- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-172-576/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria E. V. skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 23 d. nutarimas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 23 d. nutarimu E. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, ANK 424 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 8 d., 9.35 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta. Vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Tokiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 20 punktus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių arba skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – 1 mėnesiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi E. V. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2353-2024.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniame skunde E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti jo 2024 m. vasario 12 d. skundą dėl Institucijos nutarimo.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog jis apylinkės teismui adresuotame skunde prašė pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti administracinio poveikio priemonę, arba visai jos neskirti, kadangi nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jis padarė dėl neapdairumo (transporto priemonę vairavo nežinodamas, kad iš jo tokia teisė yra atimta), paskirta poveikio priemonė sukelia itin sunkias teisines pasekmes, egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nėra linkęs nusižengti, prižiūri ir slaugo senyvo amžiaus močiutę, anksčiau neteistas, tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą.
3.2. Skunde teigia, kad nusižengimo padarymo metu jis transporto priemonę vairavo įsitikinęs, kad tokią teisę turi ir kad jam ankstesniu administracinio nusižengimo protokolu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dar nėra įsigaliojęs. Nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta aplinkybė, jog įvykdžius administracinį nurodymą (t. y. sumokėjus baudą) iš karto pradės galioti ir administracinio poveikio priemonė. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, baudos sumokėjimo pasekmės. Apylinkės teismas neįsigilino į byloje surinktą medžiagą, neatsižvelgė į tai, jog ankstesnis jo atžvilgiu surašytas protokolas neatitiko reikalavimų. Ankstesniais kartais administracinio poveikio priemonės apeliantui buvo taikytos įsiteisėjusiais nutarimais, tačiau paskutinį kartą administracinio poveikio priemonė buvo taikyta administraciniu nurodymu, todėl apeliantas nežinojo tikslių aplinkybių susijusių su administracinio poveikio priemonės įsigaliojimu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo požymių, t. y. kaltės, kadangi pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarė dėl protokolo neatitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams. Jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat ir informacija apie protokole nurodytos baudos sumokėjimo teisines pasekmes.
3.3. Be kita ko, apeliantas skunde nurodo eilę argumentų, jo įsitikinimu pakankamų, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir netaikoma administracinio poveikio priemonė. E. V. manymu, apylinkės teismas neobjektyviai vertino skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus, susijusius su galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nes dėl jos taikymo to gali nukentėti ne tik jis pats, bet ir artimieji bei visai su tuo nesusiję žmonės – įmonės darbuotojai. Netekus ilgam laikotarpiui teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks visų pragyvenimo šaltinių, ir tokiu būdu jam bus sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės. Taip pat papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad prižiūri senyvo amžiaus močiutę. Nurodo, kad jis yra atsakingas ne tik už savo darbo vietą, bet ir už jo įmonėje dirbančių asmenų. Be to, byloje yra pateiktos charakteristikos, kurios patvirtina, kad yra sportininkas, aktyviai užsiimantis vandensvydžio sportu, atstovauja Lietuvos vandensvydžio rinktinę, prisideda prie pagalbos Ukrainai, kas neabejotinai patvirtina, kad jis yra pavyzdingas pilietis.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas yra daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau išvadų nepadarė. Baudos yra sumokėtos, tačiau jų gausa rodo, kad asmuo yra linkęs ir toliau pažeidinėti KET, jo nestabdo ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Iš E. V. praeityje jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vien tik aplinkybė, jog E. V. dirba ir jo darbas yra susijęs su reikalingumu turėti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. E. V. skunde nenurodė jokių aplinkybių kurios galėtu būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą sumažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
E. V. skundas netenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria E. V. skundas netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra jokio pagrindo.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, jog E. V. ginčija kaltę pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo skundo ir netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepanaikindamas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nesumažindamas šios administracinio poveikio priemonės termino. Būtent šiais skunde keliamais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl kaltės
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes: 1) surašytas protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų ir jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat ir baudos sumokėjimo teisinės pasekmės; 2) jo veiksmuose nėra kaltės (kaltės nebuvimą apeliantas sieja su tuo, kad transporto priemonę vairavo nežinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta).
8. Pastebėtina, kad apelianto nurodytą aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo nežinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vertino ir pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė buvo nurodoma skunde. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. V. vienas iš pagrindinių skundo argumentų yra tai, jog jis sumokėjęs 2023 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu (už ankstesnį administracinį nusižengimą) nurodytą baudą, tikėjosi, jog dėl skirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 mėnesiui) įvyks žodinis bylos nagrinėjimas ir jis galės pasinaudoti teise ginčyti administracinę poveikio priemonę; tikėjosi, jog skirta administracinio poveikio priemonė dar neįsigaliojo.
9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos šio kodekso 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole (ANK 609 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis E. V. 2023 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-56862-2023 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vieno mėnesio laikotarpiui. Baudą E. V. sumokėjo 2023 m. gruodžio 14 d. Taigi, paskirta administracinio poveikio priemonė jam taikoma nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 14 d. Nustatyta ir tai, kad transporto priemonę E. V. vairavo 2024 m. sausio 8 d. 09.35 val.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu buvo nurodyta “Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalimi asmeniui siūloma sumokėti 60 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėn.“ Taigi, aplinkybė, kad apeliantui atimta teisė vairuoti transporto priemones neabejotinai buvo žinoma. Pats E. V. neneigia žinojęs, kad jam atimta teisė vairuoti, tačiau įrodinėja tikėjęsis, kad ji netaikoma, nes turi vykti dar vienas – atskiras žodinis procesas. Tačiau toks apelianto tikėjimasis niekuo nepagrįstas, tokio proceso Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato. Pastebėtina ir tai, kad surašius šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą 2024 m. sausio 8 d., E. V. su protokole nurodytais pažeidimais sutiko, taip pat ir su tuo, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jų neginčijo, ką patvirtino savo parašu (b. l. 24). Ši aplinkybė taip pat patvirtina E. V. suvokimą apie paskirtą ir vykdomą specialiosios teisės atėmimą pažeidimo darymo metu. Todėl aukštesnysis teismas apelianto teigimą, kad jis nežinojo, kad neturi teisės vairuoti laiko deklaratyviu ir nešalinančiu jo atsakomybės.
11. Skundo argumentas, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje 2023 m. gruodžio 11 d. surašytas E. V. protokolas kartu su administraciniu nurodymu neatitiko imperatyvių teisės normų, esant nustatytoms aplinkybėms, kurios aptartos šios nutarties 11 punkte, neturi esminės įtakos. Protokolo visai kitoje administracinio nusižengimo byloje atitikimas įstatymo reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, ar E. V. žinojo apie paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimą) vykdymą. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad apeliantas neabejotinai žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas to transporto priemonę vairavo. Pastebėtina ir tai, kad protokolai už KET pažeidimus surašomi naudojant tipines formas, kur nurodomi protokolo turiniui keliami reikalavimai, įtvirtinti įstatyme.
Dėl nuobaudos
12. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
13. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, gali būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į skiriamos nuobaudos paskirtį ir tikslus, konstatavo, kad E. V. paskirta galutinė bauda – 450 Eur ir administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam šešių mėnesių laikotarpiui neperžengia administracinių nusižengimų sankcijų ribų. Teismas vertino, kad E. V. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, rūpinantis šeima, kad padaryti nusižengimai nesukėlė padarinių, nėra išimtinės, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sušvelninti E. V. teisinę padėtį.
15. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad E. V. yra nurodęs, kad dirba, bylos duomenimis turi mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 9, 11), yra profesionalus sportininkas, užsiima vandensvydžio sportu, atstovauja Lietuvos vandensvydžio rinktinei tarptautiniuose turnyruose (b. l. 12), savanoriauja (b. l. 14), rūpinasi savo senyvo amžiaus močiute V. V., kuri guli VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13). Jis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą (2021 m. gruodžio 27 d. nutarimas), iš 2024 m. sausio 23 d. nutarimo (b. l. 7) matyti, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. V. padarė pakankamai šiurkščius administracinius nusižengimus, galinčius sukelti realų pavojų eismo saugumui, o už tai įstatymo leidėjas ir numato pakankamai griežtas nuobaudas. Nustatyta, kad E. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ryte Vilniaus mieste, kai yra pakankamai intensyvus eismas, vairuojant transporto priemonę naudojosi telefonu. Vien tai, kad nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, nesumenkina jo padarytų pažeidimų pavojingumo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar iš viso šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti E. V. trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visai neskirti nėra pagrindo. Byloje nustatytos bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina nusižengimą padariusį asmenį, tik leidžia daryti išvadą, jog E. V. buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
17. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą E. V. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.