- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-706-317-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-03027-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- B. N.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
- 1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, gynėjui-advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo B. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 80 (aštuoniasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčio pagrindu, įskaityta bausmė visiškai atlikta pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. N. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. bei kitais įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2011 m., naktį iš spalio 27 d. į spalio 28 d., Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Berlyne, B. N., veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., kuris dėl šios nusikalstamos veikos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalį, ir kitais įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą – 2011 m. iš spalio mėn. 27 d. į spalio mėn. 28 d. naktį Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagrobtą automobilį „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 79692,70 Lt, priklausantį Vokietijos Federacinės Respublikos pil. A. W. W., t. y. B. N., vykdydamas bendrą sumanymą įgyti ir naudoti žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, panaudojo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degimui įjungti rakto dublikatą su mikroschema (imobilizatoriumi), skirtą variklio užvedimui ir M. V. tokiu būdu užvestu automobiliu „BMW X5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir juo naudojosi iki 2011 m. spalio 28 d. 16.20 val., kol kelyje Senoji Radiškė–Kreivėnai, Kalvarijos sav., Senosios Radiškės k., M. V. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis B. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dėl padarymo nusikaltimo numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė faktiškai remdamasis tik trimis aplinkybėmis, t. y., kad jis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu būdu kramtomoji guma su jo DNR profiliu atsirado pagrobto automobilio raktų pultelyje; kad jo naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniai sujungimai neužfiksuoti nusikaltimo padarymo metu t.y. 2011 m. spalio 26-27 dienomis; kad jis ir M. V., kuris nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką, gyvena viename mieste – Tauragėje.
Nuteistojo teigimu, jo kramtyta ir išspjauta guma galėjo pasinaudoti bet kas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai tokį įrodymą laikė tinkamu. Anot apelianto, teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, kad kramtomoji guma stingsta gana greitai: šiuo klausimu nebuvo atliktas joks tyrimas ir joks specialistas dėl to nepateikė išvados. Tai, kad nebuvo jo telefono telekomunikacinių sujungimų nusikaltimo padarymo metu, taip pat yra netinkamas įrodymas jo kaltei pagrįsti. B. N. nuomone, telekomunikacijų įrenginio neveikimas tam tikru momentu, laike sutampantis su kažkokios nusikalstamos veikos padarymu, negali būti neginčijamai siejamas su telekomunikacijos įrenginio savininku, tuo labiau, negali būti jo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje įrodymu. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. O tai, kad jis augęs ir gyvenęs yra tame pačiame mieste, kaip ir už tą pačią nusikalstamą veiką jau nuteistas M. V., nesudaro pagrindo teigti, jog jie anksčiau buvo pažįstami. Priešingai, apelianto teigimu, jis su M. V. susipažino tik sužinojęs, jog yra kaltinamas ta pačia nusikaltama veika kaip ir jis, ir net veikęs su juo bendrininkų grupėje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. N. apeliacinis skundas tenkintinas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų neteistas. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti įvertinamas atskirai kiekvienas įrodymas ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Įstatymų leidėjas nustatė, jog už veiką numatytą LR BK 189 str. 2d. atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės vertės vertybes žinodamas, jog tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas B. N. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. V. bei kitais įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu – automobiliu „BMW X5“, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Apylinkės teismas nustatė, kad automobilis „BMW X5“, kurio įgijimu kaltintas B. N., ir kuris, kaip vėliau paaiškėjo įgytas nusikalstamu būdu-jį pagrobus, buvo užvestas panaudojant standartinį degimo įjungimo raktą, kurio viduje taip vadinamas „čipas“ – mikroschema su informacija, reikalinga automobiliui užvesti - buvo pritvirtintas kramtomąja guma. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2013 m. kovo 26 d. specialisto išvada Nr. S-85/13(01) patvirtino, kad iš šios kramtomosios gumos gautas DNR profilis priklauso B. N. su 99,9999999999 % tikimybe. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į aptartus duomenis t.y. tai, kad šia kramtomąja guma buvo pritvirtinta detalė, be kurios automobilio, kuriame įrengta signalizacija, užvedimas negalimas, be to, kad kramtomoji guma stingsta gana greitai, pripažino, kad šie įrodymai ir patvirtina, jog būtent B. N. atliko sąmoningus aktyvius veiksmus, sudarančius galimybę automobilio degimui įjungti, jį paimti ir parvaryti į Lietuvos Respubliką. Anot apylinkės teismo, tai, jog B. N. negalėjo pasakyti, ar byloje nustatytu automobilio „BMW X5“ vagystės laikotarpiu jis buvo Vokietijoje, bei tai, kad automobilio „BMW X5“ vagystės ir gabenimo į Lietuvą metu jis savo mobiliuoju telefonu nesinaudojo, o pradėjo naudotis praėjus kelioms valandoms po M. V. sulaikymo, tik patvirtina, jog B. N. kartu su M. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis vykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, parvarant pavogtą automobilį į Lietuvą. Apylinkės teismas kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, paminėjo tai, jog B. N. ir M. V., kuris jau yra nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą, yra augę bei gyvenę viename ir tame pat mieste ir vienas apie kitą žinojo. Aptartų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas nusprendė, kad B. N. veiksmai – dublikato su mikroschema panaudojimas automobilio „BMW X5“ degimui įjungti, buvo viena iš nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės sudedamųjų dalių, kuri būtina šiam žinomai nusikalstamu būdu gautam turtui įgyti ir juo naudotis Lietuvos Respublikoje, todėl ir nuteisė jį kaip vieną iš bendrininkų grupės narių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvadas padarė neatsižvelgęs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus faktinius duomenis, vadovavosi ne neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o tik prielaidomis ir jokiais įrodymais nepagrįstais samprotavimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokias prielaidas teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino B. N. kaltės įrodymais, todėl padarė netinkamas išvadas dėl jo kaltės, o tai laikytina netinkamu baudžiamojo proceso įstatymo taikymu vertinant įrodymus.
Iš nuteistojo B. N. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir aiškino, jog yra visiškai nesusijęs su kaltinime nurodyto automobilio vagyste, šio nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ar naudojimusi. Ji nuosekliai aiškino, kad neatsimena, kokiu telefono numeriu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi, ką veikė kaltinime nurodytu metu, tačiau tikrai nepadarė kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos. B. N. nurodė, jog prieš du metus yra važiavęs dirbti į Daniją per Vokietiją, tačiau ar 2011 m. važiavo į Vokietiją, negali pasakyti. 2011 m., kaip ir šiuo metu, jis padėdavo ūkininkaujantiems savo tėvams. Kaip kramtomoji guma galėjo atsirasti ant automobilio „BMW X5“ rakto, nežino, paprastai iškramtytą kramtomąją gumą jis išspjauna ant žemės. Nepamena, kad kada būtų klijavęs kramtomąją gumą prie raktų, galėjo būti, kad kokią atitrūkusią detalę galėjo priklijuoti guma, tačiau tiksliai to patvirtinti negali. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad M. V. asmeniškai nepažinojo, su juo jokių reikalų neturėjo, tačiau yra matęs prieš kelis metus treniruotėse Tauragėje, taip pat kavinėje (2 t., b. l. 25; 2 t., b. l. 56-57; 3 t., b. l. 41).
Pastebėtina, kad M. V., kuris taip pat nuteistas už B. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, parodė, jog su B. N. susipažino tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, anksčiau jo nepažinojo, o tik žinojo kaip mėgstantį sportuoti asmenį, nes gyveno tame pačiame Tauragės mieste. Jis neigė, kad B. N. buvo tarp tų asmenų, kurie pasiūlė jam Vokietijoje parvairuoti automobilį „BMW X5“ į Lietuvą, neigė, jog R. N. kokiu tai būdu prisidėjo prie jo padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 177; 3 t., b. l. 43).
Įvertinusi aptartus nuteistojo B. N. ir liudytojo M. V. parodymus, kolegija daro išvadą, kad jie nuoseklūs ir nėra paneigti kokiais tai objektyviais duomenimis, kuriuos galima būtų pripažinti kaltinamojo B. N. kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl jais nesiremti kolegija neturi jokio pagrindo. Tai, kad B. N. ir M. V., kuris jau yra nuteistas už B. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, yra augę bei gyvenę tame pačiame mieste, yra matę vienas kitą treniruotėse arba kavinėje, nėra pagrindas konstatuoti, jog jie galėjo daryti ir darė kartu nusikalstamą veiką, už kurią nuteisti. Tai, kad B. N. negalėjo paaiškinti, kur jis buvo automobilio „BMW X5“ vagystės laikotarpiu – Vokietijoje ar kur kitur, bei tai, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu nesinaudojo savo mobiliuoju telefonu, neįrodo B. N. kaltės padarius jam inkrimuotą nusikalstamą veiką – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. O tai, kad automobilio „BMW X5“ užvedimui panaudotame standartiniame degimo įjungimo rakte kramtomąja guma su kaltinamojo DNR buvo pritvirtinta mikroschema su informacija, reikalinga automobiliui užvesti, taip pat neįrodo, jog būtent B. N. įgijo ir naudojosi būtent automobiliu „BMW X5“, žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi ir realizavimu, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Pagal konstrukciją šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta B. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad jis įgijo ir naudojosi automobiliu „BMW X5“, žinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Vadovaujantis šiuo principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių B. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, nepadarius BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turinčios veikos.
Priėmus nuteistojo B. N. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, panaikintinas jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį bei bausmių įskaitymas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti – panaikintina.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 21 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3709 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos B. N., išlaidas iki 2014 m. spalio 21 d. sudaro 70 Lt (3 t., b. l. 55).
Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą B. N. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
B. N. kaltintą ir teismui perduotą už nusikalstmą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - a/m „BMW X5 raktelį, saugomą VSAT Pagėgių rinktinės sandėlyje, sunaikinti.
Panaikinti B. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.