- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- 1-422-725/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08030-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. 2024 m. vasario 29 d., apie 09.15 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su T. Ž., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia, rankos kumščiais suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas minkštųjų audinių sumušimus abiejų skruostų, nosies srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimą, sukėlusius nukentėjusiajam T. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta. Įvykis buvo 2024 m. vasario mėnesį, apie 09.15 val., (duomenys neskelbtini). Vaikščiojo su žmona, vedžiojo šunį, kuris buvo palaidas. Kaltinamojo šuo nubėgo prie T. Ž., kuris irgi buvo su šunimi. T. Ž. liepė pasiimti šunį, pastūmė jį su koja. Kaltinamasis supyko, nuėjo prie T. Ž. pasiimti šuns, apsižodžiavo, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veido sritį. Sutinka su specialistų nustatytais sužalojimais, sutinka, kad jis pirmas pradėjo konfliktą. Savo poelgį vertina blogai, jam nesmagu dėl šios situacijos, labai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido. Pažada, kad tokie dalykai daugiau nesikartos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. T. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2024 m. vasario 29 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole liudytojas T. Ž. parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 09.10 val. išėjo pabėgioti su savo juodos spalvos Pomeranijos špico veislės šuniuku. Jam bėgiojant (duomenys neskelbtini), bėgant link tekančio vandens, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini), pamatė iš už nugaros prie jo augintinio artėjantį baltai rudos spalvos šunį, kuris buvo be pavadžio, be antsnukio. Pamatęs artėjantį šunį sušuko „pasiimkit šunį“, tačiau jokių asmenų nematė. Išsigandęs, kad šis šuo gali užpulti jo augintinį, jis jį su dešine koja šiek tiek pastūmė, o rudai baltos spalvos šuo nubėgo į priekį. Jam bėgant toliau pamatė link jo einantį vyrą, kuris avėjo šviesos spalvos sportbačius, buvo apsirengęs gelsvos spalvos striukę bei šviesios spalvos kelnes. Nepažįstamas pilietis jam sušuko „ką tu čia spardai mano šunį“. Kilusio žodinio konflikto metu nepažįstamas vyras priėjęs prie jo tyčia, ne mažiau kaip 4 kartus iš abiejų rankų kumščių, sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šių smūgių jis pargriuvo ant žemės. Pakėlęs galvą pamatė, kad jam bėga kraujas iš nosies, kad nepažįstami asmenys šalinasi nuo jo, todėl jis norėdamas, kad jie niekur nedingtų, kol atvyks policija, sekė jiems iš paskos. Asmenys nuo jo bėgo, jis juos vijosi. Po kurio laiko vyras nuo jo pabėgo, jis jo nebematė, tačiau moterį pavyko pasivyti. Pilietė sustojo prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kur prie jų atvyko ir policijos pareigūnai. Moteris, kol atvyko pareigūnai, nieko jam nesakė, su juo nesikalbėjo, kodėl bandė pasišalinti, nežino. Bendraujant su policijos pareigūnais po kurio laiko prie jų priėjo ir pabėgęs nepažįstamas vyras, kuris prieš jį naudojo fizinį smurtą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo nustatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 9–19).
Nukentėjusysis T. Ž., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., apie 09.10 val. išbėgo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pabėgioti į (duomenys neskelbtini). Kartu su savimi pasiėmė Pomeranijos špicą, vardu Č. Č. prisirišo su pavadėliu. Tik atbėgus į parką iš šiek tiek pabėgus bei bėgant toliau (galimai buvo apie 09.15 val.), pamatė tris palaidus šunis, du iš jų buvo didesni, vienas nedidelis, bet už jo šunį sakytų didesnis. Tas nedidelis šuo buvo Džeko raselo terjeras. Jis buvo be pavadėlio ir visu greičiu bėgo link jo ir jo šuns. Pamatęs atbėgantį šunį, jis sušuko prisiriškite ar pasiimkite savo šunį. Į jo šį pasakymą niekas nesureagavo, tas Džeko raselo terjeras bėgo toliau link jo ir jo šuns, tie du šunys buvo ten, kur ir pačioj pradžioj. Suriko, nes jo šuo pamatęs atbėgantį tą Džeko raselo terjerą, pradėjo panikuoti, bėgioti aplink jį, todėl jis tą pribėgusį Džeko raselo terjero šunį paspyrė su koja į šoną. Po jo paspyrimo, jis prie jo šuns nelindo ir bėgo šalia jo, nes jis toliau su savo šuniu bėgo. Tas šuo nuo paspyrimo net nesucypė. Paspyręs šunį į šoną ir bėgdamas toliau, pamatė ateinantį vyrą ir moterį. Vyras prie jo priėjo arčiau pirmas, sakydamas kodėl tu mano šunį spardai, dabar gausi į nosį ar tai galvą. Moteris nuo vyro buvo per kelis metrus. Kadangi jis bėgo, tai sustojo, kad pasikalbėti ramiai, tačiau pradėjus sakyti prisiriškit šunį ir nespėjus to pasakyti, jis sudavė vieną smūgį rankos kumščiu ir po to dar sudavė du arba tris smūgius (nėra tikras dėl paskutinio smūgio). Galėjo būti suduoti trys arba keturi smūgiai. Visi smūgiai buvo suduoti rankų kumščiais į veido bei galvos sritį. Visi smūgiai buvo labai stiprūs (pagalvojo, kad tas vyras gal koks boksininkas). Po paskutinio suduoto smūgio jis nukrito ant žemės ir dengėsi galvą, nes nežinojo, ar dar sulauks smūgių, ar ne. Smūgių nesulaukė, spengimas aprimo, tada atsikėlė, pajuto ir pamatė bėgantį kraują ant lapų. Kraujas bėgo iš nosies srities. Tada apsidairė, pamatė šalia savo šuniuką, paėmė jo pavadėlį ir paėjus su savo šuniuku šiek tiek į priekį, pamatė einantį tą patį vyrą ir tą pačią moterį, jie nuo jo buvo apie 25-30 m. atstumu. Jie ėjo asfaltuota danga ir ėjo pro treniruoklius, apsuko ratą aplink maniežą ir parku ėjo link (duomenys neskelbtini), kur yra laiptai. Jis juos visada, apie 5 metrų atstumu, sekė paskui. Sekdamas paskui, karts nuo karto atsisukdavo vyras ir pasakydavo nesek, nes bus blogai (pavartojo vieną kitą keiksmažodį). Vyras su moterimi buvo prie laiptų, jis netoli tų laiptų paprašė senyvo amžiaus moters jam duoti paskambinti, tačiau ji pamačius jo kruviną veidą, išsigando, supanikavo ir jis jai pasakė, kad tiek to, nereikia ir vėl nusekė paskui tą vyrą ir moterį. Kai vyras pamatė, kad jis prašo paskambinti, jie paspartino žingsnį ir leidosi laiptais. Jis juos pavijo ant ir ant laiptų pakopos sustojo, tada tas vyras atsisuko prieš jį, pasakė, kad gaus vėl, permes tave per čia (ten buvo tvorelė). Tada jis peršoko per metalinį apsauginį bortelį (kelio barjerą) į gatvę ir pradėjo stabdyti automobilius. Vienas lyg norėjo sustoti, tačiau nesustojo. Nei vienas automobilis nebuvo sustojęs. Kai peršoko į gatvės pusę, moteris pradėjo bėgti laipteliais į viršų, vyras taip pat bėgo visu greičiu į viršų, kaip pamatė, kad jis stabdo automobilius. Jiems užbėgus laiptais, jis vijosi juos toliau ir pamatė, kad jie leidžiasi šlaitu žemyn link (duomenys neskelbtini), kuris yra prie (duomenys neskelbtini). Abu asmenys tolo gan greitai. Jis nusileidęs į (duomenys neskelbtini) pamatė vyrą, kuris vežėsi šalia dviratį. Jo paprašė paskambinti. Vyrui pasakė, kad jį užpuolė. Paskambinęs 112 pasakė apie esamą situaciją, jam liepė laukti toje vietoje. Pokalbis buvo trumpas ir jis vietoje nelaukė. Tuo metu kai skambino, vyras su moterimi ir šuniu buvo nuo jo nutolę apie 100 metrų atstumu, tačiau jis juos matė. Dar pamena, kad tas vyras pasakė, kad tu vis tiek jų jau nepagausi. Pasakė, kad gal pagaus ir bėgo link moters su vyru ir šuniuku. Paskambinęs bėgo į kalną ir pamatė, kad vyras labiau nutolęs nei moteris. Užbėgęs į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyras tolokai nubėgęs ir yra prie stadiono, bėga link išėjimo. Moteris bėgo lėčiau, bet paskui vyrą. Tuo metu atkreipė dėmesį, gal moteris tą pačią striukę apsirengusi išvirkščiai. Kišenės buvo išverstos. Tada (duomenys neskelbtini) pastebėjo vyrą su moterimi ir vežimėliu. Pasakė, kad buvo užpultas, kad vejasi užpuolius žmonės ir paprašė, kad paskambintų policijai. Vyras paskambino, kalbėdamas per garsiakalbį bėgo su juo paskui moterį, nes vyro nesimatė jau. Tas vyras, kuris skambino policijai, taip pat ragino moterį sustoti. Iš pradžių ji nestojo, po to ties namu Nr. 47 ar 27, (duomenys neskelbtini) moteris sustojo. Atvyko pareigūnai, jis paaiškino, kas nutiko, atėjo tas pats vyras, kuris jam sudavė smūgius ir jis taip pat bendravo su pareigūnais. Kai atėjo vyras, atvykus policijai, jis buvo be šuns ir jo manymu tais pačiais drabužiais. Jam moteris per visą tą laiką, kol juos sekė nieko nesakė. Tik nuolatos kalbėjo su vyru. Per visą tą laiką, kai juos sekė, jis nuo jų buvo tai didesniu, tai mažesniu atstumu, tačiau iš akiračio pametęs nebuvo. Šalia jų nebėgo. Nei vyrui nei moteriai, kai juos sekant, negrasino, tik prašė sustoti išsiaiškinti, sakė, kad atvyksta policija. Taip pat nori paminėti, kad jis to vyro nestūmė, jam suduoti neketino ir niekur nesudavė. Rankomis užsimojęs nebuvo, kaip jau minėjo, nieko nespėjus pasakyti tam vyrui, nuo jo gavo smūgius. Mano, kad moteris buvusi su vyru matė jo suduodamas smūgius jam. Toje vietoje, kur tas vyras jam sudavė smūgius, nefilmuojama. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Ieškinyje yra nurodęs, kad nori jog priteistų be kitų nurodytų sumų ir 3500 eurų už planuojamą pilną nosies operaciją su kvėpavimo funkcijos atstatymu. Operacijos dar nesidarė, nes šiai dienai neturi pinigų, tačiau planuoja ją darytis, nes operacija reikalinga. Ši operacija mokama, kadangi jis yra registruotas ne Lietuvoje (1 t., b. l. 151–155).
Liudytoja J. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., laikotarpiu nuo 08.20 val. iki 08.30 val., ji ir jos vyras V. T. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli jų namų, pasivaikščioti ir pavedžioti šuniuką. Šuniuką vedžiojo su pavadėliu, kurio ilgis reguliuojasi. Jų šuniukas yra Džeko raselo terjeras. Tiksliai vietos pasakyti negali, tačiau tikrai žino, kad einant ne pagrindiniu taku, einant jai su vyru, vedant savo šuniuką su laisvu pavadžiu, priešais pamatė vyrą, kuris dabar nepasakys, ar greitai ėjo, ar ristele bėgo. Vyras buvo taip pat su šuniuku. Ar tuo metu vyras savo šuniuką vedėsi ant pavadėlio ar be, ji pasakyti negali, nes į tai neatkreipė dėmesio. Labiau dėmesį atkreipė į savo šuniuką, kadangi jis buvo ant laisvo pavadžio ir į jį tas vyras su koja spyrė. Spyris buvo toks, kaip pašalintų kliūtį. Vyras prieš paspirdamas jų šunį nieko nesakė. Jų šuniukas tikrai nepuolė nei to vyro, nei to šuniuko, jis yra labai jaunas ir jis nori žaisti su visais, ir jis nėra agresyvus. Kai vyras paspyrė jų šuniuką, jis sucypė ir kaip kamuolys nukrito ant šono. Vyras jų šuniukui pataikė į galinę kairę šlaunį. Kai tas vyras paspyrė jų šuniuką, V. T. paklausė to vyrą, ko spardai šunį, ką jis tau padarė. Tas vyras kažką atsakė, tačiau tikrai negali pasakyti, ką atsakė. Tik atkreipė dėmesį, kad tas vyras perėmė šuns pavadėlį į kitą ranką. Matė, kad tas vyras užsimojo ranka link V. T., V. T. pasilenkė ir nuo savęs tą vyrą pastūmė. Ar V. T. gavo smūgį nuo to vyro, ar ne, ji nepasakys, matė, kad pasilenkė. V. T. tą vyrą pastūmė abejomis rankomis, tačiau stumdamas kurią to vyro kūno vietą rankomis lietė, ji pasakyti negali. V. T. pastūmus tą vyrą, tas vyras dar kartą užsimojo ranka ir kažkurią V. T. kūno vietą kabino (palietė), tačiau smūgio nesudavė. Gali pasakyti, kad susistumdymas tarp to vyro ir V. T. buvo tikrai. V. T. tam vyrui tikrai jokių smūgių bei rankų delnais nei kumščiais nesudavė. Po to antro to vyro užsimojimo ranka, ji su vyru ir savo šuniuku nuėjo toliau. Iš pradžių ji šuniuką nešė rankose, po to paleido ir ji su vyru vaikščiojo toliau. Kažkuriuo metu ir kažkurioje (duomenys neskelbtini) vietoje, juos pasivijo tas pats vyras su šuniuku. Ar tas vyras šuniuką rankose nešėsi ar vedėsi šalia, pasakyti negali, nes nežiūrėjo. Jis ėjo kartu su jais ir nuolatos šnekėjo, kad kvies policiją, kad jiems gyvenimas žlugs. Tas vyras ėjo kelis ratukus ir eidamas nubėgdavo prie vienų, prie kitų žmonių. Kažką kalbėdavo, ranka rodydavo į juos ir vėl sugrįždavo prie jų. Ji eidama greitu žingsniu prasilenkė su vyru ir moterimi su vežimėliu. Eidama atsisuko, pasižiūrėjo atgal, pamatė, kad vyras, kuris nuspyrė jų šunį, tai nuo vieno žmogaus, priėjo prie to vyro, kur ėjo su moterimi ir vežimėliu. Ką kalbėjo tarpusavyje, ar jie pažįstami, ji nežino, tačiau tas vyras, kuris nuspyrė jų šunį ir tas, kuris ėjo su moterimi ir vežimėliu pradėjo eiti paskui ją (duomenys neskelbtini). Tas vyras, kuris ėjo su moterimi ir vežimėliu pradėjo ją stabdyti, girdėjo, kad tas vyras, kuris buvo su moterimi ir vežimėliu skambino kelis kartus, kaip suprato iš kalbėjimo iš pokalbio, galimai kolegoms. Po to paėjus dar kažkiek sustojo ir atvyko policijos pareigūnai. Sustojo ne prie savo namų, kadangi nežinojo ko tikėtis, kadangi vyro, nuspyrusio jų šunį elgesys tikrai buvo neadekvatus ir jų atžvilgiu nepagrįstas. Atvykus pareigūnams, greitajai medicinos pagalbai, matė, kad vyro nosis šiek tiek buvo kruvina, tačiau kraujas nebėgo. Nuo ko tas kraujas pas vyrą ant nosies, ji pasakyti negali, kaip jau minėjo, jos vyras V. T. smūgių tam vyrui nesudavė, tik jį nuo savęs nusistūmė, toks kaip jau minėjo gavosi susistumdymas (1 t., b. l. 159–163).
Liudytojas I. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, yra vyriausiasis patrulis. 2024 m. vasario 29 d. jis nedirbo, jam buvo laisvadienis. Ryte, tiksliai laiko nurodyti negali, nepamena, vaikščiojo su žmona ir vaiku (vaikas buvo vežimėlyje) po (duomenys neskelbtini). Netoli laiptų, kuriais galima nusileisti į (duomenys neskelbtini), kurį šiuo metu tvarko, pamatė bėgantį vyrą, kuris ant rankų nešėsi šuniuką. Vyras bėgdamas taip pat ragino ir savo moterį, kad ji paskubėtų. Moteris taip pat bėgo, tik lėčiau. Tiek vyras, tiek moteris bėgo link (duomenys neskelbtini). Kadangi vyras bėgo ir rankose laikė šuniuką bei ragino moterį paskubėti, dėl to atkreipė dėmesį. Šuniukas, kuris buvo pas vyrą ant rankų, buvo nedidelis, kiek matė, baltos spalvos. Ar buvo su pavadėliu ar ne, pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. Kokios veislės šuniukas, nepaskys. Taip pat gali pasakyti, kad po maždaug pusės minutės išlenda iš krūmų akivaizdžiai sumuštas vyras. Ant vyro veido matosi kraujas. Vyras su šuniuku ant pavadėlio. Kokios veislės šuniukas nežino, tačiau nedidelis, juodos spalvos. Vyras išlindęs iš krūmų ėjo link jų, jie ėjome link jo. Priėjęs vyras prie jo ir jo žmonos paprašė iškviesti policiją. Paklausė, kas nutiko, jis parodė ranka į nubėgančius vyrą su šuniuku ant rankų ir moterį ir pasakė, kad jį sumušė. Tada jis iš savo asmeninio telefono numerio paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kviesdamas policiją kartu su vyru, kuris prašė, iškviesti policiją bėgo paskui vyrą su šuniuku ir moterį. Paskambinęs 112 pasakė, kad sumuštas vyras (duomenys neskelbtini) ir paragino, kad paskubėtų, nes minėti asmenys šalinasi. Bėgant paskui moterį (duomenys neskelbtini), jis jai pasakė, kad jau vis tiek prisivijo, sustokite, policija atvykta. Moteris dar paėjo apie 50 metrų ir sustojo. Vyro su šuniuku jau nesimatė. Moteriai sustojus, atkreipė dėmesį, kad ji vilki išvirkščiai paltą. Matėsi, kad išsivertusios kišenės. Matėsi, kad vidinė palto dalis, kuri buvo išvirkščia, pilkos spalvos, o pats paltas mėlynos spalvos. Kol laukė atvykstant policijos, matė, kad moteris telefonu kažkam skambina, tačiau kam skambino, suprato, kai pamatė ateinantį vyrą, kuris bėgo su šuniuku. Vyras atėjo be šuniuko, bet apsirengęs taip pat, kaip matė prieš tai. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, vyras pasakojo, kad bėgiojo su savo šuniuku, kuris buvo ant pavadėlio ir pamatė link jo ir jo šuniuko atbėgantį kitą šunį. Bijodamas, kad atbėgantis šuniukas neįkastų jam ir jo šuniui, jis perspėjo šalimais einantį šuniuko savininką, o šiam nesureagavus, jis su dešine koja paspyrė tą šunį. Vyras taip pat pabrėžė, kad jis šuniuką vedė ant pavadžio, o kitas šuniukas, kurį paspyrė, buvo be pavadžio. Paspyrus šuniuką, atbėgo šuniuko savininkas ir „suleido“ trijų smūgių seriją į veidą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Pas vyrą tikrai matėsi kraujas ant veido, kurį jis dar ir apsivalė. Taip pat vyras pasakojo, kad tą vyrą su šuniuku ir moterį vaikėsi apie 40 minučių. Vyras sakė, kad vydamasis tą vyrą su šuniuku ir moterį, prašė moters, kad duotų paskambinti policijai, tačiau ji nedavė telefono, taip pat prašė kažkokio vyro paskambinti, kuris kaip nukentėjęs teigė, kad matė įvykį ir nedavė telefono paskambinti. Po to prašė dar vieno vyro paskambinti ir jis davė telefoną ir paskambinęs išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kai pareigūnui vyras, kuris nešėsi šuniuką sakė, kad porą davė, jis nugriuvo ir viskas, o po to pareigūnei sakė, kad pastūmė, o jis moka nugriūt. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba, išsivežė nukentėjusįjį, o jis išėjo namo. Pareigūnai liko įvykio vietoje (1 t., b. l. 172–175).
Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, yra vyriausiasis patrulis. 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nurodyti negali, dirbo kartu su tyrėja Ž. G.. Ryte, tiksliai laiko nurodyti negali, nes nepamena, iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo užpultas, o užpuolikas šalinasi. Gavus pranešimą vyko į (duomenys neskelbtini) ir važiuodami vis gaudavo patikslinimų, kur tiksliai reikia vykti, kadangi nukentėjęs asmuo vijosi užpuoliką. Galiausiai gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), ties kažkokiu namu, tiksliai nepamena skaičiaus. Atvykus budėtojo nurodytu adresu, rado nukentėjusįjį vyrą, savo kolegą I. M., kuris buvo ne tarnybos metu ir moterį. Pirmiausiai prie jų priėjo kolega I. M., pasakė, kad nukentėjęs vyras gavo į nosį nuo tos moters vyro ir pasakė, kad nukentėjęs vyras I. M. paprašė pagalbos, t. y. kad iškviestų policiją. I. M. pasakė, kad nukentėjusiam vyrui paprašius pagalbos, ir jam pasakius, kas nutiko (duomenys neskelbtini), jis kartu su nukentėjusiuoju vijosi moterį paskui ir skambino į policiją. Moters buvo paprašyta, kad ši pakviestų savo vyrą, kad būtų galima pasiaiškinti, kas įvyko. Moteris niekur nėjo, tačiau skambinosi telefonu. Kol moteris kvietė savo vyrą, jis ir jo kolegė aiškinosi su nukentėjusiuoju, kas ir kokiomis aplinkybėmis įvyko. Bendraujant su nukentėjusiuoju vyru, pas jį ant veido, prie nosies matėsi kraujas. Nukentėjęs vyras paaiškino, kad jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) ir vedžiojo šunį. Eidamas, matė, kad toliau nuo jo vaikščiojo moteris su vyru ir taip ta vedžiojo savo šunį, kuris kažkuriuo metu pradėjo bėgti link jo ir jo šuns. Vyras pagalvojo, kad kitų žmonių atbėgantis šuo užpuls jo šunį, todėl jis garsiai kelis kartus sušuko: „pasiimkit šunį“. Vyro ir moters šuo buvo be pavadėlio. Nukentėjęs vyras pasakojo, kad į jo sušukimą, nei vyras, nei moteris nesureagavo ir jis tą šunį su koja paspyrė. Tada prie nukentėjusiojo pribėgo to nuspirto šuns šeimininkas ir sudavė kelis smūgius. Kiek sudavė, nežino, nes buvo užsimerkęs ir po suduotų smūgių nukrito ant žemės. Lyg minėjo, kad prieš suduodant smūgius jie abu apsistumdė. Po to nukentėjęs vyras atsistojo ir pradėjo vyrą ir moterį vytis po (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs vyras pasakojo, kad vyras bėgo ir buvo momentų, kad jo iš vis nematydavo, o moteris sparčiu žingsniu taip pat šalinosi, tačiau moterį visada matė, bet buvo ir didesnių atstumų tarp jų. Nukentėjęs vyras taip pat minėjo, kad kažkuriuo tai momentu moteris nusiėmė striukę, ją išvertė į kitą pusę ir vėl apsirengė. Ar vyras minėjo kokia moters striukės spalva buvo iki jos įšvirkštimo į kitą pusę, nepamena. Nukentėjęs vyras buvo su šuniuku. Kiek pamena, nukentėjęs vyras minėjo koks šuo buvo to vyro su moterimi, tačiau jis nepamena. Kai vyras paminėjo, kad moteris apsirengė išvirkščią striukę, jis pažiūrėjo į moterį ir atkreipė dėmesį, kad striukė tikrai buvo išvirkščia (viename iš striukės šonų matėsi etiketės) ir lyg pilkos spalvos, striukės kita pusė, ta kuri turėtų būti, buvo lyg mėlynos spalvos. Moteris buvo be šuniuko. Po kiek laiko priėjo vyras, jis taip pat buvo be šuniuko. Vyras paaiškino, kad vaikščiojant parke, pamatė, kaip kitas parke einantis vyras nuspiria jo šunį. Tada jis pribėgo aiškintis, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir to konflikto metu, tas vyras, kuris nuspyrė šunį, bandė suduoti jam smūgį, jis apsigynė ir sudavė ar tai davė smūgį tam vyrui atgal ir nuėjo. Kiek smūgių sudavė į kur sudavė, nenurodė. Vyro pasiteiravo, dėl ko pasišalino, tai jis paaiškino, kad skubėjo į ligoninę ar tai gydymo įstaigą kažkokią. Daugiau aplinkybių su tuo vyru nesiaiškino, su juo bendravo jo kolegė Ž. G.. Iš Ž. G. žino, kad kai ji bendravo su tuo vyru, jis neigė sudavęs smūgį ar tai smūgius vyrui, paspyrusiam jo šunį. Iš kolegės Ž. G. žino, kad jis nurodė, jog tą vyrą, kuris nuspyrė jo šunį, pastūmė. Kol laukė ateinančio moters vyro, taip pat pabendravo ir su moterimi (1 t., b. l. 178–182).
Liudytojas R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galimai 2024 m. vasario pabaigoje – 2024 m. kovo mėnesio pradžioje, ryte, tiksliai laiko nurodyti negali, važiavo dviračiu ir nuo (duomenys neskelbtini), jam atrodo, stumdamas dviratį leidosi į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Likus apie 200 m. iki (duomenys neskelbtini), pamatė du žmonės, bėgančius gan greitai šlaitu žemyn į (duomenys neskelbtini). Jam pasirodė, kad tie žmonės nedidelio ūgio. Kokių lyčių žmonės, įvardinti negali, kadangi atstumas ne mažas buvo, be to, labai į juos dėmesio nekreipė. Paskui tuos du žmonės bėgo vyras su šuniuku, kuris nuo prieš tai bėgančių žmonių buvo apie 100 metrų atstumu. Vyras bėgęs su labai mažu šuniuku sustojo prie jo ir paprašė duoti telefoną paskambinti. Vyras sakė, kad jį užpuolė ir sumušė. Matė, kad vyro veidas prie nosies bei rankos buvo kruvinos. Paspaudė savo telefone 112 ir davė tam vyrui kalbėti. Kol jis kalbėjo telefonu, matė, kaip tie du žmonės bėgo ir lipo į kalną atgal į (duomenys neskelbtini). Ar tie žmonės kažką turėjo su savimi, pasakyti negali, nes tiek pradžioje pastebėjus juos, tiek po to, kai vyras kalbėjo jo telefonu, atstumas buvo apie 200 metrų. Taip pat negali įvardinti, kaip tie žmonės buvo apsirengę. Kiek pamena, vyras kalbėdamas su 112 operatoriumi sakė, kad jį sumušė, sulaužė nosį, jie bėga, jis juos vejasi. Lyg minėjo link kur bėga. Baigęs pokalbį vyras atidavė jam telefoną ir su šuniuku, kuris buvo ilgesnio plauko, nubėgo link tų asmenų, o jis nuvažiavo savo keliais (1 t., b. l. 185–188).
Liudytojas N. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galimai prieš tris mėnesius, ryte, galimai nuo 07.30 val. iki 10.00 val. jis ėjo (duomenys neskelbtini). Tokiu laiku jis vaikščioja po (duomenys neskelbtini) su šuniu. Į (duomenys neskelbtini) jis atėjo nuo tos pusės, kur stovi (duomenys neskelbtini). Ėjo kaip įprastai tuo pačiu maršrutu, kaip ir kiekvieną kartą. Ėjo pro upelį, link (duomenys neskelbtini). Išsukus iš asfaltuoto kelio į neasfaltuotą ir paėjus apie 100 metrų, jis sutiko V. T.. Jis ėjo su moterimi. V. T. vedėsi šunį, jis buvo su pavadėliu. Su V. T. pasisveikino, šunys apsiuostė, jis nuėjo su šuniu savo keliu, jie su šuniu nuėjo savo keliu. Jiems išsiskyrus, jis nuėjo apie 50 ar tai 70 metrų ir išgirdo šaukimą: „dėl ko tu spyrei šuniui“. Tas šaukimas buvo V. T.. Išgirdęs tą šaukimą atsisuko ir žiūrėjo, kas vyksta. Matė stovintį V. T. ir priešais jį kitą vyrą. Priešais V. T. stovintis vyras trenkė V. T., bet nepataikė, nes V. T. pasilenkė. Tada V. T. abejomis rankomis į krūtinę tą žmogų pastūmė. Nematė, kad jis būtų nugriuvęs. Kas vyksta toliau, jis nežiūrėjo tos visos situacijos. Pažiūrėjo tik kelias minutes. Nueidamas girdėjo, kad jie žodžiu konfliktuoja. Tačiau jokių konkrečių frazių negirdėjo, šuns cypimo negirdėjo. Su jam nepažįstamu vyru jis neprasilenkė ir jo ankščiau nematė, jis net neįsivaizduoja iš kur jis išlindo. Tą kartą matė pirmą kartą (1 t., b. l. 143–146).
2024 m. vasario 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Nuo lapų, ant kurių mato dėmes, steriliu vatos tamponu paimamas galimai biologinės kilmės pėdsakas, kuris supakuojamas į voką (1 t., b. l. 25–27).
2024 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos Ž. G. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. vasario 29 d. apie 09.34 val. dirbant kartu su vyr. patruliu A. M., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš 15 minučių sumušė nepažįstamas vyras. Vyras su mažu rudu šuniuku, vilki mėlyna striuke. Daugiau informacijos nesuteikė, sakė vėl bėgs paskui jį sumušusį asmenį į (duomenys neskelbtini) ir pokalbį nutraukė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jas pasitiko pareiškėjas T. Ž., kuris nurodė, kad bėgiodamas (duomenys neskelbtini) dešine koja pastūmė prie jo šuns pribėgusį svetimą šunį, nes išsigando, kad jis užpuls pareiškėjo augintinį. Tuomet po kurio laiko prie jo priėjo V. T., kuris žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip keturis kartus, tyčia, abiejų rankų kumščiais, sudavė T. Ž. į veido sritį, dėl ko šiam buvo sukeltas fizinis skausmas. Su V. T. kartu buvo ir jo sutuoktinė J. T.. V. T. nurodė, kad vaikščiojo (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine J. T. bei jų bendru augintiniu šuniuku. Pilietis pamatęs, kad priekyje bėgiojantis vyras su koja įspyrė jo šuniui, priėjo prie T. Ž. ir jį pastūmė, dėl ko vyras nugriuvo. V. T. teigimu, jis T. Ž. netrenkė. Taip pat vyras pridūrė, kad nuo šio asmens bandė pasišalinti, nes šis dėl neaiškių priežasčių pradėjo jį ir jo sutuoktinę persekioti. J. T. nurodė, kad vaikščiojo kartu su sutuoktiniu bei šuniu, kuris buvo be pavadėlio, nes nėra agresyvus. Taip pat moteris nurodė mačiusi, kad jos sutuoktinis vieną kartą T. Ž. pastūmė, o šis griuvo, tačiau daugiau jokio kontakto tarp asmenų nebuvo. Pilietės teigimu, sutuoktinis T. Ž. pastūmė, nes šis spyrė jų šuniui. Įvykio vietoje taip pat buvo I. M., kuris nurodė, kad vaikščiodamas (duomenys neskelbtini) pamatė einantį vyrą, kuriam buvo sužalota nosis. Nepažįstamas vyras paprašė I. M. paskambinti bendruoju pagalbos numeriu bei pranešti apie įvykį. Pats I. M. nurodė, kad pačio konflikto nematė. Į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo asmenį ir pristatė jį į Kauno klinikas. Nuvykus į Kauno klinikas bendravo su gydytoja, kuri nurodė, kad asmeniui tyrimai bus atliekami dar negreitai, nes yra didelė eilė laukiančiųjų, tačiau nurodė, kad pirminės apžiūros metu asmeniui nustatytas veido sumušimas (1 t., b. l. 46–48).
2024 m. kovo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvadoje Nr. G 442/2024 (02) nurodyta, kad T. Ž. nustatyti minkštųjų audinių sumušimi abiejų skruostų, nosies srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimas, padaryti kietu, buku daiktu suduodant mažiausiai tris smūgius. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulų lūžis sutrikdys sveikatą ilgiau nei dešimt parų. Sužalojimai greičiausiai padaryti smūgiuojant kumščiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Konstatuoti sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant ir labai menkai tikėtina, kad būtų buvę padaryti spardant. Sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 54–57).
2024 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvadoje Nr. pG 2043/2024 (02) nurodyta, kad T. Ž. minkštųjų audinių sumušimi abiejų skruostų, nosies srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimas padaryti kietu buku daiktu suduodant mažiausiai tris smūgius. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulų lūžis sutrikdys sveikatą ilgiau nei dešimt parų. Papildomai atliktas tyrimas patvirtina pirminę išvadą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo išsivystyti mažiausiai nuo trijų smūgių, kurie greičiausiai buvo suduoti kumščiu. Neabejotinai smūgiai suduoti:1. Į nosį - nosies kaulų lūžis, minkštųjų audinių patinimas. 2. Į kairį skruostą - patinimas, poodinė kraujosruva. 3 Minkštųjų audinių sumušimas dešiniame skruoste. Minkštųjų audinių patinimas apatiniuose vokuose, nustatytas pirminės teismo medicininės apžiūros metu galėjo išsivystyti nuo smūgio (ar smūgių į nosį). Viršutinio žandikaulio pirmo danties kairėje panirimas galėjo išsivystyti ne nuo tiesioginio smūgio, o tiesiog traumos metu stipriai sukandus dantis ar panašiai. Šį teiginį suponuoja sužalojimų lūpose nebuvimas. Suprantama, galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, kurie arba teko į jau sužalotas sritis, ar tiesiog buvo mažesnės energijos ir nepaliko matomų žymių. Nosies kaulų lūžis yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų. Tokie sužalojimai negalėjo išsivystyti T. Ž. spontaniškai, be pašalinės jėgos poveikio griūnant. Tikimybė, kad sužalojimai padaryti spardant, menka, nes spiriant paprastai būna didesnės energijos sužalojimai (1 t., b. l. 167–169).
2024 m. kovo 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio išrašas (ID95415447190), skambučio pradžia: 2024 m. vasario 29 d., 09.30. Garso įraše girdima, kaip pranešėjas kviečia policijos pareigūnus, nes buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68–70).
2024 m. liepos 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas nurodytas Bendrojo pagalbos centro skambučio išrašas (ID95415447828), skambučio pradžia: 2024 m. vasario 29 d., 09.34.02. Pranešėjas nurodo, kad buvo užpultas žmogus, bėga paskui užpuolikus, kurie šalinasi. Užpultam žmogui bėga kraujas. Prašo iškviesti policijos pareigūnus. Operatorė sujungė skambinantį asmenį su policijos pareigūnais, girdimas bendravimas apie tai, kur yra užpuolikai ir kur policijos pareigūnams važiuoti (1 t., b. l. 72–76).
2024 m. gegužės 17 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240229-094112UTC+0200“. Lauke matyti stovint tris asmenis, pirmą iš dešinės - I. M., per vidurį moterį - J. T. ir iš kairės pusės vyrą su šuniuku ant rankų - T. Ž.. Vaizdo įraše girdimas nurodytų asmenų bendravimas su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 82–87).
2024 m. birželio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240229-094112UTC+0200“. Vaizdo įraše girdėti, kaip V. T. bendrauja su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 94–96).
2024-07-08 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240229-094112UTC+0200“, vaizdo įraše girdimas įvykyje dalyvavusių asmenų bendravimas su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 101–104).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. T. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.
Kaltinamasis V. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sudavė nukentėjusiajam T. Ž. 3 smūgius į veido sritį. Kaltinamojo kaltė be jo pačio prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas 2024 m. kovo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvada Nr. G 442/2024 (02) ir 2024 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvada Nr. pG 2043/2024. V. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad V. T., 2024 m. vasario 29 d., apie 09.15 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su T. Ž., panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia, rankos kumščiais suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas minkštųjų audinių sumušimus abiejų skruostų, nosies srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties panirimą, sukėlusius nukentėjusiajam T. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajam žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 77–80), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 66–70), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 86), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 84).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. ir T. Ž. patvirtino, jog jie susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 800 Eur žalą, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat į bylą pateiktas rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (3 t., b. l. 30).
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Kaip minėta, kaltinamasis V. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo T. Ž., atlygino jam padarytą žalą (3 t., b. l. 30) ir su juo susitaikė. V. T. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, nurodė teismui, kad tokie atvejai ateityje nepasikartos, todėl tai teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu padarė jam pakankamą prevencinį poveikį ir V. T. ateityje pakartotinai nenusikals. Kaip minėta, V. T. baustas administracine tvarka, bet už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, yra dirbantis, turi tris vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį. Nustatytos dvi V. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. Ž.. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- sterilus vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, priduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikintinas;
- kompaktiniai diskai, esantys ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju T. Ž., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. T. išaiškinti, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- sterilų vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, priduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikinti;
- kompaktinius diskus, esančius ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.