- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- N1-164-463/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- N. K., D. G.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Kanapeckienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi 9 klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-12-27 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 82 str., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;2011-02-04 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) 10 klasių išsilavinimo, mokosi 11 klasėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos įvykdymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji N. K. ir D. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-10-27, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje vagystės tikslu atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią J. B. ir iš kiemo pagrobė buvusias 200 Lt vertės akėčias ir du plūgus, po 150 Lt vertės, iš viso pagrobė J. B. turto už 500 Lt, t.y. tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Kaltinamasis N. K. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-10-27, vakare kartu su D. G. vaikščiodami Gilučių kaime pamatė pas nukentėjusįjį plūgus ir akėčias, kurias jie sugalvojo pasiimti ir atiduoti į metalo supirktuvę. Jie tuomet grįžo į namus, o apie 24 val., kaip buvo sutarę, vagystės tikslu atėjo į nukentėjusiojo sodybą, kurios teritorija buvo neaptverta. Kartu su D. G. jie pavogė už tvarto gulėjusius du plūgus ir akėčias, kuriuos nusinešė į D. G. namo kiemą. Pavogtus daiktus išsinešė per du kartus- pirmiausia kiekvienas pasiėmė po plūgą, o grįžę išsinešė akėčias. Kitą dieną jie paprašė J. P. pagalbos ir jo mašina pavogtus daiktus nuvežė į metalo supirktuvę. Gautus 60 litų N. K. pasidalijo per pusę su D. G. bei davė 10 litų J. P. už kurą. Nurodė, kad pavogti plūgus ir akėčias sugalvojo pavogti abu. Su pavogto turto verte sutinka. Paaiškino, kad buvo nuėję atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau jis neatleido. Žalos neatlygino, nes jis nepriėmė jų siūlymo. Nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi.
Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad iš J. B. sodybos (duomenys neskelbtini), Gilučių k. kartu su N. K. apie 24 val. nakties pagrobė du plūgus ir akėčias. Nukentėjusiojo jie asmeniškai nepažinojo. Pavogti turtą susitarė iš anksto, mintis tai padaryti kilo abiems, iniciatoriaus nebuvo. Pavogtus daiktus išsinešė per du kartus – iš pradžių kiekvienas išsinešė po plūgą, o po to grįžę išnešė akėčias. Kitą rytą kažkuris iš jų paskambino bendram pažįstamam J. P., su kuriuo nuvežė pavogtus daiktus į Žąslių geležinkelio stoties metalo supirktuvę. J. P. iš kur gavo metalą jie nesakė, o jis ir neklausė. Pavogtus daiktus kartu su kitais jo tėvo daiktais į metalo supirktuvę pridavė J. P., nes D. G. ir N. K. neturėjo savo dokumentų. Už metalą iš viso gavo daugiau nei 200 litus, tačiau sprendžiant pagal svorį už plūgus ir akėčias turėjo gauti 60 litų. Jis ir N. K. pasiėmė po 25 litus, ir dar 10 litų davė J. P., o likusius pinigus atidavė savo tėvui. Gautus pinigus išleido tą pačią dieną. Nurodė, kad su pavogto turto verte sutinka. Paaiškino, kad bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau jis neatleido. Nurodė, kad kiek jam žinoma, plūgai ir akėčios buvo gražinti nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Nurodė, kad tuo metu statė priestatą, todėl vakare išnešė plūgus ir akėčias į lauką ir padėjo prie tvarto po lentomis. Ryte, grįžęs iš darbo šių daiktų neberado. Paskambino savo švogeriui, kuris pasakė, kad jų neėmė. Tuomet nuvažiavo į Elektrėnuose esančią metalo supirktuvę, o po to – į Žąslių geležinkelio stoties supirktuvę, kur pamatė savo plūgus ir akėčias. Tuomet jis kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad sodyboje gyvenama tik vasarą, o kitu metų laiku – savaitgaliais. Kai buvo pavogti daiktai, joje nieko nebuvo. Sodyba iš gatvės pusės tvora neaptverta. Nurodė, kad iki įvykio apie savaitę pavogti daiktai buvo namo kieme, todėl kaltinamieji galėjo juos nusižiūrėti iš anksto. Nurodė, kad pavogti plūgai yra senoviniai, savadarbiai, padaryti kalvio - dabar tokių niekas nepadarytų. Nurodė, kad pavogtus daiktus atsiėmė iš policijos pareigūnų, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamieji pas jį nebuvo atėję atsiprašyti – nebent buvo atėję pas jo švogerį.
Nepilnamečio kaltinamojo N. K. atstovė pagal įstatymą V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. K. yra jos sūnus. Nurodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Apie tai, kad jos sūnus padarė nusikalstamą veiką, sužinojo tik po kelių dienų, kai paskambino D. G. mama. Nurodė, jog prašė sūnaus, kad nueitų atsiprašyti nukentėjusiojo, jis sakė kad buvo nuėjęs. Apie nusikalstamą veiką sūnus nieko konkretaus nepasakojo. Nurodė, kad namuose sūnus padeda ūkyje, bendrauja su broliais ir seserimi, nėra agresyvus. Mokslai jam nelabai sekasi, jis nelanko visų pamokų. Nurodė, kad du vaikai šeimoje yra neįgalūs. Šeima gyvena iš pašalpų, augina kiaules ir dirba žemę.
Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai iš to paties kaimo. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Nurodė, kad tikslios datos neprisimena, kai jam paskambino D. G. ir paprašė pagalbos. Jis tuo metu turėjo tėvo paskolintą automobilį, tačiau neturėjo priekabos. Pasiskolinę priekabą į ją kaltinamieji pakrovė metalą ir nuvežė į Žąslių geležinkelio stoties supirktuvę. Kokie tai buvo daiktai jis nematė, nes tuo metu sėdėjo automobilyje. Kadangi daiktus vežė iš D. G. kiemo, jam jokių įtarimų nekilo. Iš kur šie daiktai jis neklausė. Nuvažiavos į metalo supirktuvę kaltinamieji iškrovė daiktus, tačiau jie neturėjo asmens dokumentų, todėl paprašė jo. Jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, pasirašė dėl priduoto metalo ir gautus pinigus atidavė kaltinamiesiems. Kiek gavo pinigų tiksliai neprisimena, tačiau buvo daugiau nei 60 Lt. Kaltinamieji davė jam 20 litų už sunaudotą kurą. Po to jis nuvežė kaltinamuosius į namus ir grąžino pasiskolintą priekabą.
Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta – yra juos matęs kai jie atvežė priduoti metalo laužą. Nukentėjusiojo asmeniškai taip pat nepažįsta. Nurodė, kad dirba Žąslių geležinkelio stoties metalo supirktuvėje. Praėjusių metų rudenį kaltinamieji ir liudytoja, kuris vairavo automobilį, atvežė lengvuoju automobiliu su priekaba į supirktuvę du plūgus, stalą, vamzdį ir akėčias. Atvežtas metalas buvo pasvertas, asmens dokumentą davė liudytojas, todėl jam išmokėjo pinigus už priduotą metalą. Kiek pinigų buvo sumokėta neprisimena. Kadangi kartu buvo atvežtas ir sunkus stalas, išmokėta suma galėjo būti didesnė nei 60 litų. Kaltinamieji nėra nuolatiniai klientai, vieną kartą buvo atvažiavę priduoti metalą, o kitą – kartu su policija atsiimti.
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad N. K. yra žinomas skyriuje, jam yra paskirtas socialinis darbuotojas, kuris dirba su juo ir jo tėvais. Jis yra linkęs į nusikalstamas veikas, vengia lankyti pamokas, bendrauja pakeltu tonu. Jo šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą nėra įtraukta, tačiau kaltinamojo tėvai per mažai domisi sūnumi. Šeima gauna socialines pašalpas ir išmokas, minimalūs šeimos poreikiai yra patenkinami. Kaltinamasis atliko bausmę, paskirtą už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, daugiau pranešimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo skyriuje nėra gauta, duomenų apie kaltinamojo padarytus administracinius teisės pažeidimus taip pat skyriuje nėra gauta.
Iš 2011-12-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. pateikė du metalinius plūgus ir akėčias (b.l. 16-17).
Byloje esantis 2011-12-12 pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusysis J. B. iš policijos pareigūnų atsiėmė du metalinius plūgus ir akėčias, jokių pretenzijų dėl jų neturi (b.l. 13).
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina, kad kaltinamieji N. K. ir D. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-10-27, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje vagystės tikslu atėjo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią J. B. ir iš kiemo pagrobė buvusias 200 Lt vertės akėčias ir du plūgus, po 150 Lt vertės, iš viso pagrobė J. B. turto už 500 Lt. Be to ir patys kaltinamieji neneigia įvykdę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamųjų N. K. ir D. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi jie įvykdė svetimo turto vagystę.
Kaltinamųjų N. K. ir D. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Kaltinamųjų N. K. ir D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų N. K. ir D. G. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamajam N. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). N. K. yra nepilnametis, teistas (b.l. 33-34), baustas administracine tvarka (b.l. 41-42), yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 44), mokosi Elektrėnų pagrindinėje mokykloje, mokosi patenkinamai, mokyklą lanko, turi mokymosi motyvaciją, yra drausmingas (b.l. 56), niekur nedirba, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes N. K. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu- laisvės apribojimas. Bausmės dydis skirtinas švelnesnis negu įstatymo numatytas vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamajam D. G. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). D. G. yra neteistas (b.l. 64), administracine tvarka baustas (b.l. 68-72), mokosi Elektrėnų profesinio mokymo centre, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. G. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu- laisvės apribojimas. Bausmės dydis skirtinas švelnesnis negu įstatymo numatytas vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamiesiems N. K. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l. 30, 31, 62, 63).
Nukentėjusysis J. B. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (b.l. 10). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir nukentėjusiojo paaiškinimų, pavogti daiktai jam buvo grąžinti (b.l. 13), jis jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. 5 d. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su D. G..
Bausmės atlikimo pradžią N. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam N. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti bendrauti su N. K..
Bausmės atlikimo pradžią D. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.