Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-831-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-05
Bylos Nr.
2A-831-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Atsakovas
D. V., L. V., Širvintų rajono savivaldybei
Ieškovas
M. B.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-831-345/10Teisminio proceso Nr.:2-44-3-00431-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 30.3; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio (pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant atsakovėms D. V. ir L. V., jų atstovei advokatei Irinai Kizinai.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams Širvintų rajono savivaldybei, D. V., L. V., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl mero pavaduotojo potvarkio, pastatų teisinės registracijos, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Širvintų savivaldybės mero pavaduotojo 2001-09-12 potvarkį Nr. 292 ir teisinę pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinio ir tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šiaulių kaime, Širvintų rajone, registraciją J. V. vardu bei panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei D. V. į ¼, atsakovei L. V. į ¾ nurodytų pastatų; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-03-24 mirus jos broliui J. V., sužinojo, kad gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena nuo 1989-10-17, bei pagalbiniai statiniai įregistruoti J. V. vardu kaip jo nuosavybė. Mirus broliui, į jo paveldėtą turtą buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovėms D. V. ir L. V.. Ieškovės teigimu, J. V. neįgijo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, nes priimant mero pavaduotojui sprendimą, nebuvo vadovautasi CK 4.47 str. nuostatomis. Be to, įstatymai nesuteikia teisės savivaldybėms priimti sprendimus pripažinti nuosavybės teisę į statinius piliečiams, o seniūnai negali priimti sprendimų suteikti nuosavybės teises piliečiams į nekilnojamąjį turtą ir tuo pagrindu išduoti apie tai pažymas. Kadangi atsakovo – Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotojo 2001-09-12 potvarkis Nr. 292 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 4.47 str., Vietos savivaldos įstatymui, šis potvarkis, sutinkamai su CK 1.80 str., kaip sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms, yra niekinis, todėl naikintinas CPK 26 str. 2 d. tvarka. Iš niekinio sandorio kilusios teisinės pasekmės – teisinė gyvenamojo namo ir jo priklausinių – kitų statinių, teisinė registracija taip pat yra naikintina.

Atsiliepimas

Atsakovas Širvintų rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2001-09-12 Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkis Nr. 292 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo“ yra teisėtas, pagrįstas, priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Vadovaujantis iki 2002-07-18 galiojusiu Vyriausybės nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, vienas iš galimų juridinių pagrindų įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį buvo savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Minėtas Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Mano, kad teisinė registracija VĮ Registrų centre atlikta iš esmės nepažeidžiant teisės aktų nustatytos teisinės registracijos tvarkos.

Atsakovės D. V. ir L. V. atsiliepimais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodyta, neva ieškovė tik po J. V. mirties sužinojo apie tai, kad gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais, kur ji nuolat gyvena, priklauso ne jai, kadangi šios aplinkybės jai yra seniai žinomos. 2001-10-02 ieškovė ir J. V. Širvintų rajono notarų biure pasirašė sutartį dėl servituto nustatymo 6,7 ha ploto ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio Šaulių kaime Širvintų r. Iš žemės servituto nustatymo sutarties turinio matyti, kad jau tuomet ieškovė žinojo apie tai, kad gyvenamasis namas ir pastatai priklausė J. V.. Taip pat nurodė, kad Širvintų rajono mero pavaduotojo potvarkis priimtas vadovaujantis 1998-01-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 85 patvirtintais „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatais“, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Kadangi ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu naikintinas po J. V. mirties notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas, o nesant teisinio pagrindo, nėra pagrindo naikinti ir pastatų teisinės registracijos.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre 2001-12-13 buvo įregistruotos J. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Šiaulių k., Širvintų r. sav., Širvintų rajono mero 2001-09-12 potvarkio Nr. 292 pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-11-29 pažymos Nr. 106-2-108 pagrindu. Teritorinio registratoriaus veiksmai, įregistruojant J. V. nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų reikalavimus. Norminių aktų nustatyta tvarka nenuginčijus teisinio registravimo pagrindų, naikinti teisinę registraciją nėra pagrindo. Prašė ginčą dėl kitų ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės M. B. atsakovės D. V. naudai 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės M. B. į valstybės biudžetą 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei D. V. ir trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui įregistruoti ginčo pastatus, esančius Šiaulių k., Širvintų sen., Širvintų r. atsakovės ar kitų asmenų vardu bei išimti (išduoti) pažymas pastatų perleidimo sandoriams, sprendimui įsiteisėjus, panaikino. Teismas nustatė, kad 2001-09-12 Širvintų rajono savivaldybės meras, atstovaujamas mero pavaduotojo, priėmė potvarkį Nr. 292 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo“, kuriuo nuspręsta J. V. pripažinti nuosavybės teisę į tokius pastatus: gyvenamąjį namą, priestatą, verandą, kurių bendras plotas 84,10 kv.m; garažą, pirtį, kiemo rūsį, kitus statinius: šulinį, tualetą, esančius Šiaulių k., Širvintų r. Šis nekilnojamasis turtas registruotas J. V. vardu. J. V. mirė 2009-03-24; 2009-08-07 Širvintų rajono 1-ojo notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą mirusiojo J. V. sutuoktinei D. V. į ¼ mirusiojo turto ir dukrai L. V. į ¾ turto. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovo teiginys, jog įstatymai nesuteikia teisės merui ar jo pavaduotojui individualiu valdymo aktu pripažinti ar panaikinti asmeniui nuosavybės teisę į turtą, yra nepagrįstas, kadangi CK 4.47 str. nustatomas nebaigtinis nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas: nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. 2001-09-12 mero potvarkis Nr. 292 priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28.4 punktu, kuris numatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. taip pat numatė nebaigtinį nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinių pagrindų sąrašą, šio straipsnio 2 punkte nurodytas vienas iš pagrindų: valstybės institucijos ar valdymo institucijos sprendimas. Taigi, potvarkis yra priimtas teisėtai. Teismas pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo, galiojusio Širvintų seniūno 2001-09-12 pažymos surašymo metu, 31 str. seniūnui suteikta teisė išduoti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tiek skundžiamas mero potvarkis, tiek Širvintų seniūno pažyma yra pagrįsti ir teisėti. Be to, skundžiamo potvarkio priėmimo aplinkybes, jo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. U., rengusi ginčijamą mero potvarkį. Kadangi administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti J. V. vardu teisinę registraciją į ginčo statinius bei naikinti D. V. ir L. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į atitinkamas J. V. priklausiusio turto dalis. Teismas nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti mero potvarkį, o prašymo atstatyti praleistą terminą, nepateikė. Ieškovė ginčija administravimo subjektų priimtą aktą, kurį turėjo teisę skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatyta tvarka: per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Mero potvarkis priimtas 2001-09-12. Ieškovės argumentus, kad apie šį potvarkį sužinojo tik mirus J. V. ir jai pradėjus domėtis palikimu, paneigia atsakovė D. V. bei byloje esantis rašytinis įrodymas – 2001-10-02 ieškovės ir J. V. notariškai patvirtinta žemės sklypo servituto sutartis; taigi jau 2001-10-02 ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą potvarkį, todėl nuo šio momento kilo realios pasekmės ir mero potvarkio apskundimo terminas baigėsi 2001-11-02. Ieškovė nustatyta tvarka šio akto neskundė, todėl praleido senaties terminą ir šis aktas negali būti panaikintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: panaikinti Širvintų savivaldybės mero pavaduotojo 2001-09-12 potvarkį Nr. 292, jo pagrindu atliktą J. V. vardu teisinę pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinio ir tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Šiaulių kaime, Širvintų rajone, registraciją ir atsakovių D. V. ir L. V. paveldėjimo į pastatus teisės liudijimus, atitinkamai ¼ ir ¾ pastatų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, sprendimas prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms, todėl yra naikintinas. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatymą ir su juo susijusius Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatus taikė kaip teisinį pagrindą, suteikiantį merams ir jų pavaduotojams galias pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą privatiems asmenims nesant sandorio. Pažymi, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama pagal notarine tvarka tvirtinamus sandorius, o priimant 2001-09-12 potvarkį, jokio nuosavybės teisės į pastatus įgijimo sandorio ar dokumento, patvirtinančio tokio sandorio buvimą ir įregistravimą nebuvo pateikta. Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei nuostatai nenumato nuosavybės teisės įgijimo būdų; Nuostatų 28.4 p. numato mero potvarkį kaip pagrindą registruoti nuosavybės teises, bet ne nuosavybės įgijimo pagrindą. Apeliantės vertinimu, mero potvarkis prieštarauja tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 4 str. išvardintiems principams, taip pat 6 str. 3 d. reikalavimams; mero ir jo pavaduotojų įgaliojimai apibrėžti Vietos savivaldos įstatymo 21 str., jų sąrašas baigtinis ir jame nėra numatyta mero, juo labiau pavaduotojų, teisės priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo privatiems asmenims, todėl Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotojas ir neturėjo teisės pripažinti nuosavybės teisę į pastatus. Apeliantės teigimu, teismas, išeidamas už ieškinio ribų tikrino, kiek teisės aktams atitinka Širvintų seniūnijos neišlikusi 2001-09-12 pažyma apie tai, ar J. V. priklausė ginčo pastatai. Teismo išreikalauti archyviniai ūkinių knygų duomenys nepatvirtina J. V. nuosavybės teisės įgijimo sandorio buvimo ar jo įregistravimo ūkinėse knygose. Todėl grįsti mero pavaduotojo potvarkio teisėtumą šiais duomenimis nebuvo teisinio pagrindo. Apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus, netaikė CPK 26 str. 2 d. reikalavimų šioje byloje ir todėl neteisingai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymą, kai jo šioje byloje nebuvo galima taikyti, taikytinas CK nustatytas bendras senaties terminas. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovės D. V. ir L. V. savo atsiliepimuose prašė taikyti ieškinio senatį; apeliantės nuomone, prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti išreikštas raštu; todėl teismas pažeidė teisingumo kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimą Nr. 39. Nurodo, jog atsakovės nepateikė duomenų apie turto dalybas tarp brolių ir seserų 1992-1993 m.; jokio dalijimosi nebuvo, pastatai iki tų metų nebuvo įregistruoti kieno nors nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės D. V. ir L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. nurodo, jog nei materialinių, nei procesinių normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Juridinis pagrindas registruoti pastatus J. V. vardu buvo teisėtas; apeliantė neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į ginčo pastatus. Pažymi, kad išreikalautuose ūkinių knygų išrašuose yra dar 1991 m. įrašai apie tai, kad gyvenamasis namas, kuriame gyveno apeliantės tėvai, ji pati ir jos miręs brolis J. V. su savo šeima, priklausė J. V..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, palikti teismo sprendimą nepakeistą. Ginčijamas mero potvarkis teisėtas, teisinė registracija VĮ Registrų centre atlikta iš esmės nepažeidžiant teisės aktų nustatytos teisinės registracijos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ((duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė šio ginčo išnagrinėjimo svarbias aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus, aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas, ir atmesdamas ieškovės pareikštus reikalavimus, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog 2001-09-12 Širvintų rajono savivaldybės meras, atstovaujamas mero pavaduotojo, priėmė potvarkį Nr. 292 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo“, kuriuo nuspręsta J. V. pripažinti nuosavybės teisę į pastatus, esančius Šiaulių k., Širvintų r. Nekilnojamasis turtas registruotas J. V. vardu. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad jos brolis, J. V., neįgijo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, nes priimant mero pavaduotojui sprendimą, nebuvo vadovautasi CK 4.47 str. nuostatomis. Be to, įstatymai nesuteikia teisės savivaldybėms priimti sprendimus pripažinti nuosavybės teisę į statinius piliečiams, o seniūnai negali priimti sprendimų suteikti nuosavybės teises piliečiams į nekilnojamąjį turtą ir tuo pagrindu išduoti apie tai pažymas. Apeliantės teigimu, Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei nuostatai nenumato nuosavybės teisės įgijimo būdų; Nuostatų 28.4 p. numato mero potvarkį kaip pagrindą registruoti nuosavybės teises, bet ne nuosavybės įgijimo pagrindą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.47 str. nustatomas nebaigtinis nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas, kadangi nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju iškilęs klausimas dėl nuosavybės teisės įteisinimo. Nuosavybės teisės į pastatus, esančius kaimo vietovėje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo pastatus.

Jeigu gyvenamasis namas ar kiti pastatai įsigyti sandorio pagrindu iki 1965-01-01, t. y. iki 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso įsigaliojimo, tai pastatai ir nuosavybės teisės į juos galėjo būti įregistruoti taip pat 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pateikus reikiamus dokumentus, patvirtinančius pastato įsigijimą pagal sandorį. Apeliantė savo ieškinyje teigė, kad jos tėvas, S. V., gyvenamąjį namą buvo įgijęs pagal pirkimo-pardavimo sutartį dar 1957-09-05, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad namas buvo pervežtas ir pastatytas vietoj seno namo, taigi jos parodymai prieštaringi ir nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuosavybė įgyta pagal sandorį ir atitinkamai turėjo būti įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo galėjo šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Pastatytas namas buvo registruojamas, vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Į namų valdos sąvoką įėjo gyvenamasis namas bei kiti pastatai (ūkiniai pastatai, garažas ir t. t.), kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre pateikus seniūno ar mero pažymą, patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų. Nuo 1996-08-31, įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-08-23 nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, numatė, kad teises į pastatus patvirtinantys dokumentai yra 4.4. p. numatyti savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Ši Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka galiojo iki 1998-01-29, kuomet įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 85 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Ginčijamo 2001-09-12 potvarkio Nr. 292 priėmimo metu galiojusių Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28.4 punktas numatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996-09-24 Nr. I-1539), galiojusio ginčijamo potvarkio priėmimo metu, 16 str. taip pat numatė nebaigtinį nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinių pagrindų sąrašą, 2 punkte nurodytas vienas iš pagrindų – valstybės institucijos ar valdymo institucijos sprendimas. Vietos savivaldos įstatymo 21 str. 1 d. numatytas ne baigtinis, kaip teigia apeliantė, mero, mero pavaduotojo, įgaliojimų sąrašas, kadangi 21 p. numatyta, jog meras, jo pavaduotojas, atlieka įstatymų jam priskirtas funkcijas ir įgaliojimus. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad savivaldybių merai turėjo teisę priimti potvarkius, sudarančius pagrindą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį – potvarkius dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog skundžiamo potvarkio priėmimo aplinkybes, jo pagrįstumą ir teisėtumą taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. U., rengusi ginčijamą mero potvarkį ir paaiškinusi, jog mero potvarkis buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bei pagal J. V. pateiktus nuosavybės dokumentus: namo inventorizacinę bylą, seniūno pažymą apie namų priklausomybę, kurių pagrindu ir buvo pasirašytas mero potvarkis. Paaiškino, kad kadangi gyvenamasis namas buvo statytas iki 1959 m., registruojant šį statinį galiojo supaprastinta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2001-09-12 Širvintų rajono savivaldybės mero, atstovaujamo mero pavaduotojo, potvarkis Nr. 292 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo“ yra teisėtas.

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas išeidamas už ieškinio ribų tikrino, kiek teisės aktams atitinka Širvintų seniūnijos neišlikusi 2001-09-12 pažyma apie tai, ar J. V. priklausė ginčo pastatai; teismo išreikalauti archyviniai ūkinių knygų duomenys nepatvirtina J. V. nuosavybės teisės įgijimo sandorio buvimo ar jo įregistravimo ūkinėse knygose; todėl grįsti mero pavaduotojo potvarkio teisėtumą šiais duomenimis nebuvo teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, jog kadangi ginčijamas 2001-09-12 Širvintų rajono savivaldybės mero, atstovaujamo mero pavaduotojo, potvarkis Nr. 292, priimtas remiantis Širvintų seniūno 2001-09-12 pažyma Nr. 1.30-400, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašomo panaikinti potvarkio teisėtumą, pagrįstai nagrinėjo ir vertino visas su jo priėmimu susijusias aplinkybes, tarp jų ir Širvintų seniūno pažymą bei archyvinius ūkinių knygų įrašus, neišeidamas už ieškinio ribų.

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovės D. V. ir L. V. savo atsiliepimuose prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi pateiktuose atsiliepimuose toks prašymas nesuformuluotas, nors numanytinas iš pačių atsiliepimų turinio, tačiau tai nekeičia priimto sprendimo esmės, nedaro jo negaliojančiu. Apeliantės nuomone, prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti išreikštas raštu, todėl teismas pažeidė teisingumo kriterijų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimą Nr. 39. Kolegija nesutinka su šia apeliantės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo interpretacija, kadangi Nutarimo 20.9 p. konstatuota, jog papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą pateikti leidžia. Nagrinėjamoje byloje, prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo buvo išreikštas teismo posėdžio metu, todėl teismas turėjo pagrindą nagrinėti ieškinio senaties aplinkybes.

Apeliantės teigimu, teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus, netaikė CPK 26 str. 2 d. reikalavimų šioje byloje ir todėl neteisingai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymą, kai jo šioje byloje nebuvo galima taikyti, taikytinas CK nustatytas bendras senaties terminas. Kolegija pažymi, kad ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124 – 1.135 str.). Ieškinio senatį reguliuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai. Paprastai tai susiję su ieškinio senaties sutrumpintų terminų arba jų eigos pradžios atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatymu (CK 1.125 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.).

Ieškovės reikalavimas dėl akto, mero potvarkio, panaikinimo yra administracinio pobūdžio ir paprastai turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.), tačiau taip pat, vadovaujantis absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 26 str. 2 d.). Tokiu atveju teismai, nagrinėdami šias bylas, vadovaujasi CPK normomis, kitaip tariant pats procesas vedamas pagal CPK normas. Tačiau paties ginčo klausimo išsprendimui taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios administracinio pobūdžio teisinius santykius, taigi šioje civilinėje byloje teismas turėjo nustatyti, ar nepraleistas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas terminas, kurio pradžia nagrinėjamu atveju skaičiuotina nuo tada, kai ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamą mero potvarkį. Kolegija pritaria teismo išvadai, kad 2001-10-02 tarp ieškovės ir J. V. notariškai patvirtinus žemės sklypo servituto sutartį, ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą potvarkį, todėl nuo šio momento kilo realios pasekmės ir mero potvarkio apskundimo terminas baigėsi 2001-11-02. Ieškovė nustatyta tvarka šio akto neskundė, todėl praleido senaties terminą, kurio atnaujinti neprašė.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo šį sprendimą naikinti ar keisti (CPK 329, 330 str.). Dėl paminėto teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė D. V. patyrė 1 300 Lt atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės (ieškovės) M. B. (CPK 98 str. 3 d.); taip pat iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. B. 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. V. naudai bei 14,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Henrichas JaglinskisDalia Kačinskienė