Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-2345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
2-2345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo Route“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 14.4; 14.5; 121.19.8; 124.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. (dabartinė pavardė – M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo Route“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų nepriteisimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Vėjo route“:

priteisti 5 226,58 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už 2008 m. balandžio mėnesį bei dalį gegužės mėnesio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas;priteisti 5 480 Lt dydžio dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti darbo laiką;priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą;priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;išreikalauti ieškovei priklausančius daiktus ir pinigus.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ji pagal 2007 m. gruodžio 11 d. neterminuotą darbo sutartį buvo paskirta dirbti atsakovo UAB „Vėjo Route“ direktore, nuo 2008 m. vasario 1 d. jai buvo nustatytas 2 740 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. 2008 m. gegužės 16 d. vienintelė bendrovės akcininkė J. D. pareikalavo, kad ieškovė parašytų pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Ieškovei atsisakius tai padaryti, buvo panaudota fizinė jėga ir tą pačią dieną ji buvo išvaryta iš darbo vietos, neleidžiant pasiimti asmeninių daiktų. Apie atleidimą iš darbo ieškovė sužinojo 2008 m. birželio 13 d. gavusi Darbo inspekcijos raštą, informuojant, kad ieškovė iš darbo buvo atleista vienintelės akcininkės sprendimu DK 124 straipsnio 1 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. pagrindu. Ieškovė su įsakymu nebuvo supažindinta, atleidimo iš darbo dieną su ja nebuvo atsiskaityta. Ieškovei kaip darbuotojai nebuvo sumokėtos ieškinio pirmame reikalavime nurodytos sumos. Ieškovę atleidus iš darbo be jos kaltės turi būti sumokėta 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.). Dėl jos išvarymo iš darbo vietos, fizinės jėgos panaudojimo, atsakovas privalo atlyginti ieškovei 5 000 Lt neturtinę žalą bei grąžinti ieškovei darbo vietoje likusius asmeninius daiktus ir pinigus.

Atsakovas UAB „Vėjo route“ su ieškiniu nesutiko bei pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 4 500 Lt turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista dėl jos pačios kaltės, tai yra dėl to, kad ieškovei vadovaujant, bendrovė dirbo nuostolingai, taip pat dėl to, kad ieškovė pasisavino bendrovei priklausančius 4 500 Lt bei nepranešė darbdaviui, jog dirbdama kartu ir studijavo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei J. B. iš atsakovo UAB ,,Vėjo route“ 5 226,38 Lt (neatskaičiavus privalomų mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. gegužės - birželio mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 137 Lt, neatskaičius privalomų mokesčių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. birželio 26 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1 200 Lt advokato ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas visiškai patenkino atsakovo priešieškinį - priteisė atsakovui iš ieškovės 4 500 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. rugpjūčio 19 d.) iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo, bei 135 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Atsakovas B UAB „Vėjo route“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje;ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendime, nurodant, kad darbo užmokesčio skola ieškovei susidarė už 2008 m. balandžio – gegužės mėnesius;panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovei 5 226,38 Lt (neatskaičius privalomųjų mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. balandžio - gegužės mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad teismas, priteisdamas ieškovės naudai darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes neturėjo informacijos, jog atsakovas, iki teismo sprendimo priėmimo jau buvo atsiskaitęs su ieškove, tai yra ieškovei darbo užmokestis už 2008 m. balandžio, gegužės mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (viso 3 968,86 Lt) buvo sumokėta 2008 metų liepos 29 d. pavedimu į ieškovės banko sąskaitą. Paaiškėjus apie atsiskaitymą su ieškove, sumažėtų Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas ieškovės (kreditorės) finansinis reikalavimas nuo 30 443,60 Lt iki 6 514,84 Lt, kurį sudarytų 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidos, 5 296,35 Lt delspinigiai, paskaičiuoti už 51 darbo dieną nuo 2008 m. gegužės 16 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2008 m. liepos 29 d. (darbo užmokesčio skolos apmokėjimo) ir 18,49 Lt palūkanos, paskaičiuotos nuo darbo užmokesčio skolos už 34 dienas, laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 26 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2008 m. liepos 29 d. (darbo užmokesčio skolos apmokėjimo dienos).

Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad atsakovo administratorius pats savo 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. 17-30 patvirtino ieškovės 30 443,60 Lt finansinį reikalavimą, kuris susideda iš neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų bei kuris buvo paskaičiuotas remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi atnaujino atsakovui terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, patenkino atsakovo prašymą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UAB „Vėjo route“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, šią civilinę bylą sustabdė ir perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UAB „Vėjo route“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atnaujino ir pridėjo prie B UAB „Vėjo route“ bankroto bylos Nr. B2-1557-560/2010 (dabartinis numeris B2-1626-560/2011).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą – atmesti ieškovės J. B. reikalavimą priteisti 5 226,38 Lt (neatskaičius privalomų mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas nusprendė patikslinti J. B. finansinį reikalavimą B UAB „Vėjo route“, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi, remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu, sumažinant J. B. finansinį reikalavimą B UAB „Vėjo route“ iki 6 514,84 Lt. Teismas iš atsakovo administratoriaus pateikto bendrovės finansinių operacijų sąrašo nustatė, kad atsakovas ieškovei 2008 m. liepos 29 d. pavedimu sumokėjo 3 968,80 Lt atlyginimą už 2008 m. balandžio ir gegužės mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė dar iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo priėmimo. Šių duomenų apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neturėjo ir tai įtakojo neteisėto teismo sprendimo dalyje dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo priėmimą. Kartu tai turėjo esminės įtakos paskaičiuojant aiškiai per didelį ieškovės 30 443,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą B UAB „Vėjo route“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas faktines aplinkybes. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas nuo atleidimo iš darbo dienos (2008 m. gegužės 16 d.) iki darbo užmokesčio apmokėjimo (2008 m. liepos 29 d.) uždelsė atsiskaityti su ieškove 51 darbo dieną, todėl delspinigiai, kurių išsamus paskaičiavimas yra nurodytas atsakovo prašyme ir su kuriuo sutinka teismas, sudaro 5 296 Lt. Be to, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio skolos ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki darbo užmokesčio sumokėjimo dienos, tai yra už 34 dienas, sudaro 18,49 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovei taip pat buvo priteista 1 200 Lt dalis išlaidų advokato apmokėjimui bei bylinėjimosi išlaidų, kurios nekeistinos, teismas konstatavo, jog ieškovės finansinis reikalavimas B UAB „Vėjo route“ yra 6 514,84 Lt dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė J. M. (buvusi pavardė – B.) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės finansinį reikalavimą B UAB „Vėjo route“, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi, palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

skundžiama nutartis buvo priimta ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios, nes ieškovei nebuvo įteiktas šaukimas į 2011 m. balandžio 7 d. vykusį teismo posėdį. Šią aplinkybę patvirtina AB „Lietuvos paštas“ atsakymas Nr. 3-4160, kuriame nurodyta, kad ieškovei skirtas šaukimas buvo gautas Vilniaus miesto 21-ajame pašte 2011 m. kovo 8 d. Nepavykus ieškovei pristatyti šio teismo šaukimo, jos pašto dėžutėje buvo paliktas pašto siuntos gavimo pranešimas K 11. Pakartotinai teismo šaukimas buvo pristatomas 2011 m. kovo 12 d. Ieškovei neatvykus į paštą atsiimti teismo šaukimo, jį buvo bandoma įteikti Verkių seniūnijai, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) gatvė. Verkių seniūnijai atsisakius priimti šią siuntą, ji buvo grąžinta siuntėjui, žymoje K 1 nurodant neįteikimo priežastį „Atsisakė“;nedalyvaujant ieškovei, nebuvo atskleista bylos esmė, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, priimant 2009 m. vasario 26 d. sprendimą, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, buvo žinomos aplinkybės dėl darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. vasario 20 d., 2009 m. vasario 26 d. protokolai, kur ieškovė pripažįsta, kad jai 2009 m. liepos 29 d. buvo sumokėta 3 968,86 Lt, o trečiasis asmuo A. D. nurodo, kad ieškovei darbo užmokestis yra išmokėtas į banko kortelę. Be to, atsakovas buvo pateikęs atlyginimų priskaitymo suvestinę bei 2008 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1, patvirtinantį 3 968,86 Lt sumos mokėjimą. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį buvo nurodžiusi, kad į ieškovės sąskaitą 2008 m. liepos 29 d. buvo pervesta 3 900 Lt dydžio suma. 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. gruodžio 2 d. protokoluose užfiksuotas ieškovės atsakymas į teisėjo klausimą, kad liepos 29 d. už balandį sumokėta. Ieškovės baigiamosiose kalbose taip pat užfiksuota, kad 2008 m. liepos 29 d. ieškovei sumokėta 3 968,86 Lt dydžio suma už 2008 m. balandžio mėnesį ir dalį dirbto gegužės mėnesio bei piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neturėjo informacijos apie atsakovo atsiskaitymą su ieškove.

Atsiliepimas

Atsakovas B UAB „Vėjo route“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį. Nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta, jog su ja buvo visiškai atsiskaityta, tačiau ji vis tiek prašo neteisėtai dar kartą patvirtinti šioje dalyje jos finansinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučiais nutarties negaliojimo pagrindais laikomi esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos nustačius, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Kadangi šio padarinio apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, nustačius bent vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, civilinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs nutarties negaliojimai pagrindai skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nes jais padaromi proceso teisės normų pažeidimai įtakoja visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises, kai tuo tarpu CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų atveju padaromi proceso teisės normų pažeidimai įtakoja tik konkrečių byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Būtent todėl apeliacine tvarka tikrinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą teismas privalo ex officio patikrinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą, o CPK 329 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą teismas privalo patikrinti tik tuo atveju, kai jais kaip savo procesinių teisių pažeidimu remiasi pats apeliantas.

Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir CPK 338 straipsniu, absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. „Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde teigia, kad jai nebuvo įteiktas teismo šaukimas į 2011 m. balandžio 7 d. vykusį teismo posėdį, kurio metu buvo išnagrinėta ši civilinė byla pirmojoje instancijoje, jai nedalyvaujant. CPK 117 – 132 straipsniuose yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, pagal kurią teismo šaukimas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai (CPK 124 str. 1 d.). Jeigu šaukimą pristatantis asmuo neranda adresato, kuris yra fizinis asmuo, jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, šaukimas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d., 124 str. 3 d.). Iš aukščiau išdėstytų teisinių nuostatų seka, kad teismo šaukimas yra laikomas tinkamai įteiktu ne tik tuo atveju, kai jis įteikiamas pačiam adresatui, bet ir tuo atveju, kai adresatui nepavykus įteikti, jis yra įteikiamas kitiems CPK 123 straipsnio 3 dalyje įvardintiems asmenims.

CPK 124 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas jo įteikimui, išskyrus atvejus, kai šaukimą adresatui sutinka įteikti byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 117 str. 2 d.). Žymą apie atsisakymą priimti šaukimą ir atsisakymo priežastis padaro įteikiantysis asmuo. Iš šių teisinių nuostatų seka, kad prieš teismui nusprendžiant taikyti atsisakymo priimti šaukimą teisines pasekmes, būtina įvertinti atsisakymo priimti šaukimą priežastis. Nustačius, kad šaukimą atsisakė priimti ne pats adresatas, o kitas asmuo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo adresato valios ir niekaip nebuvo jo įtakotos (pavyzdžiui, seniūnijos, kuriai priskiriama adresato gyvenamoji vieta, seniūnas atsisakė priimti adresatui skirtą šaukimą), teismas netūrėtų pripažinti, kad tokiu būdu atsisakius priimti šaukimą jis laikomas tinkamai įteiktu. Priešingu atveju adresatui kiltų neigiamos teisinės pasekmės dėl kitų asmenų netinkamo procesinių pareigų vykdymo, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apeliantei J. M. šaukimą į 2011 m. balandžio 7 d. vyksiantį teismo posėdį siuntė du kartus jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau abiem atvejais teismo šaukimai grįžo neįteikti (b.l. 117, 118, t. 2). Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ užpildytų pažymų K1, pirmą kartą apeliantei siųstas teismo šaukimas, 2011 m. kovo 2 d. buvo persiųstas Verkių seniūnijai, kuri 2011 m. kovo 3 d. atsisakė jį priimti (b.l. 117, t. 2). Atitinkamai antrą kartą apeliantei siųstas teismo šaukimas, 2011 m. kovo 14 d. buvo persiųstas Verkių seniūnijai, kuri 2011 m. kovo 15 d. atsisakė jį priimti (b.l. 118, t. 2). Būtent tokias antrą kartą siųsto teismo šaukimo neįteikimo apeliantei aplinkybes nurodė ir AB „Lietuvos paštas“ 2011 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 3-4160 (b.l. 143, t. 2). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ne apeliantė, o Verkių seniūnija abu kartus atsisakė priimti teismo šaukimus. Tuo tarpu pati apeliantė jai siųstų teismo šaukimų negavo bei nebuvo informuota apie bandymą juos įteikti Verkių seniūnijai ir apie Verkių seniūnijos atsisakymą juos priimti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 7 d. vykusio teismo posėdžio protokole padarytas įrašas, jog būtent iš apeliantės gyvenamosios vietos grįžo neįteiktas šaukimas su atžyma „atsisakė“ (b.l. 119, t. 2), yra neteisingas bei neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Kitaip tariant pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad apeliantė atsisakė priimti šaukimą bei atitinkamai nepagrįstai pritaikė atsisakymo priimti šaukimą teisines pasekmes - laikė, kad teismo šaukimas apeliantei buvo įteiktas (CPK 124 str. 2 d.). Priešingai, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai informuota nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1 d.) ir imtis priemonių įteikti apeliantei šaukimą CPK 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius ir teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo apeliantė, išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo pažeistos CPK 153 straipsnio 1 dalies ir CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos, nepagrįstai apribota ieškovės (apeliantės) procesinė teisė būti išklausytai ir pateikti savo paaiškinimus (CPK 42 str.) bei ieškovės teisė į pakankamą laiko terminą pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 133 str. 2 d.), taip pat buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) ir rungimosi principai (CPK 12 str.). Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, tai yra teismo padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad apeliantė nedalyvavo teismo posėdyje dėl to, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir šia aplinkybe apeliantė grindžia savo atskirąjį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais apeliantės atskirojo skundo argumentus apie teismo netinkamai įvykdytą pareigą pranešti byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką CPK 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. protokolo Nr. 3 matyti, kad į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas A. D. (b.l. 26-27, t. 2). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą trečiajam asmeniui teismo šaukimų ir procesinių dokumentų nesiuntė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš karto pradeda bylą nagrinėti iš esmės tik tuo atveju, kai yra byloje dalyvaujančių asmenų sutikimas bei jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas (CPK 370 str. 4 d.). Tuo tarpu nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi išsprendęs šios civilinės bylos atnaujinimo klausimą, nei Vilniaus apygardos teismas, prieš nuspręsdamas atnaujintą civilinę bylą nagrinėti iš esmės, nesprendė dėl pasirengimo nagrinėti atnaujintą bylą būtinumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendime padaryto rašymo apsirikimo ištaisymo klausimo, nes šiame sprendime per klaidą buvo nurodyta, kad darbo užmokesčio skola ieškovei susidarė už 2008 m. gegužės – birželio, o ne balandžio – gegužės mėnesius (CPK 276 str.).

Kaip aukščiau nutartyje buvo minėta, nustačius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, neturi reikšmės faktas, ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo. Todėl nustačius absoliutų negaliojimo pagrindą, visais atvejais byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su neteisingu byloje kilusio ginčo išsprendimu, kaip neįtakojančių apeliacinės instancijos teismo nutartimi jau prieitų išvadų dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, jog sutinka su pirmu ieškinio reikalavimu (b.l. 44, t. 1) bei pateikė kartu su atsiliepimu 2008 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1, iš kurio matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 3 968,86 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – atlyginimas už 2008 m. balandžio – gegužės mėnesius ir nepanaudotas atostogas (b.l. 58, t. 1). Be to, eilėje teismo posėdžio protokolų užfiksuota, jog byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant ir pačios ieškovės atstovą, teigė, kad su ieškove yra visiškai atsiskaityta už 2008 m. balandžio – gegužės mėnesius ir nepanaudotas atostogas (b.l. 95, 131, 134, 152, t. 1; b.l. 33, t. 2). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kurią buvo patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 5 226,38 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau skundžiama nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti išvestiniai ieškinio reikalavimai – priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendęs atmesti pirmąjį ieškinio reikalavimą, neperskirstė byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal CPK įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, nustatė, kad jis yra pagrįstas dalyje dėl netinkamo teismo šaukimo ieškovei įteikimo, iš ko seka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė esmines proceso teisės normas, reglamentuojančias byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo posėdį (CPK 117 str.-133 str.). Kadangi nustatytos aplinkybės suponuoja absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 3 d. 1 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovės J. B. (dabartinė pavardė – M.) ieškinį atsakovui UAB „Vėjo route“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėEgidijus Žironas