą 200 Eur žalą nukentėjusiųjų atstovei L. P.. (BK 48 str. 5 d. 1 ir 2 p. p., 6 d. 1, 2 p. p., 7 d.). Kaltinamajam J. K. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam J. K. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 167-168) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str.,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę J. K. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : 1) 6 (šešis) mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, 2) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikaltimu padarytą 200 (dviejų šimtų) Eur žalą nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą L. P.; taip pat nustatyti draudimą – 3) per visą bausmės vykdymo laiką nesilankyti nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. gyvenamojoje vietoje (Pasienio g. 3-11, Kybartai, Vilkaviškio r. sav.) ir jų ugdymo įstaigose: Kybartų mokykloje-darželyje „Ažuoliukas“ ir Kybartų „Saulės“ progimnazijoje, nebendrauti su jomis ir nesiartinti prie jų arčiau nei 20 metrų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.