- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-455-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01325-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-366/2012
Teisėja Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01325-2011-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. B. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti R. L..
Be to, šiuo nuosprendžiu iš V. B. priteista 907,79 Lt Valstybinėm ligonių kasoms prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 240 Lt už antrinę teisinę pagalbą ir 21,95 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios R. L. naudai.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. gruodžio 25 d., apie 22.30 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, koridoriuje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui, sugyventinei, R. L. tris kartus į galvos sritį ir tris kartus į veido sritį, sugriebęs už rūbų iš nugaros pusės kaklo srityje pargriovė ją ant grindų ir įspyrė dešimt kartų jai į įvairias kūno vietas, taip padarė R. L. veido sumušimą, poodines kraujosruvas apie akis, galvos smegenų sukrėtimą, juosmens sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nuosprendį, išteisinti jį iš kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, jog neprisipažįsta dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir tokiu būdu nesupranta, kodėl teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas. Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiosios R. L. parodymais, bei spėjimais ir prielaidomis. Nurodo, kad pagal bylos medžiagą R. L. 2011-12-26 girtavo ir gruodžio 25-26 d. nesikreipė nei į medikus, nei į policiją, tačiau tik 2011-12-28 kreipėsi į policijos komisariatą, tuo tarpu į medikus R. L. kreipėsi tik 2011-12-29, o pas medicinos specialistą – 2012-01-10. Esant šioms aplinkybėms apeliantas daro išvadą, kad iki kreipimosi į minėtas įstaigas R. L. galėjo būti sužalota ir kitomis aplinkybėmis.Be to, pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) neatsispindi, kiek buvo suduota smūgių, koks sužalojimų mechanizmas ir kt. Apeliantas pripažįsta tą faktą, kad 2011 m. gruodžio 25 d. vakare tarp jo ir R. L. buvo įvykęs konfliktas, kurį išprovokavo pati nukentėjusioji. Teigia, kad konflikto metu R. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė. Nurodo, kad po konflikto R. L. išėjo iš namų ir nuėjo pas M. K. ir Z. S., šie liudytojai teisme patvirtino, kad jie sužalojimų ant R. L. kūno nematė. Todėl apeliantas mano, kad nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos institucijos siekdama turėti materialinės naudos, neteisėtai pasipelnyti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistojo V. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, kurių pagrindu pripažino jį kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 9 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka, patikrinusi priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažįsta, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir veikos teisinio įvertinimo. Tokiu būdu minėti apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, V. B. ginčija savo kaltę dėl minėto nusikaltimo padarymo, tačiau išanalizavusi teismui pateiktą medžiagą ir skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija neranda pagrindo apelianto iš kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. išteisinti. Nors nuteistasis tvirtina, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau teismo išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. L. parodymais ir jų patikrinimo vietoje protokolu, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė R. L. sveikatą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl V. B., nuteistam pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti iš jo nėra jokio pagrindo.
Nors apeliantas visiškai savo kaltės nepripažįsta, tačiau patvirtina faktą, kad 2011 m. gruodžio 25 d. tarp jo ir nukentėjusiosios R. L. įvyko konfliktas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2011-12-28 apklausos metu V. B. teigė, jog sudavė sugyventinei du smūgius delnu į veidą (vienas smūgis į kairę veido dalį, o antras kažkur į lūpas) (b.l. 46), tuo tarpu 2012-02-08 akistatos metu nuteistasis parodė, kad iš delno du kartus sudavė R. L. į dešinę veido pusę. Be to, V. B. teigė, kad nukentėjusiajai sudavė delnu, tuo tarpu R. L. parodė, kad V. B. sudavė kumščiu, tačiau šių parodymų prieštaravimą pašalina specialisto išvadoje pateikta išvada, jog R. L. sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėtų gautis suduodant smūgius kumščiais (b.l. 27). Tokiu būdu nuteistojo esminių parodymų prieštaravimas, teismui leidžia abejoti V. B. teiginių, kuriais neigiamas jo kaltės nebuvimas nukentėjusiosios atžvilgiu, objektyvumu ir pagrįstumu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad V. B. iš esmės pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, bet ginčija smūgių kiekį ir jų dislokaciją ant kūno, tačiau kaip matyti, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiosios R. L. parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27), kurioje nustatyta, kad R. L. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos apie akis, galvos smegenų sukrėtimas, juosmens sumušimas. Tokiu būdu V. B. apeliaciniame skunde pateikti motyvai traktuojami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V. B. ne kartą prieš nukentėjusiąją buvo naudojęs fizinį smurtą (b.l. 39), be to R. L. ne kartą buvo sumušta (b.l. 36). Pasak liudytojo R. N. nuteistasis V. B. yra agresyvus, dažnai konfliktuoja su sugyventine R. L. (b.l. 37).
Be to, kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiai susiję su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. B. kaltę, teisingai įvertino 2012-01-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų abejoti specialisto išvados teisingumu ir pagrįstumu, kadangi specialisto išvada parengta remiantis VšĮ „Kėdainių ligoninės“ gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, kad 2012-12-29 R. L. pasijutusi blogai buvo hospitalizuota į traumatologijos skyrių (b.l. 26-27).
Apelianto pateikta versija, kad iki kreipimosi medicininės pagalbos R. L. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, atmetama kaip nepagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki kreipimosi į VšĮ „ Kėdainių ligoninę“ – 2011 m. gruodžio 29 d. R. L. remiantis liudytojų parodymais, o būtent M. K., Z. S., M. V., nebuvo kitomis aplinkybėmis sužalota sveikata, su šiais liudytojais nukentėjusioji bendravo visą nurodytą laikotarpį. Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžiu metu liudytojas – pareigūnas D. Č. patvirtino, kad 2011-12-28 atvykus R. L. į Kėdainių raj. PK, matėsi mėlynės paakiuose ir nukentėjusioji buvo patyrusi smurtą (b.l. 129). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose liudytojų parodymuose nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji nurodė, kad V. B. ją sumušė. Tokiu būdu nuteistojo pateikta įvykio versija, jos interpretacija visiškai neatitinka bylos duomenų, yra prieštaringa ir neįtikima, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nėra, be to, juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys.
Taip pat, kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentai, kad byloje stokojama įrodymų ir apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, spėjimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad tiek įvykio metu, tiek ir po jo, tiek tiesioginiai įvykio dalyviai, tiek kai kurie liudytojai buvo neblaivūs, todėl jų parodymai gali būti nepakankamai objektyvus, neaiškiomis aplinkybėmis, bet savo esme patvirtina nusikaltimo esmę, o parodymai vertinami ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems, objektyviems bylos įrodymams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas M. K. patvirtino, kad matė, jog prie R. L. lūpos kažkas buvo (b.l. 130), liudytoja M. V. duodama parodymus konkrečiai nurodė nukentėjusiosios sužalojimus (b.l. 36), kurie konstatuoti ir specialisto išvadoje. Tuo tarpu pagrįstai liudytojos Z. S. parodymai vertintini kaip apibūdinantys asmenis, santykius tarp jų, kadangi ji tiesioginio įvykio nematė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės atitinka byloje esančias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, pripažindamas V. B. kaltu, be to, nuosprendis nėra grindžiamas prielaidomis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimą, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.