Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2021-05-05 sudarė Žemės sklypų nuomos sutartį, kuria ieškovė R. G. perdavė atsakovui R. A. laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas (t. y. atsakovas R. A.), be kita ko, įsipareigojo sumokėti 385,50 Eur metinę nuomą, sumokant ją kiekvienais metais už praėjusius metus iki kovo 1 d. pavedimu į nurodytą banko sąskaitą (pirmasis mokėjimas 2022 metais). Minėtos sutarties 1.1 papunkčiu šalys susitarė, kad vadovaujantis GPMĮ 22 punktu, 15 proc. pajamų mokestį sumoka nuomininkas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo ieškovei sumokėtinos žemės nuomos mokesčio sumos: ieškovės teigimu, atsakovas turi jai sumokėti 385,50 Eur nuomą ir papildomai nuo šios sumos 15 proc., t. y. 57,83 Eur sumokėti į biudžetą GPM. Atsakovo teigimu, jis turi iš susitartos žemės nuomos mokesčio sumos 385,50 Eur išminusuoti 15 proc., t. y. 57,83 Eur, ir šį GPM sumokėti į biudžetą, o likusią sumą - 327,67 Eur sumokėti nuomotojai.

Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis). Nuomos mokestis šalių susitarimu, inter alia, gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto ar periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalis).

Iš šalių sutarties matyti, kad susitarta dėl 385,50 Eur žemės nuomos kainos, ši suma laikytina ieškovės pajamomis. Nėra byloje duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitos žemės nuomos kainos. Gyventojas, gavęs pajamų, turi mokestinę prievolę sumokėti atitinkamą sumą į valstybės biudžetą - GPMĮ 3 straipsnis nustato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką nustato GPMĮ.

GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas R. A. yra įregistravęs ūkininko ūkį, jam išduotas pažymėjimas. Vadinasi, šiuo atveju ne ieškovė, o atsakovas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, turi prievolę tiek pagal šalių sutartį, tiek pagal minėtą įstatymo nuostatą, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. GMP 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Minėta, šalių sutartyje nėra nurodyta kitos sumos, išskyrus nurodytąją 385,50 Eur, nuo kurios atsakovas turi išskaičiuoti GMP. Vadinasi, pagrįsta, kad atsakovas iš sutartyje susitartos 385,50 Eur žemės nuomos kainos išskaičiuoja 15 proc., t. y. 57,83 Eur, šią GPM sumą sumoka į biudžetą, o likusią sumą – 327,67 Eur sumoka ieškovei. Tokia skaičiavimo metodika atitinka ir GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, jų lingvistinį aiškinimą bei praktikoje asmenų sudaromuose sandoriuose nurodomas nuomos kainas, nuo kurių vėliau mokami mokesčiai.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas nevykdo sutarties, atsakovas neginčija, kad nėra sumokėjęs už 2021 metus žemės nuomos ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina ieškovei 327,67 Eur nesumokėto nuomos mokesčio (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis).

Be to, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2022-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 20 Eur kas savaitę nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, teismo posėdžio metu atstovui patikslinus, kad tai netesybos, numatytos sutarties 3.2 papunktyje.

Atsakovas su šiais reikalavimais nesutinka, jo teigimu, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis šalių sutarties 1.1 papunkčiu, prievolė sumokėti žemės nuomos mokestį už 2021 metus atsakovui numatyta iki 2022-03-01. Minėta, atsakovas neginčija, kad nėra sumokėjęs ieškovei žemės nuomos mokesčio.

Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2012-10-25 apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 37) nurodyta, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius.

Kadangi netesybos (delspinigiai) šiuo atveju skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, nes nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl to, jog jie skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, o ieškovė juos prašo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos įstatymo numatytos 5 proc. metinės palūkanos nuo 2022-03-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos 2022-08-30 (už 182 dienas), t. y. 8,19 Eur bei, vadovaujantis CK 6. 37 straipsnio 2 dalimi, iš už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteistinos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (87 proc.): 17,40 Eur žyminio mokesčio ir 261 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 278,40 Eur ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 335,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 278,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.