Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-6-397/10

NUTARTIS

2010 m. sausio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam G. P., nukentėjusiajai G. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Visiškai patenkinus civilinį ieškinį, priteista iš nuteistojo G. P. Valstybinei ligonių kasai 207,30 Lt už nukentėjusiosios G. V. gydymą.

Nukentėjusiajai G. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. už tai, kad, būdamas nepilnamečiu, 2008 m. balandžio 14 d. apie 17 val. 26 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, keleiviniame traukinyje (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini), ketvirtame traukino vagone necenzūriniais žodžiais išvadino savo pareigas vykdžiusią AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Kauno aptarnavimo centro konduktorę - kontrolierę G. V. ir tyčia prispaudęs ją vagono kampe prie lango stiklo, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešindamas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., byla teismui perduota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d., tačiau teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir į tai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo sušvelnintas G. P. padarytos veikos kvalifikavimas, pagrįstos Mykolo Romerio Universiteto TMI Kauno skyriaus specialistės Liucijos Karčiauskaitės bei ikiteisminio tyrimo pareigūno subjektyviais motyvais. Specialistės Liucijos Karčiauskaitės išvada Nr. 2919/ 08(02) dėl nukentusiosios sveikatos sutrikdymo masto, kurioje konstatuota tik poodinė kraujosruva veide, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikimą, anot nukentėjusiosios, negali būti laikoma teisinga, nes prieštarauja šioje išvadoje pateiktiems išrašams iš sveikatos istorijos, kur konstatuojami po sumušimo atsiradę tokie simptomai kaip smegenų sukrėtimas, nestabilumas Rombergo pozoje, psichologiniai pasikeitimai ir kt. Teismas rėmėsi teismo specialisto klaidinga ir neišsamia išvada, nuosprendyje pakartojo apeliantės sveikatos sutrikdymo apibūdinimą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, neįvertinęs to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kadangi dėl G. P. padarytos veikos ji buvo susargdinta 80 dienų laikotarpiui, sveikatos sutrikdymas negali būti nustatomas kaip nežymus. Kadangi G. P., panaudojęs smurtą, pasipriešino nukentėjusiajai, kaip viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o tuo pačiu, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pastarojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 286 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d..

Be to, nukentėjusioji nurodo, kad užbaigus ikiteisminį tyrimą, jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su baudžiamos bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašė 2008-11-11, kurį išsiuntė paštu, nurodydamas atvykti susipažinti su bylos medžiaga 2008-11-13 dieną 9.00 val., tačiau ji šį pranešimą gavo tik 2008-11-15. Vėliau atvykusi pas tyrėją bylos medžiagos susipažinimui negavo, nebuvo informuota apie teisę susipažinti su bylos medžiaga teisme iki teismo pradžios.

Nesutikdama su nuosprendžiu civilinio ieškinio dalyje, nukentėjusioji teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas tyrimo metu neatliko visų veiksmų, numatytų LR BPK 205 str., - neatliko dokumentų ir kitų objektų tyrimo, įrodančių nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Priimdamas nuosprendį, teismas neatsižvelgė į apeliantės turimus dokumentus, palikdamas žalos atlyginimo klausimą neišspręstą, nors turėjo galimybę tai padaryti.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, keleiviniame traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu (duomenys neskelbtini), tarpstotėje (duomenys neskelbtini), ketvirtame traukinio vagone necenzūriniais žodžiais išvadinęs savo pareigas vykdžiusią AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Kauno aptarnavimo centro konduktorę - kontrolierę G. V., tai yra pasipriešinęs viešojo administravimo funkcijas vykdžiusį asmenį, tyčia prispaudęs ją vagono kampe prie lango stiklo, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas galvos veidinės dalies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir lengvą galvos smegenų sukrėtimą bei dėl patirto sužalojimo įvykusį potrauminio streso sutrikimą, tokiais savo veiksmais dėl nukentėjusiosios tarnybos pareigų vykdymo padarė nukentėjusiajai G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 10 p..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą apeliaciniame procese, turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Ši nuostata taikoma nepaisant to, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikiamas atitinkamas prašymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš šioje baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pateikto prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą (b.l. 211-212) matyti, kad prokurorė kaltinimą pakeitė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 9 punkte pateiktu išaiškinimu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakeisdama kaltinimą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas taisykles, apibrėžiančias apeliacinio skundo, juolab, kad šioje baudžiamojoje byloje gautas tik nukentėjusiosios G. V. apeliacinis skundas, nagrinėjimo ribas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to skunde prašo apeliantas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nebuvo suformuluotas prašymas pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, paaiškėjo nauja aplinkybė – tai, kad nukentėjusiajai G. V. nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų pasekoje buvo padarytas ne žymus sveikatos sutrikdymas (kaip tai nurodoma kaltinamajame akte), bet nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toks nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo vertinimas duoda pagrindą kitaip vertinti ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tai yra ją kvalifikuoti ne pagal BK 286 str., bet pagal sunkesnį nusikaltimą numatantį įstatymą – BK 138 str. 2 d. 10 p..

Prokurorė, siekdama nuteistojo G. P. padarytos ir kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą pakeisti kaltinimą sunkesniu ir nuteistojo G. P. veiką kvalifikuoti ne tik pagal BK 286 str., bet ir pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokios procesinės galimybės pakeisti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisinį vertinimą, tai yra veikos kvalifikavimą pagal kitą – sunkesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 138 str. 2 d. 10 p.), kaip to prašo valstybinis kaltintojas, nes tokiu atveju, nesant apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo nuteistojo G. P. veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., būtų pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str.). Toks prokurorės prašymas apeliacinės instancijos teisme netgi negali būti svarstomas ir nagrinėjamas, nors jis, kaip atitinkantis BPK 256 str. numatytus reikalavimus, apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas. Kolegijos nuomone, šiuo atveju tokį kaltinimo pakeitimo klausimą galima nagrinėti tik pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatymo normos numato tik konkrečius atvejus, kai byla gali būti perduodama iš naujo nagrinėti teismui, tai yra: kai bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kai byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 str., 225 str. nustatytas taisykles, kai paaiškėja nuteistojo susirgimas psichikos liga (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju prokurorės pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą jokių teisinių pasekmių nesukelia, faktiškai kaltinamojo akto trūkumų, pagal objektyvius duomenis aprašant nusikalstamos veikos padarinius (padarytų kūno sužalojimų sunkumo pobūdį), neištaiso, o tai trukdo nagrinėti bylą ir duoda pagrindą bylą perduoti prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p.).

Kadangi baudžiamoji byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, po ko seks jos naujas teisminis nagrinėjimas ir visų aplinkybių nustatymas, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir jos procesinių teisių pažeidimo nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.

Nustatyti 10 dienų terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.