Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-14 · Administracinė byla Nr. A-858-1623-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
A-858-1623-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01532-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
V. J.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-1623/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01532-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 16.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., pareiškėjo atstovei advokatei A. B.,atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 1-2), patikslintu skundu (t. I, b. l. 9-10), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudarytos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriato (toliau – ir Trišalės tarybos sekretoriatas) sekretoriaus pareigoms eiti konkurso organizavimo ir vykdymo komisijos 2011 m. birželio 17 d. priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas) dėl konkursą laimėjusio pretendento ir įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, SADM) nustatyti naują pretendentų užimti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas eilę.

Pareiškėjas paaiškino, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2011 m. gegužės 18 d. paskelbė konkursą Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigoms užimti (įstaigos vadovas). Kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys kandidatai buvo pakviesti dalyvauti konkurse, kuris vyko 2011 m. birželio 17 d. nuo 9.00 val., adresu A. V. g. 11, Vilniuje. Konkurse dalyvavo trys pretendentai. Laikant egzaminą raštu du pretendentai surinko po 7,5 balo, o pareiškėjas – 8,5 balo. Komisija, įvertinusi pretendentų atsakymus į žodžiu pateiktus klausimus, vienam pretendentui skyrė 4,3 balo, pareiškėjui – 5,9 balo, o laimėjusiam pretendentui skyrė 9,1 balo. Pareiškėjo nuomone, jis išsamiai atsakė į komisijos pateiktus klausimus žodžiu, todėl buvo neteisingai įvertintas.

Pareiškėjas patikslino skundą ir nurodė, kad V. J. neatitinka pareigybės aprašymo 6.2 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3¹straipsnio 3 punkto reikalavimų. Nurodė, kad įmonės, kuriose V. J. dirbo: AB „Vilija“, UAB „Lispaja“, UAB „Skalmantas“, yra bankrutavusios arba nutraukė savo veiklą ir yra išregistruotos. UAB „SVJ“ turi finansinių problemų. Pareiškėjui kilo abejonių dėl V. J. sugebėjimo vadovauti ir dėl geros patirties, kurią jis nurodo, pateikdamas vadovavimo patirtį įrodančius dokumentus. Įmonių privedimas prie bankroto ar likvidavimo negali būti laikomas tinkama vadovavimo patirtimi. Pareiškėjas teigė, kad V. J. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą turėti ne mažesnę kaip penkerių metų verslo organizavimo, vadybos ar administravimo darbo patirtį. Be to, prašė pervertinti egzamino raštu vertinimą, nes pareiškėjas turėjo būti įvertintas 8,4 balo, o V. J. – 7,2 balo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 13-15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visi pretendentai žodinėje konkurso dalyje buvo vertinami individualiai, o pagal Tvarkos aprašo 54 punktą, nustatant konkurso laimėtoją, vertinama abiejų konkurso dalių (raštu ir žodžiu) balų suma. Tvarkos aprašo 67 punktas numato, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, savo išspręstu testu ir savo egzamino žodžiu dalies skaitmeniniu garso įrašu. Skaitmeninis garso įrašas patvirtina, kad laimėtoju pripažinto pretendento atsakymai buvo išsamiausi ir tiksliausi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 30) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog 2011 m. birželio 17 d. vykusiame konkurse Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigoms užimti jis pirmoje konkurso dalyje (egzaminas raštu) surinko 7,5 balo, antroje konkurso dalyje už pateiktus klausimus žodžiu komisija jam skyrė 9,1 balo ir pripažino konkurso nugalėtoju. Neabejojo komisijos kompetencija. Manė, kad komisijos Sprendimas yra teisingas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (t. II, b. l. 1-7) pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A1-277 „Dėl pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta vykdyti konkursą į Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas 2011 m. birželio 17 d. Skelbimas apie konkursą Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus (įstaigos vadovo) pareigoms užimti 2011 m. gegužės 18 d. buvo paskelbtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame tinklalapyje, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 39-1 leidinyje, skelbimo Nr. 20956, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos internetiniame puslapyje. Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234, patvirtintas pareigybės aprašymas, nurodant, kad sekretorius yra įstaigos vadovas, organizuojantis sekretoriato ir Trišalės tarybos veiklą, kitų jos nuolatinių ir laikinių komisijų darbą. Pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą; turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo ir verslo organizavimo, vadybos ar administravimo darbo patirtį; išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybes tarnybą, viešąjį administravimą, sekretoriato bei darbdavių ir profesinių sąjungų veiklą, darbo ir socialinių santykių sferą; gebėti atlikti teises aktų ekspertizę, išmanyti strateginio planavimo principus; gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; mokėti dirbti šiomis kompiuterinėmis programomis: MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer; mokėti vieną iš užsienio kalbų (anglų, ar vokiečių, ar prancūzų, ar rusų) B 2 lygiu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pretendentų eiti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, užpildytos komisijos pirmininkės A. M., matyti, kad V. J. surinko 9 balus, A. Ž. – 5,5 balo. Iš pretendentų eiti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, užpildytos komisijos narės R. B., matyti, kad V. J. gavo 9 balus, A. Ž. – 6 balus. Iš pretendentų eiti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, užpildytos komisijos nario V. G., matyti, kad V. J. gavo 9,5 balo, A. Ž. – 6 balus. Iš pretendentų eiti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, užpildytos komisijos narės E. R., matyti, kad V. J. gavo 9 balus, A. Ž. – 6 balus. Iš pretendentų eiti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelės, užpildytos komisijos narės M. R., matyti, kad V. J. gavo 9 balus, A. Ž. – 6 balus.

Teismas pabrėžė, jog iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso 2011 m. birželio 17 d. protokolo Nr. P 10-8 egzamino žodžiu vertinimo suvestinės lentelės matyti, kad V. J. gavo 9,1 balo, o A. Ž. – 5,9 balo. Iš egzamino raštu vertinimo balais lentelės matyti, kad V. J. surinko 7,5 balo (šifro Nr. SJP 569), A. Ž. (šifro Nr. RNL 825) – 8,5 balo. Iš Pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinės lentelės matyti, kad V. J. (šifro Nr. SJP 569), surinkęs 16,6 bendrą balų sumą, užėmė I vietą, A. Ž. (šifro Nr. RNL 825), surinkęs 14,4 bendrą balų sumą, konkurse užėmė II vietą. Komisijos sprendimas dėl konkurso laimėtojo buvo siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui į Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas skirti laimėjusį konkursą V. J..

Kadangi pareiškėjas teigė, kad jis atsakė išsamiai į komisijos pateiktus klausimus žodžiu, o jo įvertinimas neatitinka realios situacijos, todėl teismas vertino komisijos narių pateiktus klausimus ir pretendentų atsakymus į juos. Pažymėjo, jog pretendentams buvo pateiktas klausimas – nurodyti kas Vyriausybei atstovauja Trišalėje taryboje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinių partnerių susitarimu Trišalė taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovų delegavimo į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą“ (redakcijos, galiojusios iki 2011 m. liepos 17 d.) 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė deleguoja į Trišalę tarybą Finansų ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Švietimo ir mokslo ministro, Teisingumo ministro, Ūkio ministro, Vidaus reikalų ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymais paskirtus viceministrus, ministerijų valstybės sekretorius ar ministerijų sekretorius. V. J. nurodė, kad Vyriausybės pusę atstovauja septyni dalyviai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro, Finansų ministro, Vidaus reikalų ministro, Švietimo ir mokslo ministro, Teisingumo ministro, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija. A. Ž. atsakė, kad Vyriausybę atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija. Taigi V. J. į šį klausimą atsakė teisingai, o pareiškėjas išvardijo tik keturias institucijas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjo pateikti argumentai, kad jo atsakymas sutapo su atsakovo internetiniame puslapyje pateikta informacija bei, kad nebuvo atskirta institucija nuo institucijos vadovo, nepagrįsti, nes klausimas turi būti atsakomas nurodant teisės aktuose pateiktą reguliavimą, o ne internetinio puslapio informaciją.

Pažymėjo, jog antruoju klausimu teirautasi dėl biudžetinės įstaigos vadovo atsakomybės už buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) 7 straipsnio 1-3 punktuose nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai įstatymų nustatyta tvarka atsako už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą; atsiskaitymus su darbuotojais, mokesčių administravimo įstaigomis, visų rūšių energijos ir kitų darbų, paslaugų bei prekių tiekėjais, išskyrus atvejus, kai laiku neapmokamos mokėjimo paraiškos, pateiktos Valstybės iždui ir savivaldybių administracijoms asignavimams gauti; buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų rinkinių pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau – ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) ir kitų teisės aktų reikalavimus rengimą ir pateikimą. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 35 straipsnis numato, kad už viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimą laiku atsako viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. Už konsoliduotųjų ataskaitų parengimą, pateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimą laiku atsako teisės aktų nustatyto (nustatytų) atsakingo (atsakingų) viešojo sektoriaus subjekto (subjektų) vadovas (vadovai) arba jo (jų) įgaliotas (įgalioti) administracijos vadovas (vadovai) teisės aktų nustatyta tvarka. A. Ž. į šį klausimą atsakė, kad įstaigos vadovas atsakingas už finansinės atskaitomybės pateikimą. V. J. klausimą atsakė, kad biudžeto asignavimo valdytojai, jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos ir subjektų vadovai pagal įstatymą yra atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat už ataskaitų rinkinių ir kitų teisinių normų paruošimą rengimą ir pristatymą. Teismas pabrėžė, jog V. J. iš esmės atsakė teisingai į šį klausimą, o pareiškėjas – netiksliai, nes nenurodė nei atskaitomybės dokumentų, nei teisės aktų.

Nurodė, jog pretendentams buvo pateiktas klausimas, koks biudžetinių įstaigų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas, koks dokumentas leidžia vadovui naudoti asignavimus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 3 dalį biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos. Pareiškėjas į šį klausimą atsakė, kad Trišalės tarybos sekretoriatas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Vyriausybės nutarimu lėšos yra skiriamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri įsakymu lėšas perveda Trišalės tarybos sekretoriatui. V. J. į šį klausimą atsakė, kad sudaroma sąmata, sąmatinė knyga. Taigi V. J. į šį kausimą atsakė teisingai, o pareiškėjas – ne. Kadangi Biudžetinės sandaros įstatymas konkrečiai nenurodo atsakymo variantą, tai teisingu pripažintinas tas atsakymas, kuris atitinka įstatymo nuostatas. Pareiškėjas kalbėjo apie lėšų skyrimą Trišalei tarybai ir neatsakė į klausimą, kokiam dokumentui esant vadovas gali naudoti lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pretendentams buvo pateiktas klausimas, kaip skelbiami ir įsigalioja Trišalės tarybos susitarimai. DK 45 straipsnis 6 dalis nustato, kad Trišalės tarybos susitarimai Ministro Pirmininko potvarkiais skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja Vyriausybės nutarimams nustatyta tvarka. A. Ž. į šį klausimą atsakė, kad Trišalės tarybos susitarimai yra skelbiami Trišalės tarybos sekretoriato internetiniame puslapyje, jie yra rekomendacinio pobūdžio ir skelbiami „Valstybės žiniose“. V. J. į šį klausimą atsakė, kad Trišalės tarybos susitarimai skelbiami „Valstybės žiniose“. Teismas pažymėjo, jog V. J. į pateiktą klausimą atsakė tiksliau už pareiškėją, nes pareiškėjas nurodė du atsakymo variantus ir nepaaiškino, kuris variantas teisingas. Skelbimas Trišalės tarybos sekretoriato internetiniame puslapyje neturi įtakos Trišalės tarybos susitarimų įsigaliojimui.

Buvo pateiktas klausimas, koks dokumentas nustato Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką, kas keičia, tvirtina, ir, ar dokumentas skelbiamas viešai. DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai. Trišalės tarybos nuostatai keičiami bei papildomi tokia pačia tvarka. Trišalės tarybos nuostatai, jų papildymai bei pakeitimai įsigalioja juose nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Trišalės tarybos nuostatai, jų papildymai ir pakeitimai skelbiami „Valstybės žiniose“. Tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai, patvirtinti Trišalės tarybos 2009 m. kovo 17 d. sprendimu. A. Ž. į šį klausimą atsakė, kad Trišalės tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina Trišalė taryba. Ji pati gali keisti nuostatus protokoliniu sprendimu. Pažymėjo, kad nuostatai skelbiami viešai. V. J. atsakė, kad Trišalės tarybos funkcijos, teisiniai sudarymai yra nustatyti Trišalės tarybos nuostatuose. Trišalės tarybos nuostatus tvirtina pačios šalys. Trišalės tarybos nuostatai, pakeitimai, papildymai yra skelbiami „Valstybės žiniose“. Teismas įvertinęs atsakymus nurodė, jog abu pretendentai atsakė teisingai. Pareiškėjas nurodė, kad nuostatų pakeitimai gali būti daromi Trišalės tarybos protokoliniu sprendimu. Nuostatų 43 punktas numato, kad pakeitimo ir papildymo klausimas gali būti Taryboje svarstomas vienos iš Taryboje atstovaujamų šalių reikalavimu. Iš Trišalės tarybos praktikos matyti, kad pakeitimai daromi protokoliniais sprendimais.

Pabrėžė, jog pretendentų buvo klausiama, ar galima atleisti valstybės tarnautoją šalių susitarimu. VTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatytuose valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrinduose nenumatytas atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu pagrindas. Kadangi sąrašas yra baigtinis, o pats santykis sureguliuotas VTĮ, tai konstatuotina, kad atleidimo iš tarnybos pagrindų sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai bei traktuojama, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas padarė teisinio reguliavimo spragą. A. Ž. nurodė, kad valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalims susitarus ir atsakė neteisingai, o V. J. atsakė neigiamai ir teisingai išaiškino teisinį reguliavimą. Pareiškėjo pateiktas aiškinimas, kad atleidimu iš tarnybos šalių susitarimu galima laikyti situaciją, kai susitariama dėl keturiolikos dienų termino nesilaikymo atleidimo iš darbo darbuotojo pareiškimu atveju, yra neteisingas. Susitarimas dėl atleidimo iš darbo termino nekeičia atleidimo pagrindo, t. y. ir po septynių dienų ir po vienos dienos asmuo yra atleidžiamas darbuotojo pareiškimu, o ne kitu pagrindu.

Buvo pateiktas klausimas, ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų ar kitokių susivienijimų nariais. VTĮ 16 straipsnio 7 punktą valstybės tarnautojas gali būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje. A. Ž. atsakė, kad valstybės tarnautojai negali būti profesinių sąjungų ar kitokių susivienijimų nariais, o V. J. atsakė, kad gali dalyvauti ir politinėje veikloje ne tarnybos metu. Teismas pažymėjo, jog V. J. atsakė teisingai į klausimą, o pareiškėjas – neteisingai. Pareiškėjo aiškinimas, kad jis neteisingai suprato klausimą ir laikė, kad reikalinga paaiškinti Trišalės tarybos narių padėtį, nepriimtinas, nes klausimas yra paprastas ir suprantamas vienareikšmiai.

Pretendentams buvo pateiktas klausimas, kas yra nuotolinio darbo sutartis ir ar tokia darbo sutartis gali būti sudaryta biudžetinėje įstaigoje. DK 115 straipsnyje nustatyta, kad nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Vyriausybė 2003 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“, kuriuo nustatė ir nuotolinio darbo sutarties ypatumus. Kadangi nuotolinio darbo sutarties sudarymas numatytas DK, tai ji gali būti taikoma ir biudžetinėje įstaigoje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. VTĮ tokios galimybės nereglamentuoja, DK normų taikymas gali būti svarstomas VTĮ 5 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog abu pretendentai tinkamai apibūdino nuotolinio darbo sutarties esmę. A. Ž. nurodė, kad tokia sutartis biudžetinėje įstaigoje negali būti sudaryta. V. J. atsakė, kad sutartis gali būti sudaryta. Taigi V. J. atsakė teisingai, o pareiškėjas klaidingai nurodė nuotolinio darbo sutarties sudarymo galimybę. Motyvai dėl tokios sutarties sudarymo tikslingumo biudžetinėje įstaigoje nekeičia teisinio reguliavimo. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl laiko, jog nuotolinio darbo sutartis biudžetinėje įstaigoje nesudarytina.

Paskutiniu klausimu pretendentų paprašyta nurodyti DK suteikiamas mažiausiai dvi garantijas, kurias turi vieniša mama, auginanti du nepilnamečius vaikus iki 12 metų. A. Ž. į šį klausimą atsakė, kad vienišos mamos, auginančios du nepilnamečius vaikus iki 12 metų, pageidavimu gali būti suteiktos nemokamos atostogos, gali būti trumpinama darbo savaitės trukmė arba per mėnesį skiriamos dvi išeiginės. Teismas pažymėjo, jog nemokamų atostogų suteikimas reglamentuotas DK 184 straipsnyje. Teisė į nemokamas atostogas suteikiama asmeniui, kuris augina vaiką iki 14 metų amžiaus. Nors ši garantija taikoma ir vienišai motinai, auginančiai du vaikus iki 12 metų, tačiau tai nėra specifinė garantija, nes taikoma ir ne vienišoms motinoms, kurios turi bent vieną vaiką. DK 214 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Pareiškėjas klaidingai nurodė, kad yra suteikiamos dvi poilsio dienos. Tai rodo, kad jis į klausimą neatsakė, nes dviejų garantijų nenurodė. V. J. atsakė, kad, jeigu mama turi du mažamečius vaikus, kurių amžius iki 12 metų, jai suteikiama per vieną mėnesį papildoma laisva diena, arba ji gali rinktis, gali būti dvi laisvos valandos suteikiamos per mėnesį. Taip pat ji gali rinktis atostogų laiką. Jai priklauso 35 dienų kasmetinės atostogos. Be motinos sutikimo negalima skirti naktinio darbo ar budėjimo, darbo išeiginėmis dienomis. V. J. išvardino garantijas, numatytas DK 214 straipsnyje, 169 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 154 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 2 dalyje. Taigi V. J. išvardino daugiau nei dvi garantijas, kurios numatytos darbuotojams vieniems auginantiems mažamečius vaikus. Teismas pažymėjo, jog iš esmės klausimas nėra tikslus, nes DK nėra numatytos išskirtinės garantijos vienišai motinai, auginančiai 2 nepilnamečius vaikus iki 12 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Pretendentams buvo pateiktas kalbos testas (rusų kalba). A. Ž. rusų kalba paaiškino motyvus, argumentus, kodėl pretenduoja užimti pareigybę, V. J. iš esmės paaiškino plačiau ir išsamiau. Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į pretendentų V. J. ir A. Ž. atsakymus, matyti, jog V. J. iš esmės atsakė teisingai į komisijos narių pateiktus klausimus, o pareiškėjas į daugumą klausimų atsakė neteisingai arba netiksliai, todėl pagrįstai buvo įvertintas žemesniu balu nei V. J.. Pareiškėjo atsakymai į pateiktus klausimus žodžiu, komisijos narių buvo pagrįstai įvertinti 5,9 balo. Teismas pabrėžė, jog jis neturi pagrindo abejoti komisijos kompetencija bei pateiktu pretendentų vertinimu. Pareiškėjas teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų komisijos vertinimą ar sudarytų pagrindą abejoti konkurso objektyvumu. Pareiškėjas prašė pervertinti egzamino raštu rezultatus, nes, jo manymu, jis turėjo būti įvertintas 8,4 balo, o V. J. – 7,2 balo. Teismas nurodė, jog Tvarkos aprašo 7 priede reglamentuojami testo atsakymų vertinimo kriterijai: 71-75 teisingi atsakymai – 7,5 balo, 81-85 teisingi atsakymai – 8,5 balo. Patikrinęs testų atsakymų pildymo lentelę, teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė 17 klaidų, tai atitinka 8,5 balo vertinimą, o V. J. padarė 28 klaidas, kas atitinka 7,5 balo vertinimą. Tokio vertinimo, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis turėjo būti įvertintas 8,4 balo, o V. J. – 7,2 balo, teismas nustatė. Teismas pabrėžė, jog atsakovo atliktas testų vertinimas atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad V. J. gyvenimo aprašyme nurodė tokią darbinę patirtį: nuo 2005 m. iki šiol UAB „SVJ“ komercijos direktorius, direktorius, 2003 m. balandžio mėn. – 2005 m. rugpjūčio mėn. UAB „Skalmantas“ gamybos direktorius, 1986 m. lapkričio mėn. – 2000 m. vasaris, 2000 m. vasaris – 2002 m. birželio mėn. vyriausiasis inžinierius, generalinis direktorius, 1980 m. birželio mėn. – 1986 m. lapkričio mėn. – kojinių fabriko „Koton“ vyriausiasis meistras. Pateikė ir socialinio draudimo pažymėjimo kopiją, kurioje nurodyta jo darbinė patirtis. Kadangi V. J. nuo 1986 m. iki 2002 birželio ir nuo 2003 m. balandžio iki prašymo leisti dalyvauti konkurse padavimo dienos dirbo vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, gamybos direktoriumi, komercijos direktoriumi, tai nėra pagrindo laikyti, kad jis neturi vadovaujamojo darbo ir verslo organizavimo patirties. Teismas pabrėžė, jog VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje situacijas, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nėra nurodyta aplinkybė, kad reputacija gali būti vertinama priklausomai nuo įmonės, kurioje dirba pretendentas, veiklos rodiklių, todėl šio straipsnio nuostatos negali turėti įtakos V. J. pripažinimui tinkamu dalyvauti konkurse.

Teismas nurodė, jog, pripažinus komisijos 2011 m. birželio 17 d. priimtą Sprendimą dėl konkursą laimėjusio pretendento V. J. teisėtu ir pagrįstu, negali būti tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją nustatyti naują pretendentų užimti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas eilę.

III.

Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 9-16) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą klaidingai įvertino kai kuriuos pretendentų atsakymus, nes vertindamas žodinę konkurso dalį vadovavosi tik atsakovo pateikta informacija ir visai nevertino pareiškėjo teikiamos informacijos. Pareiškėjas pabrėžia, jog V. J. atsakė išsamiai į penkis klausimus, neišsamiai atsakė į tris ir neatsakė į du klausimus, o pareiškėjas atsakė išsamiai į šešis klausimus, neišsamiai atsakė į du klausimus ir neatsakė į du klausimus, todėl darytina išvada, jog būtent pareiškėjas surinko daugiau balų už V. J.. Atkreipia dėmesį, jog vertinimas atliktas pagal atsakovo stenogramą ir pareiškėjui nebuvo leista pasidaryti garso įrašo kopijos. Stenogramoje pateikta informacija nėra sulyginta su garso įrašu, todėl negalima pasakyti, ar stenograma atitinka garso įrašą. Iš kai kurių stenogramos klausimų matosi, kad pretendentams kai kurie klausimai buvo pateikti skirtingai. Pabrėžia, jog pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti konkurso dalyvių (pretendentų) prašymą ir su prašymu pateiktų dokumentų registravimo žurnalą, iš kurio matytųsi pretendentų pateikti dokumentai, bei pretendentų neatitinkančių konkurso sąlygų reikalavimų atmetimo priežastis (jei žurnale nenurodoma atmetimo priežastis, įpareigoti pateikti išsiųstų pretendentams pranešimų apie tai, kad jiems neleidžiama dalyvauti konkurse ir pretendentų anketų kopijas), tačiau teismas prašymo netenkino ir bylą nagrinėjo iš esmės neįvertinęs visų faktinių aplinkybių.

Atkreipia dėmesį, jo teismas ribojo duomenų apie V. J. kvalifikacijos neatitikimą pateikimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikti argumentai dėl konkurse dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos, jų reputacijos bei teisės užimti valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais teisės aktais, motyvais ir principais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas dėl kvalifikacijos atitikimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pabrėžia, jog V. J. nepateikė konkurso sąlygų 6.2 punkte nurodyto reikalavimo įrodančių dokumentų, t. y. turėti ne mažesnę kaip penkerių metų verslo organizavimo, vadybos ar administravimo darbo patirtį. Pretendentams, pateikiant dokumentus dėl dalyvavimo konkurse, nepakako įrodyti vadovavimo patirtį, iš visų dalyvių papildomai buvo prašoma pateikti įrodančius dokumentus, kad pretendentas turi ne mažesnę kaip penkerių metų verslo organizavimo, vadybos ar administravimo darbo patirtį. Iš V. J. pateiktų konkursui dokumentų matosi, kad jis neįrodo, jog turi ne mažesnę kaip penkerių metų verslo organizavimo, vadybos ar administravimo darbo patirtį. Pareiškėjas nurodo, jog V. J. neatitiko konkurso IV dalies „Specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui“ 6.2 punkto bei VTĮ 3¹ straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pabrėžia, jog V. J. konkurso sąlygų 6.2 punkte kvalifikaciniam reikalavimui pateikė Socialinio draudimo pažymėjimo kopiją ir gyvenimo aprašymą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis dirbo keliose įmonėse direktoriumi. Patikrinus informaciją apie įmones nustatyta, kad beveik visos nurodytos įmonės bankrutavo arba nutraukė savo veiklą ir yra išregistruotos. UAB „SVJ“, kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo, iki šiol turi finansinių problemų, be to, įmonė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų. Pareiškėjui kyla abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens sugebėjimo vadovauti ir dėl geros patirties.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 21-28) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai. Pažymi, jog į klausimą, kas Vyriausybei atstovauja Trišalėje taryboje, V. J. nurodė teisingai, kad Vyriausybės pusę atstovauja septyni dalyviai. Pareiškėjas išvardijo tik keturias institucijas, t. y. į klausimą atsakė nevisiškai ir su tuo sutinka ir apeliaciniame skunde. Į klausimą įvardinti biudžetinės įstaigos vadovo atsakomybę dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės, numatytos Biudžeto sandaros įstatyme, V. J. atsakė tiksliau, o pareiškėjas – netiksliai, nes nenurodė nei atskaitomybės dokumentų, nei teisės aktų. Pretendentų taip pat paklausta, koks biudžetinių įstaigų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas, koks dokumentas leidžia vadovui naudoti asignavimus. V. J. šį klausimą atsakė teisingai, o pareiškėjas – neteisingai. Pareiškėjas neatsakė į klausimą, kokiam dokumentui esant vadovas gali naudoti lėšas, todėl jo argumentas, kad į klausimą atsakė išsamiai, o V. J. neatsakė, nepagrįstas.

Pretendentų buvo klausta, kaip skelbiami ir įsigalioja Trišalės tarybos susitarimai. V. J. į pateiktą klausimą atsakė tiksliau už pareiškėją. Skelbimas Trišalės tarybos sekretoriato internetiniame puslapyje neturi įtakos Trišalės tarybos susitarimų įsigaliojimui. Abu pretendentai į klausimą, koks dokumentas nustato Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir kas keičia, tvirtina, ir, ar dokumentas skelbiamas viešai, atsakė teisingai. Pažymi, jog pretendentų taip pat buvo klausiama, ar galima atleisti valstybės tarnautoją šalių susitarimu. A. Ž. nurodė, kad valstybės tarnautojas gali būti atleistas šalims susitarus ir atsakė neteisingai, o V. J. atsakė teisingai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad sutinka su tokiu vertinimu. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sutinka, jog į klausimą, ar valstybės tarnautojai gali būti profesinių sąjungų ar kitokių susivienijimų nariais, atsakė neteisingai. Pretendentams buvo pateiktas klausimas, kas yra nuotolinio darbo sutartis ir ar tokia darbo sutartis gali būti sudaryta biudžetinėje įstaigoje. Abu pretendentai tinkamai apibūdino nuotolinio darbo sutarties esmę. A. Ž. nurodė, kad tokia sutartis biudžetinėje įstaigoje negali būti sudaryta. V. J. atsakė, kad sutartis gali būti sudaryta. Taigi V. J. atsakė teisingai, o pareiškėjas iš dalies teisingai.

Pažymi, jog paskutiniu klausimu pretendentai turėjo įvardinti DK suteikiamas mažiausiai dvi garantijas, kurias turi vieniša mama, auginanti du nepilnamečius vaikus iki 12 metų. Analizuojant A. Ž. atsakymą pabrėžtina, jog nemokamų atostogų suteikimas reglamentuotas DK 184 straipsnyje, tačiau ši garantija taikoma ne tik vienišoms motinoms, t. y. teisė į nemokamas atostogas suteikiama asmeniui, kuris augina vaiką iki 14 metų amžiaus. DK 214 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). A. Ž. į klausimą neatsakė, nes dviejų garantijų nenurodė. V. J. išvardino garantijas numatytas DK 214 straipsnyje, 169 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 154 straipsnio 4 dalyje, 162 straipsnio 2 dalyje. V. J. išvardino daugiau nei dvi garantijas, kurios numatytos darbuotojams vieniems auginantiems mažamečius vaikus. Pažymi, jog V. J. iš esmės atsakė teisingai arba išsamiau ir tiksliau į komisijos narių pateiktus klausimus nei pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog, kadangi V. J. nuo 1986 m. iki 2002 birželio ir nuo 2003 m. balandžio iki prašymo leisti dalyvauti konkurse padavimo dienos dirbo vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, gamybos direktoriumi, komercijos direktoriumi, nėra pagrindo laikyti, kad jis neturi vadovaujamojo darbo ir verslo organizavimo patirties. Pažymi, jog teismas tinkamai konstatavo, kad VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta aplinkybė, kad reputacija gali būti vertinama priklausomai nuo įmonės, kurioje dirba pretendentas, veiklos rodiklių, todėl šio straipsnio nuostatos negali turėti įtakos V. J. pripažinimui tinkamu dalyvauti konkurse.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudarytos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigoms eiti konkurso organizavimo ir vykdymo komisijos 2011 m. birželio 17 d. priimto sprendimo dėl konkursą laimėjusio pretendento teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigos nustatyti naują pretendentų užimti Trišalės tarybos sekretoriato sekretoriaus pareigas eilę.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje vertintas egzaminas žodžiu ir neginčija teismo sprendimo išvadų dėl egzamino raštu vertinimo. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik apeliaciniame skunde keliamais klausimais, t. y. dėl byloje aptariamo egzamino žodžiu vertinimo, taip pat dėl trečiojo suinteresuoto asmens atitikties pareigybės aprašyme įtvirtintiems reikalavimams.

Kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens atitiktimi pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimams, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 3 daliai ir 9 straipsnio 5 daliai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie minėto asmens darbo patirtį (t. I, b.l. 67-68, 72-78), nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog jis neturi vadovaujamojo darbo ir verslo organizavimo, vadybos ar administravimo patirties, taip pat konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kad asmuo nelaikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos priklausomai nuo įmonės, kurioje jis dirbo, veiklos rodiklių.

Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad aptariamos pareigybės aprašymo (t. I, b.l. 54) 6.2 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis byloje aptariamas pareigas, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo ir verslo organizavimo, vadybos ar administravimo patirtį.

Byloje pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Socialinio draudimo pažymėjimo išrašas (t. I, b.l. 72-78) patvirtina, kad jis, be kita ko, įvairiais laikotarpiais daugiau nei 5 metus yra dirbęs įvairių uždarųjų akcinių bendrovių komercijos direktoriumi, direktoriumi, gamybos direktoriumi, generaliniu direktoriumi. Todėl darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo reikalaujamą vadovo ir verslo vadybos patirtį.

Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonių privedimas prie bankroto ar likvidavimas dėl įmonės nemokumo negali būti laikomas tinkama vadovavimo patirtis, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, rodančių, kog aptariamos įmonės buvo likviduotos dėl trečiojo suinteresuoto asmens vadybos gebėjimų stokos, kad jis savo veiksmais privedė įmones prie bankroto. Įmonės įsiskolinimas socialinio draudimo fondui (t. I, b.l. 150) savaime taip pat nelaikytinas pagrindu daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo reikalaujamos vadovavimo ar verslo vadybos patirties.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis aplinkybių, kurioms esant asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, sąrašas neapima situacijų, kuomet asmuo dirbo vėliau išregistruotose, bankrutavusiose ar įsiskolinimų turinčiose įmonėse.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kiek tai susiję su byloje aptariamo egzamino žodžiu rezultatų vertinimu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog išklausius egzamino žodžiu garso įrašą darytina išvada, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pateikti iš esmės tapatūs klausimai.

Taip pat pastebėtina, kad egzaminą žodžiu individualiai vertino atskiri komisijos nariai, jų vertinimai buvo sumuojami. Atsižvelgiant į pateiktų klausimų turinį, taip pat pateiktų atsakymų turinį ir formą, darytina išvada, kad komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Sprendžiant dėl atsakymų į konkrečius pateiktus klausimus vertinimo pastebėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka, kad jis neteisingai atsakė į šeštą ir septintą klausimus, o V. J. į juos atsakė teisingai. Pareiškėjo teigimu, ir jis, ir V. J. teisingai atsakė į devintą klausimą.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad V. J. išsamiai ir teisingai atsakė į pirmąjį klausimą. Pareiškėjas nurodo, kad į jį atsakė teisingai, tačiau nepilnai (t. y. nurodė ne visas institucijas), tačiau toks vertinimas nepagrįstas, nes ne visų institucijų nurodymas negali būti traktuojamas kaip teisingas atsakymas. Atitinkamai dėl pirmo klausimo vertinimo sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas į pirmą klausimą atsakė nepilnai.

Vertinant atsakymus į antrąjį klausimą (prašymas įvardinti biudžetinės įstaigos vadovo atsakomybę dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės) ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio bei Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 35 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad į šį klausimą tiksliai neatsakė nei pareiškėjas, nei V. J.. Pastarasis pagrįstai nurodė, kad biudžeto asignavimų valdytojai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat už ataskaitų rinkinių paruošimą (žr. Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 3 dalį), tačiau nenurodė konkretaus įstatymo, taip pat nepagrįstai kalbėjo apie „kitų teisinių normų paruošimą“. Tuo tarpu pareiškėjas į minėtą klausimą atsakė, kad „įstaigos vadovas neša materialinę atsakomybę“, taip pat papildė, kad „įstaigos vadovas atsakingas už finansinės atskaitomybės pateikimą, sakysime, Finansų ministerijai ir atsakingas už tai, kad visos lėšos būtų teisingai ir ir tinkamai apskaitomos“. Vertinant abiejų asmenų atsakymus darytina išvada, kad V. J. tiksliau atsakė į antrą klausimą, nes, skirtingai nei pareiškėjas, aiškiai nurodė, kad įstaigos vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat aiškiai nurodė, kad jis atsakingas už ataskaitų rinkinių paruošimą, kaip tai numatyta Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnyje. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad V. J. atsakė nesuprantamai. Tuo tarpu pareiškėjas labiau akcentavo materialinę įstaigos vadovo atsakomybę.

Vertinant atsakymus į trečiąjį klausimą („koks biužetinių įstaigų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas <...> Koks dokumentas reglamentuoja teisę Jums kaip vadovui naudoti pinigus?“) pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į Biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas į minėtą klausimą atsakė, jog „trišalės tarybos sekretoriatas yra finansuojamas iš Valstybės biudžeto. Vyriausybės nutarimu lėšos yra skiriamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri įsakymu lėšas veiklų vykdymui perveda Trišalės tarybos sekretoriatui“. V. J. į šį klausimą atsakė: „tai yra sudaroma sąmata, sąmatinė knyga yra sudaroma <...> Ne, sudaroma, paskirstoma“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. J. tiksliau į klausimą atsakė tuo aspektu, kad bent iš dalies nurodė dokumento, kuris yra teisinis asignavimų valdymo pagrindas, pavadinimą, nes būtent tokia buvo klausimo esmė, tuo tarpu pareiškėjas labiau kalbėjo apie patį biudžeto lėšų skyrimo procesą. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad V. J. visiškai neatsakė į klausimą, o pareiškėjas atsakė pilnai ir teisingai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas paaiškinimas yra aiškesnis, nuoseklesnis ir išsamesnis nei tas, kuris buvo pateiktas egzamino metu.

Kiek tai susiję su atsakymų į ketvirtą klausimą („kaip skelbiami ir įsigalioja Trišalės tarybos susitarimai?“) vertinimu, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad V. J. atsakymas yra netikslus ir neaiškus, nes jo atsakyme aiškiai nurodyta, kad Trišalės tarybos susitarimai skelbiami „Valstybės žiniose“, vėliau pateikiama informacija apie Trišalės tarybos nuostatų pakeitimus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto vertinimu, kad nei vienas asmuo nepateikė atsakymo apie Trišalės tarybos susitarimų įsigaliojimą. Taigi konstatuotina, kad abu asmenys į klausimą atsakė nepilnai.

Vertinant pateiktus atsakymus į penktą klausimą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abu pretendentai nurodė, jog aptariamas dokumentas yra Trišalės tarybos nuostatai (žr., Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalį). Šiuo atveju galima sutikti su apelianto teiginiu, kad jo atsakymas yra aiškesnis ir tikslesnis, o V. J. dalis pateiktos informacijos (pvz., „teisiniai sudarymai“) yra dviprasmiška.

Kiek tai susiję su atsakymų į aštuntą klausimą („kas yra nuotolinio darbo sutartis ir ar ji gali būti sudaryta valstybės įstaigoje / biudžetinėje įstaigoje“?) teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog V. J. teisingai atsakė į pateiktą klausimą (t.y. apibūdino tokios sutarties esmę ir nurodė, kad valstybės įstaigose tokios sutartys gali būti sudaromos), tuo tarpu pareiškėjas neteisingai nurodė, kad biudžetinėje įstaigoje tokios sutartys negali būti sudaromos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Darbo kodekso 115 straipsnis aiškiai apibrėžia tokių sutarčių sudarymo teisinius pagrindus. Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1043 4, 5, 7 ir 11 punktai užkerta kelią valstybės įstaigai sudaryti nuotolinio darbo sutartis, jis nepaaiškino, kaip konkrečiai minėtos nuostatos kliudo sudaryti tokias sutartis, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų nuostatų turinį, konstatuoja, kad jos nesudaro teisinių kliūčių valstybės įstaigai sudaryti nuotolinio darbo sutartis. Atitinkamai, darytina išvada, kad į aštuntą klausimą pareiškėjas atsakė tik iš dalies, o V. J. – išsamiai ir teisingai.

Dėl atsakymų į dešimtajį klausimą vertinimo pareiškėjas nurodo, kad abu pretendentai atsakė teisingai. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. į pateiktą klausimą rusų kalba atsakė išsamiau, nuosekliau motyvavo savo pasirinkimą dirbti valstybės tarnyboje konkrečioje srityje, sklandžiau dėstė savo mintis užsienio kalba. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. atsakymas buvo platesnis ir išsamesnis.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus dėl atsakymų į pateiktus klausimus bei jų vertinimo, taip pat pareiškėjui bei V. J. skirtus balus už egzaminą žodžiu (atitinkamai 9,1 ir 5,9 balo) teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertindama pretendentų atsakymus komisija turimos diskrecijos ribų neperžengė ir iš esmės tinkamai įvertino pretendentų atsakymus į egzamino žodžiu klausimus. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti Komisijos kompetencija ir pateiktu pretendentų vertinimu. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog pretendentų atsakymai nebuvo vertinami, o skiriami iš anksto Komisijos narių sutarti balai.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasDalia Višinskienė