Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal LR BK 290 str. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., prie šios bausmės pridėta dalis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-03 nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, esančiuose Kaišiadorių rajone, Pravieniškių 2-ajame kaime, 2005 m. rugpjūčio 29 d., apie 4.10 val., pataisos namų uždarojoje zonoje, laikino sulaikymo patalpoje Nr. 6, nevykdė pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų teisėtų reikalavimų išeiti iš minėtų patalpų, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam vyresniajam prižiūrėtojui R. M., bandė suduoti jam smūgį ranka į galvą ir sudavė ranka į dešinįjį petį, išvestas iš laikino sulaikymo patalpos, spyrė prižiūrėtojui V. Z. į dešinę koją.

Be to, M. M. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, vadino pareigūnus „mentais", „gaidžiais" ir kitokiais jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus - Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnus R. M., V. Z., R. P., V. G., A. P., S. Š. ir V. P..

Apelianto įsitikinimu M. M. reikalavimai, kad jis būtų nuvestas ištyrimui, buvo visiškai pagrįsti. Naktį iš 2005-08-28 patalpinto į baudos izoliatorių įtarus jį apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų ir ginčijusio tą apsvaigimą M. M. prašymai bei reikalavimai pristatyti jį budintiems medikams ir duoti tyrimui šlapimo pavyzdžius buvo visiškai teisėti. Byloje nustatytas pataisos namų pareigūnų atsisakymas nedelsiant pristatyti M. M. pataisos namuose budėjusiems medikams buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, o M. M. pasirinktas būdas pareigūnų iškvietimui-beldimas į kameros duris, buvo vienintelis toje situacijoje galimas, nes kitų priemonių pareigūnų iškvietimui nebuvo įrengta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo D.Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė surinktų įrodymų turinį, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra šių įrodymų analizės. Šis trūkumas ištaisytinas apeliacinėje instancijoje.

M. M. nuteistas už pasipriešinimą pareigūnams ir pareigūnų įžeidimą.

Pagal LR BK 286 str. atsako tas asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

Objektyviai LR BK 286 str. numatyta veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais priešinamasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam apvestas pareigas, t.y. atsakomybė už pasipriešinimą kyla tik tais atvejais kai valstybės tarnautojas veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, o kaltininkas pasipriešina jam grasindamas pavartoti smurtą ar jį pavartodamas. Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

LR BK 290 str. numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Asmens įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

Nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 286 str. numatytą nusikaltimą įrodoma nukentėjusiųjų R. M., R. P., V. G., V. Z., A. P., S. Š., V. P. parodymais, nes šių nukentėjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštaringi. Visi pareigūnai patvirtino, kad įvykio metu baudos izoliatoriuje nuteistieji daužė į kameros duris, labiausiai daužė prie kameros Nr. 6, t.y. toje kameroje, kur buvo patalpintas M. M.. Tiek nukentėjusysis R. M., tiek ir kiti nukentėjusieji patvirtino, kad nuteistųjų buvo atėję raminti keletą kartų. Liudytojai R. M., R. P., V. G., A. P., S. Š. patvirtino, kad M. M. daužė kameros duris, reikalavo atlikti tyrimus, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tyrimus galės atlikti ryte, nes tuo metu nebuvo galimybių. Tą aplinkybę, kad M. M. buvo perspėtas netriukšmauti, nes bus patalpintas į kitą kamerą, taip pat patvirtino ir nukentėjusieji V. G., V. Z., S. Š.. Nukentėjusiųjų parodymais taip pat nustatyta, kad M. M. pareigūnų perspėjimų netriukšmauti neklausė, toliau daužė duris, R. P. liepus išeiti iš kameros, jis šio reikalavimo nevykdė, R. P. reikalavo M. M. išeiti iš kameros tam, kad jis būtų patalpintas į kitą patalpą, siekiant nuraminti triukšmą. Byloje nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu prievarta buvo panaudota ne dėl to, kad jis reikalavo atlikti tyrimus, o dėl to, kad jis pasipriešino pareigūnams.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1p. numatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2p. numato, kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nukentėjusiųjų R. P., R. M., V. G., V. Z., A. P., S. Š. parodymais nustatyta, kad M. M. nepakluso pareigūnų reikalavimams netriukšmauti, pareikalavus išeiti iš kameros taip pat nepakluso, bandant išvesti M. M. iš kameros jis siekė suduoti R. M., tačiau pastarasis smūgį blokavo, po to nuteistasis smūgiavo ir pataikė į dešinį petį. Nukentėjusiojo V. Z. parodymais taip pat nustatyta, kad M. M., vedant jį iš kameros, spyrė nukentėjusiajam į koją. Nors objektyviai atliekant nukentėjusiojo R. M. apžiūrą sužalojimo žymių nenustatyta, tačiau specialisto išvada Nr. G894/05 (02) taip pat patvirtina, kad M. M. panaudojo fizinį smurtą, nes išvadoje konstatuota, kad odos paraudimas dešinio peties srityje-labiausiai tikėtina, jog vietinė minkštųjų audinių pilnakraujystė po šios srities sumušimo kietu buku daiktu. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad M. M. smurtą naudojo, nes nenorėjo paklusti teisėtam reikalavimui išeiti iš kameros ir tokiu būdu priešinosi pareigūnų bandymams jį išvesti. Nuteistojo atžvilgiu buvo pavartotos specialios priemonės ne todėl, kad jis reikalavo atlikti tyrimą, bet todėl, kad nepakluso pareigūnų reikalavimam netriukšmauti ir išeiti iš laikino sulaikymo kameros Nr. 6. Pagrindinė priežastis dėl kurios reikėjo panaudoti antrankius ir guminę lazdą, siekiant sutramdyti aktyviai fiziškai besipriešinantį M. M., buvo nuteistojo nepaklusimas ir jo pavartotas fizinis smurtas, o ne nuteistojo reikalavimas atlikti tyrimą. Dėl šių aplinkybių atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad konfliktas įvyko dėl teisėtų M. M. reikalavimų. Byloje nustatyta, kad M. M. pareikalavus atlikti tyrimą, jis buvo informuotas apie šių tyrimų atlikimo laiką. Tai patvirtino beveik visi nukentėjusieji, tačiau nuteistasis vis vien nesiliovė triukšmavęs ir daužęs durų nakties metu. Siekiant užtikrinti tvarką baudos izoliatoriuje, M. M. buvo prašomas netriukšmauti, tačiau nesiliovus to daryti, buvo nutarta perkelti M. M. į kitą patalpą, pareigūnų reikalavimams M. M. nepakluso ir netgi aktyviai fiziškai priešinosi. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, vienodi, sutampantys tarpusavyje ir nekintantys nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, byloje nenustatyta jokių objektyvių bylos duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusieji būtų turėję piktumų ar ralių priežasčių apkalbėti nuteistąjį, jie buvo saistomi tik tarnybiniais ryšiais. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti įrodant M. M. kaltę aktyviai pasipriešinus teisėtiems pataisos įstaigos darbuotojų reikalavimams. Tuo tarpu nuteistojo M. M. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad iš kameros jį išsivedė vienas užėjęs pareigūnas R. P., bylą nagrinėjant teisme jis paaiškino, kad į kamerą buvo užėję keletas pareigūnų, tačiau iš kameros jis išėjo pats. Be to, M. M. parodymai nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis. Liudytojų J. Š. ir J. U. parodymai nenuoseklūs, nesutampa nei su nukentėjusiųjų duotais parodymais, nei su M. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Be to, tiek liudytojas J. Š., tiek ir J. U. pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, kad santykiai su M. M. draugiški, jie kartu buvo baudos izoliatoriuje įvykio metu. Liudytojas V. U. nurodė, kad įvykio aplinkybes atsimena netiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. teigęs, kad M. M. ištempė atėję du ar trys pareigūnai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad į kamerą buvo užėję daug pareigūnų, M. M. su jais išėjo į koridorių, jo niekas netempė. Liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad į kamerą užėję pareigūnai užlaužė M. M. rankas ir išsivedė į koridorių, pirmosios instancijos teisme posėdžio metu jau nepatvirtino, kad kameroje kas nors būtų užlaužęs M. M. rankas, paaiškino, kad Marazui išeiti iš kameros pasakė R. P. ir jie abu kartu iš kameros išėjo, jis nematė, kad būtų kas M. M. atžvilgiu naudoję smurtą ar jį mušę.

Nukentėjusiųjų R. M., R. P., V. G., V. Z., A. P., S. Š., V. P. parodymais taip pat nustatyta, kad M. M., vedamas koridoriumi iš laikino sulaikymo patalpos Nr. 6 vartojo necenzūrinius žodžius ir pareigūnus išvadino „mentais“, „gaidžiais“. šie žodžiai buvo nukreipti į kiekvieną tuo metu ten buvusį pareigūną, t.y. į kiekvieną nukentėjusįjį. Šiais žodžiais neabejotinai yra žeminantys M. M. bandžiusių išvesti, o taip pat ir kitų toje vietoje buvusių pareigūnus vardą, jų garbę kitų tuo metu įvykį mačiusių ir girdėjusių asmenų akivaizdoje, menkinantys jų kaip valstybės pareigūnų statusą. Nors šių aplinkybių M. M. taip pat nepripažino, nei liudytojas J. Š., nei J. U. nepatvirtino šių aplinkybių, tačiau šių asmenų parodymai vertinami kritiškai ir atmetami dėl aukščiau minėtų aplinkybių, o būtent nenuoseklumo, neatitikimo tarpusavyje, neatitikimo nukentėjusiųjų parodytoms aplinkybėms. Byloje nenustatyta, kad įžeidimus girdėjo kiti asmenys, išskyrus nukentėjusiuosius, tačiau nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad įžeidimai buvo skirti visiem tuo metu įvykį mačiusiems ir įvykio vietoje buvusiems pareigūnams ir kiekvienas iš jų suprato, kad tie žodžiai ir įžeidimai skiriami būtent jam, tokiu būdu kiti pareigūnai taip pat girdėjo šiuos įžeidimus.

M. M. pareiga paklusti administracijos pareigūnų reikalavimams ir laikytis pataisos įstaigoje tvarkos reglamentuota įstatymu, LR BVK 110 str. Nevykdydamas pareigūnų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, nevykdydamas reikalavimo išeiti iš kameros, suduodamas smūgius pareigūnams tikslu pasipriešinti jo išvedimui, M. M. suvokė, kad priešinasi asmeniui teisėtai vykdančiam valstybės jam pavestas pareigas ir norėjo taip elgtis, nes išvestas iš kameros griuvo ant žemės, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, vadino pareigūnus necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tokiu būdu M. M. veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, M. M. pareigūnus išvadino „mentais“, „gaidžiais“ iš karto po to kai jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, siekiant numalšinti nuteistojo pasipriešinimą, vedant jį koridoriumi iš patalpos, tokiu būdu M. M. tiek pavartodamas fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu, tiek ir juos įžeidinėdamas siekė vieningo rezultato, t.y. išreikšti savo nepasitenkinimą ir pasipriešinimą pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Todėl M. M. veikė vieninga tyčia. Nuteistojo veiksmuose yra dviejų nusikaltimų požymiai. Kadangi LR BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties veika objektyviai pasireiškia grasinimu pavartoti fizinį smurtą arba jo pavartojimu ir neapima įžeidimo, nuteistojo veika kvalifikuotina pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius: LR BK 286 str. ir LR BK 290 str. Šiuo atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis, nes šiuos nusikaltimus M. M. įvykdė viena veika, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas vieningo rezultato – nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, jiems priešintis.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog įvykių vieta pateko į vaizdo kameros stebėjimo lauką, tačiau pataisos namų administracija vaizdo įrašų nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykį galėjo užfiksuoti pataisos įstaigoje laikino sulaikymo patalpose buvusi vaizdo kamera, tačiau remiantis byloje esančia Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus pažymomis, uždarojoje zonoje rugpjūčio 1d.-rugsėjo 10 d. buvo vykdomi statybos darbai, todėl video stebėjimo kamera esanti uždarosios zonos koridoriuje buvo atjungta. (t.1. b.l. 168). Šiuos duomenis patvirtino ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. K., kuris patvirtino, kad kamera buvo išjungta, nes vyko statybos darbai, kamerą išjungti nusprendė vienasmeniškai, nes už tai jis atsakingas. Nors nuteistasis ir liudytojai J. U. bei J. Š. parodė, kad kamera buvo įvykio metu, tačiau jie nei vienas negalėjo objektyviai žinoti, ar ji įvykio metu veikė, ar ne, ar ji buvo įjungta ar išjungta. Jie nebuvo atsakingi už tai. Esat šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bylos faktines aplinkybes pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8. punkto 2 dalį, nes nesiaiškino abejonių dėl vaizdo kameros, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pataisos namų darbuotojai, naudoję prievartą nuteistojo atžvilgiu, elgėsi neteisėtai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra atliko tyrimą dėl PN darbuotojų veiksmų ir nusikalstamų ar neteisėtų veiksmų nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 286 ir BK 290 straipsnį, tačiau neteisingai paskyrė subendrintą bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vienu metu padarė 2 nusikalstamas veikas- nesunkius nusikaltimus. Šias nusikalstama veikas nuteistasis įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo įstaigoje. Be to, nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo tai pat už tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi jis yra recidyvistas. Remiantis LR BK 56 str. 1d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, požiūrį į savo nusikaltimus charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę charakterizuojamas neigiamai, kaip nedarantis išvadų dėl savo elgesio, piktybiškai pažeidinėjantis nustatytą tvarką, dėl ko drausmine tvarka baustas septynis kartus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė M. M. laisvės atėmimo bausmę, nes tik šios rūšies bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nustatydamas paskirtų bausmių dydį teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti nusikaltimai tyčiniai, nesunkūs, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pataisos įstaigoje M. M. charakterizuojamas neigiamai, šias nusikalstamas veikas įvykdė bausmės atlikimo įstaigoje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir skyrė už LR BK 286 str. numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams už LR BK 290 str. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Įvetinus padarytų nusikaltimų kiekį, kaltės formą, pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra artimos sankcijose numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui ir adekvačios siekiamiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nepagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d. , 4 d. ir nepagrįstai paskirtąsias bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas.

LR BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių subendrinimo taisykles, 5 dalyje numatyta atvejai, kada teismas taiko bausmių apėmimą. Vienas iš jų yra ideali nusikaltimų sutaptis. Kadangi M. M. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams apimant švelnesnę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kadangi šios nusikalstamos veikos įvykdytos neatlikus ankstesniu Marijampolės rajono apylinkė teismo 2005-03-03 nuosprendžiu skirtos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeistos bausmės, paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d. subendrintina su neatliktosios bausmės dalimi.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų (LR BK 328 str. 1p. )

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-01-30 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5d., 1p. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirtas bausmes pagal LR BK 286 str. ir BK 290 str. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams apimant švelnesnę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. 3d. nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkė teismo 2005-03-03 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie naujai skirtos bausmės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-03 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistą.