Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, kurią sumokėti nustatyta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. P. priteista 110 Lt S. N. naudai turtinei žalai atlyginti, 903,23 Lt D. N. naudai turtinei žalai atlyginti, taip pat po 1200 Lt nukentėjusiųjų V. F., S. N. ir D. N. naudai turėtų proceso išlaidų atlyginimui.

A. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

jis 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) netoli gyvenamojo namo Nr. 5, viešoje vietoje, važiuojant T. K. R. priklausančiu automobiliu „JEEP GRAND SHEROKEE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas minėto automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, T. K. R. lenkiant automobilį „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš turėto su savimi „D“ kategorijos ginklo „ME Compact 9“ be jokios priežasties šovė ne mažiau vieno šūvio į šio automobilio keleivius, ir pro atvirą automobilio „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių langą pataikė V. F. į kairiąją akį, tuo padarydamas jam kairės akies vokų bei akies obuolio I laipsnio nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. K. R. užvažiavus automobiliui „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekio, dėl kuo pastarasis automobilis atsitrenkė į automobilio „JEEP GRAND SHEROKEE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galą, ir automobiliui „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, išlipo iš automobilio „JEEP GRAND SHEROKEE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš turėto su savimi „D“ kategorijos ginklo „ME Compact 9“ be jokios priežasties ne mažiau trijų kartų šovė į automobilio „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivius, tuo padarydamas S. N. žaizdas dešinio dilbio ir dešinės blauzdos srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei D. N. padarydamas žaizdą nugaros dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis grindžiamas ne bylos įrodymais, jų analize, o netiesos sakymu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė esminius BPK reikalavimus ir buvo šališkas, nes nė vienas nukentėjusysis ir nė vienas liudytojas (išskyrus liudytoją D. J. R.) byloje, juos apklausiant teisme, nebuvo prisaikdintas, nė vienas jų (išskyrus minėtąjį) neištarė priesaikos teksto, nukentėjusysis S. N. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, už atsisakymą ar vengimą juos duoti, nors teisiamojo posėdžio protokole neteisėtai ir nepagrįstai tvirtinama, jog visa tai atlikta. Nuteistasis A. P. teigia, kad šių būtinų procesinių veiksmų neatlikimą gali patvirtinti teismo daryta teisiamojo posėdžio garso įrašo perklausa. Taip pat jis 2012-05-14 byloje pateikė pastabas dėl protokolo.

Skunde apeliantas teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir, tik gindamasis nuo vadinamųjų nukentėjusiųjų užpuolimo, kai automobilis „Jetta“ (jį vairavęs asmuo) padarė autoavariją ir iš „Jettos“ iššokę vadinamieji nukentėjusieji puolė traukti ir ištraukė jį iš „Jeepo“, nuteistasis paleido iš turėto pistoleto keletą šūvių. Teigia, kad nuosprendyje absoliučiai nepagrįstai nurodoma, neva jis aiškinęs teisme, jog „pradėjęs šaudyti tik gindamasis nuo įkyraus nukentėjusiųjų lindimo, kurie bandė atidaryti automobilio dureles“.

Nuteistasis A. P. skunde teigia ir tai, jog nors nuosprendyje nurodoma „įrodymų nuosekli visuma“, patvirtinanti nusikaltimo padarymą, bet jame visiškai neapibūdinta, kas tą „nuoseklią visumą“ galėtų sudaryti, kodėl ji laikytina „nuoseklia“. Apeliantas nurodo, jog teismui jo gynėjo baigiamojoje kalboje buvo pateikti faktai apie tai, kad vadinamųjų nukentėjusiųjų parodymai yra absoliučiai nenuoseklūs, jie vieni kitus paneigia, kas nepaneigiamai įrodo nukentėjusiųjų melavimą, tačiau tie faktai nuosprendyje visiškai neanalizuoti ir nevertinti. Išvis neanalizuoti ir nevertinti jokie gynėjo kalboje nurodyti faktai. Nepaisant to, nuosprendyje be jokio motyvo teigiama, neva nukentėjusiųjų parodymai tiek iki tesimo, tiek teisme yra nuoseklūs ir logiški, neva iš esmės atitiko kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštaravo įvykio situacijai, neva juos patvirtino liudytojų A. K. ir G. K. parodymai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis S. N. 2009-08-31 paaiškinime Kelių policijos poskyriui visiškai nesako, kad buvo šaudyta iš „Jeepo“ į „Jettą“ iki autoįvykio, kad tai esą daryta lenkiant „Jettą“; teisme liudytojas E. P. parodė, jog „šaudė po susidūrimo <...> broliai sakė - šaudė po įvykio <...> Niekas nesakė, kad buvo šaudoma iš važiuojančio automobilio. Tik buvo kalba, kad buvo šaudyta po eismo įvykio“; liudytojos A. K. ir G. K. savo parodymais kaip tik yra paneigusios vadinamųjų nukentėjusiųjų parodymus, neva buvo šaudyta į automobilio „Jetta“ saloną, jos parodė, jog šūvio iki autoįvykio negirdėjusios. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuos esminius įrodymus visiškai nuosprendyje ignoravo.

Skunde apeliantas teigia ir tai, jog nuosprendyje nurodoma netiesa, neva liudytojas E. P. teisme patvirtinęs, jog pasieniečiai sulaikė vieną nukentėjusįjį, o kitas pats priėjo prie eismo įvykio vietos. Nurodo, jog savo parodymuose teisme galiausiai jis patvirtino, kad pasieniečiai sulaikė du asmenis, tad nė vienas iš išsilaksčiusiųjų „Jetta“ važiavusių asmenų į įvykio vietą pats negrįžo, o kaip tik du buvo pagauti ir pasieniečių sulaikyti. Apeliantui kyla klausimas – kodėl jie nė vienas negrįžo ir kodėl „Jeepo“ keleiviai prašė juos sulaikyti, o viso to teismas nevertino.

Nuteistasis A. P. dėmesį atkreipia ir į tai, jog pasieniečiai sulaikė ir perdavė kelių policijai D. N. ir S. N., kaip įtariamus vairavusius automobilį „Jetta“. Tą patvirtina jų raportai ir perdavimo aktas. Liudytojas pasienietis R. V. parodė, kad minėti sulaikyti asmenys tarpusavyje ginčijosi, kas vairavo automobilį „Jetta“. Šis ginčijimosi faktas, anot apelianto, patvirtina, jog vėliau nukentėjusieji melavo, jog „Jettą“ vairavo V. F.. Taip pat, apelianto teigimu, nuosprendyje teismas absoliučiai nepagrįstai teigia, neva „Jeepas“ užkirto „Jettai“ kelią ir neva dėl to pastarasis automobilis atsitrenkė į aną. Pasak apelianto automobilį „Jetta“ vairavusio asmens kaltę dėl autoįvykio patvirtina ir dėl jo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris nebuvo įdėtas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, ir 2011-04-04 specialisto išvada dėl eismo įvykio (t.l, b.l. 96-97), ir nukentėjusiojo V. F. parodymai teisiamajame posėdyje 2012-03-29 apie eismo įvykio priežastį. Šie įrodymai patvirtina visą ankstesnį nukentėjusiųjų, liudytojų A. K., G. K. melą apie šio eismo įvykio „mechanizmą“, tačiau teismas nuosprendyje to neanalizavo ir nevertino.

Apeliantas dėmesį atkreipia ir į tai, jog liudytojai V. V., A. V., A. K. liudijo apie šaudymą į bėgančius, prieš tai „Jetta“ važiavusius asmenis ir kelia klausimą – kaip jo revolverio šratai būtų galėję atsidurti „Jettos“ salone. Nurodo, jog šios aplinkybės teismas nevertina, kaip nevertina ir to, kad automobilio salonas nebuvo apžiūrėtas įvykio vietoje, kad jis apžiūrėtas tik 2009-09-07 Metalo g. 10, Vilniuje, kad 1 šratą pridavė pats D. N. 2009-09-11 po to, kai jis automobilyje jau buvo „tvarkęs stiklus“, kad išvadą, neva „visi trys šratai vienodi“, be jokio pagrindimo daro ne specialistas, o tyrėjas J. S. (2010-01-06 apžiūros protokolas), kad specialistas G. S. neapžiūri šratų radimo vietoje, kaip melagingai teigiama minėtame apžiūros protokole, ir kad jis nepadaro išvados, jog tie šratai iš tiesų yra iššauti iš apelianto revolverio, kad šiame apžiūros protokole tokios išvados nėra. Pasak apelianto, visų šių faktų teismas nevertina, kaip nevertina ir to, kad liudytoja A. K. savo parodymais iš tikrųjų patvirtino, jog jis į „Jettos“ vidų nešaudė.

Pasak apelianto, teismas nuosprendyje absoliučiai be pagrindo laiko melagingais liudytojų D. J. R., T. K. R. ir V1. V. nuoseklius, logiškus ir atitinkančius visą įvykio situaciją parodymus. Atvirkščiai, įrodymai, jų visuma, administracinės medžiagos nedėjimas į bylą, Rudaminos PN nepranešimas apeliantui apie jo pareiškimo nagrinėjimo rezultatą, Vilniaus r. PK neužregistravimas jo paduoto pareiškimo, apelianto teigimu, neabejotinai patvirtina, kad jis buvo užpultas ir gynėsi, kad iš tiesų turėtų būti nukentėjusysis ir išteisintinas.

Skunde nuteistasis A. P. teigia ir tai, jog to, kas inkriminuota, nepadarė, negali būti tenkinami ir civiliniai ieškiniai.

Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą , prokuroras, nukentėjusieji V. F., S. N. , D. N. bei jų atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas apelianto atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad tik gynėsi nuo vadinamųjų nukentėjusiųjų, kurie patys elgėsi agresyviai, todėl ir paleido keletą šūvių iš turėto pistoleto.

Kolegijos nuomone, tokia nuteistojo versija yra nuneigta nukentėjusiojo S. N. skundu ir nukentėjusiojo V. F. bendros pagalbos centro pranešimu, kuriais pranešta apie V. F. sumušimą, akistatos protokolais, specialistų išvadomis, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Pirmos instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. P. veiksmų, juos kvalifikuojant pagal LR BK 284 str. 1 d., yra pagrįstos ir teisėtos, teismo vertinimas neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisminei praktikai.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis A. P. 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.30 val. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konkrečios veikos padarymo aplinkybės aprašytos tinkamai, taip pat tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai.

Nukentėjusieji S. N., D. N., V. F., S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jiems važiuojant automobiliu „Jetta“, juos pradėjo lenkti automobilis „Jeep“, pro kurio keleivio langą vaikinas iššovė į V. F., po to jie automobiliu atsitrenkė į automobilį „Jeep“, kuris užvažiavęs jiems iš priekio, staigiai stabdė, iš automobilio iššokę vaikinai apsupo jų automobilį (b. t. 1, b. l. 118-119, 121-124, 138-139, 150-151, 157-159, 163-164, 177-178, 191-192, 197-198, b. t. 3, b. l. 138-139,142-143, b. t. 4, b. l. 34-35, 35-36, 36-38, 120-121, 128).

Aplinkybes, kad automobilis „Jeep“ staigiai užvažiavo automobiliui „Jetta“ iš priekio patvirtino ir liudytoju apklaustas A. V., kuris parodė, jog beeidamas išgirdo dūžio ar susidūrimo garsą, išėjęs ant kelio pamatė kaip „Jeep“ automobilis staigiai užvažiavo automobiliui „VW Jetta“ iš priekio ir automobilio „Jetta“ priekis palindo po „Jeepu“. Kai automobiliai susidūrė, iš „Jetta“ automobilio išlipo trys ar keturi keleiviai ir pradėjo bėgti. Tada iš „Jeep“ automobilio išlipo 3 vaikinai ir pradėjo juos vytis, girdėjo šūvius (b. t. 2, b. l. 82-87, 99-100, b. t. 4, b. l. 75-76).

Liudytoja apklausta V. V. taip pat parodė mačiusi, kaip kažkokį vaikiną vijosi du nepažįstami vaikinai ir šaudė į jį, o jos namo kieme tie patys nepažįstami vaikinai mušė S. N., po ko ji suprato, kad vijosi būtent S. N. (b. t. 2, b. l. 80-81, b. t. 4, b. l. 75).

Liudytoja B. K., Vilniaus r. PK pareigūnė parodė, jog nuvykus į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius „Jeep“ ir „Jetta“, suprato, kad tarp automobilių keleivių įvyko konfliktas, tačiau ant vyriškio, kuris jai pateikė ginklą, kūno jokių sužalojimo žymių nematė, drabužiai buvo švarūs, tvarkingi (b. t. 2, b. l. 119-120, b. t. 4, b. l. 100-101).

Tiek liudytoja A. K., tiek liudytoja G. K. taip pat parodė girdėjusios šūvius, kai vyrai vijosi vaikinus. Liudytoja A. K. parodė gerai mačiusi patį automobilių susidūrimo momentą, jog automobiliai susidūrė dėl to, kad „Jeep“ automobilis užvažiavo į priekį „VW Jetta“ automobiliui, ir „VW Jetta“ automobilis susidūrimo niekaip negalėjo išvengti, nes jam nebuvo kur dėtis, nes „Jeep“ automobilis užvažiavo iš priekio „VW Jetta“ automobiliui labai staigiai. „Džipu“ važiavę žmonės išlipo, o „Jettoje“ buvę vaikinai išsilakstė. Kai vaikinai pradėjo lakstyti, nuteistasis pradėjo šaudyti iš daikto, panašaus į pistoletą (b. t. 2, b. l. 49-56, 78-79, b. t. 4, b. l. 103, 104).

2009-09-07 apžiūros protokole nurodoma, jog iš automobilio „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės panelės ir nuo kilimėlio buvo paimti du guminiai šratai (b. t. 1, b. l. 62-72).

2010-01-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti du guminiai šratai, kurie automobilio apžiūros metu buvo rasti ir paimti iš automobilio „VW JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienas guminis šratas, kuris buvo paimtas iš D. N. (b. t. 1, b. l. 75-78). Atkreipiamas dėmesys, kad tame pačiame daiktų apžiūros protokole yra specialisto G. S. išvada, jog dėl elastingos šratų medžiagos pėdsakai ant šratų mažai informatyvūs, tačiau jis daro išvadą, kad šratai galėjo būti iššauti iš 9 mm kalibro revolverio, skirto šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas J. B., atliekantis balistinius tyrimus, taip pat patvirtino, jog guminiuose šratuose išlieka bendro pobūdžio požymiai, konkretaus ginklo identifikuoti nėra galimybės, tačiau maždaug galima nustatyti vamzdžio kanalo konstrukciją.

Kolegijos nuomone, esant tokiems nenuneigtiems įrodymams, apelianto skundo argumentai, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad nukentėjusiųjų parodymai yra paneigti liudytojų parodymais, nepagrįsti. Priešingai, liudytojų parodymai tik patvirtina nukentėjusiųjų versiją. Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad 2011-04-04 specialisto išvada dėl eismo įvykio patvirtina liudytojų melą. Kaip matyti iš šios išvados, joje teigiama, kad tikėtina, jog automobilis „Jeep“ prieš susidūrimą jau buvo užstabdytas (tikėtina stovėjo arba judėjo nedideliu greičiu), nėra galimybės nustatyti automobilių greičių, tačiau kategoriškai neteigiama, kad kaltas būtent automobilio „VW JETTA“ vairuotojas. Tokia specialisto išvada nuneigia nuteistojo A. P. versiją, kad automobilis , kuriuo važiavo nukentėjusieji , atsitrenkė į važiuojantį automobilį, kuriame kaip keleivis sėdėjo jis.

Tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo pavartotas smurtas, įrodo ir byloje esančios specialisto išvados: specialisto išvadoje Nr. G 3482/09 nurodyta, kad V. F. padarytas kairės akies vokų bei akies obuolio nudegimas I laipsnio, nenustatytos cheminės kilmės, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 127-128), Specialisto išvadoje Nr. G 3483/09 nurodyta, kad D. N. nustatyta žaizda nugaros dešinėje pusėje, dešinės plaštakos II delnakaulio pamato lūžis. Pas D. N. nustatyta žaizda nugaros dešinėje pusėje pagal savo pobūdį galėjo gautis šaunant iš ginklo. Dešinės plaštakos II delnikaulio lūžis padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį, tiek ir griūnant bei dešine ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Dešinės plaštakos II delnikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nugaros dešinės pusės žaizda – nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 155-156). Specialisto išvadoje Nr. 3481/09 nurodyta, kad S. N. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su paviršiniu odos įtrūkimu dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, žaizdos dešinio dilbio ir dešinės blauzdos srityse. S. N. nustatytos žaizdos dešiniame dilbyje ir dešinės blauzdos srityse pagal savo pobūdį galėjo gautis šaunant iš ginklo. Likusieji sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 181-182).

Esant tokiems nuosprendyje aptartiems įrodymams, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, aiškiai įvardijo, kokiais įrodymais rėmėsi, priimdamas nuosprendį.

Apeliantas skunde teigia ir tai, jog „Jettą“ vairavusio asmens kaltę dėl autoįvykio patvirtina ir dėl jo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. F. atžvilgiu buvo nutraukta . Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis V. F., nurodydamas įvykio aplinkybes, niekada ir neneigė vairavęs automobilį „VW JETTA“ ir atsitrenkęs į staiga prieš jo vairuojamą automobilį užvažiavusį automobilį „JEEP“.

Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo A. P. veiksmus, pagrįstai jo bendrakeleivių V2. V., Dainiaus J. R. ir T. R. parodymus įvertino kaip melagingus, neatitinkančius tikrovės, jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja tiek nukentėjusiųjų ir jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymams bei objektyviems įrodymams ( guminių šratų radimas nukentėjusiųjų automobilyje, nukentėjusiųjų sužalojimai , eismo įvykio specialisto išvada ir pan.), jų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, aplinkybės dėl įvykio situacijos , dėl įvykio eigos , nurodytos jų parodymuose, nėra logiškai paaiškinamos. Kolegija, analizuodama minėtų asmenų, patvirtinančių nuteistojo A. P. versiją, atkreipia dėmesį į tai, kad minėti asmenys tebuvo apklausti tik 2010-01-25-27, 2010-02-02, jų parodymai gana identiški, tai rodo, kad jie davė iš anksto suderintus parodymus.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą kad nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, jų nepatvirtina ir byloje užfiksuoti faktiniai duomenys.

Kolegijai padarius išvadą, kad nuteistojo A. P. veiksmai, atlikti 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini)

, buvo nusikalstami, apkaltinamasis nuosprendis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.