Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

A. G. (A. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 279 straipsnį 4 metų laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atleistas pagal amnestiją;

2) 1998 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2017 m. gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda;

4) 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalimi pagal 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė ir 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda;

5) 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 2 dalimi, pagal 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė: 8 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas ir 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda. 2020 m. rugpjūčio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 19 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. spalio 19 d., 17.47 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Nr. 6810 ARFM-0409 jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Visos teisės jam išaiškintos. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam visiškai suprantami. Su jam įteiktu įtarimu sutinka ir savo kaltę pripažįsta. 2020 m. spalio 19 d. visą dieną vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę, bet kiek tiksliai ir kokį kiekį, nepamena. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, nusprendė kažkur važiuoti. Pamena, kad nuvažiavo pas savo pažįstamą J. V. į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, su alkotesterio parodymais sutinka. Daugiau jokių įvyko detalių nepamena, nes buvo neblaivus. Minėtą automobilį įsigijo 2020 m. spalio 16 d. iš Šalčininkų miesto gyventojo K. S., buvo užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nesurado laiko įregistruoti minėtą automobilį VĮ „Regitra“. Dėl vairuotojo pažymėjimo gali paaiškinti, kad jis jo neturi ir neturėjo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir nori, kad prokuroro jam paskirta piniginė bauda būtų išskaidyta dalimis, t. y. ją galėtų susimokėti dviejų metų laikotarpiu, kadangi jo materialinė padėtis sunki (b. l. 53, 54).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 19 d., apie 17.30 val., į jos kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo iš matymo pažįstamas A. G. ir iš karto už jo į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Daugiau automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių asmenų nebuvo (b. l. 16);

- liudytojo P. Z. (P. Z.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 19 d. jis dirbo kartu su Veiklos skyriaus tyrėju P. Z. ir 17.25 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Šalčininkų r., kelyje Nr. 3909, nuo Turgelių miestelio iki Akmenynės kaimo važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Informacijos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), J. V. kieme, buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam pirmojo blaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis, antrojo blaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,38 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo, o automobilis buvo apžiūrėtas ir uždarytas į saugomą „Tomadas“ aikštelę (b. l. 18);

- liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2020 m. spalio 16 d. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam faktiškai nepriklauso, nes tą dieną jis šį automobilį pardavė pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš matymo pažįstamam A. G., o perregistruoti VĮ „Regitra“ dar nespėjo, todėl automobilis pagal VĮ „Regitra“ išrašą ir registracijos liudijimą yra registruotas jo vardu. Dėl minėto automobilio jokių pretenzijų neturi. Nežinojo, kad A. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jų nesieja jokie santykiai. Prie savo apklausos prideda pirkimo - pardavimo sutarties kopiją (b. l. 22);

- VA VPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. Z. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 19 d., 17.25 val., iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Šalčininkų r., kelyje Nr. 3909, nuo Turgelių miestelio iki Akmenynės kaimo važiuoja automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Informacijos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), J. V. kieme, buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam pirmojo blaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis, antrojo blaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,38 promilių girtumo laipsnis (b. l. 4);

- transporto techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 7-11);

- neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. A. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodyta, kad A. G. alkoholio matuokliu pirmo pūtimo metu, 17.35 val., nustatytas 2,66 prom. girtumas, o antro pūtimo metu, 17.47 val., nustatytas 2,38 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. G. sutiko (b. l. 34);

- kvitais, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 19 d., 17.35 val., alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0409, patikros sertifikato Nr. 1218682, A. G. nustatytas 2,66 prom. girtumas, o 17.47 val. - 2,38 prom. girtumas (b. l. 35);

- VšĮ „Emprekis“ raštu, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Passat Variant TDI“ vidutinė kaina su PVM – 950 Eur (b. l. 25);

- VĮ „Regitra“ išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra K. S. (b. l. 26);

- pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje užfiksuota, kad 2020 m. spalio 16 d., K. S. už 100 Eur pardavė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. (b. l. 24);

- pakvitavimu, iš kurio matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui A. G. (b. l. 27-33);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,38 prom.). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, tarnybiniame pranešime, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka, prašo baudos mokėjimą išdėstyti 2 metams (b. l. 77).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ar pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54– 64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 69-72), dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant didesnį už įstatymo numatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. G. padarė neatlikęs 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, dėl to šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. skirtina bauda bendrintina su 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda jas visiškai sudedant (LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 19 d., 17:50 val., iki 2020 m. spalio 20 d., 15:00 val. (b. l. 42, 60), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kaltinamasis prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 2 metus. Spręsdamas dėl kaltinamojo prašymo, teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,38 prom. girtumas. Tokie A. G. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6,00 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. (A. G.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda jas visiškai sudedant ir A. G. (A. G.) skirti galutinę subendrintą bausmę 40 MGL (2000 eur (Dviejų tūkstančių eurų)) ir 32 MGL (1205,12 eur (Vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių eurų ir 12 ct) dydžio baudą, viso 3205,12 eur (Trys tūkstančiai du šimtai penki eurai 12 ct).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. G. (A. G.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 19 d., 17:50 val., iki 2020 m. spalio 20 d., 15:00 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir skirti galutinę 38 MGL (1900 eur) ir 32 MGL (1205,12 eur) dydžio baudą, viso 3105,12 eur (Trys tūkstančiai šimtas penki eurai 12 ct).

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 6,00 Eur išlaidas už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. G. (A. G.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti A. G. (A. G.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.