- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1164-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20373-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. E., V. E.
- Ieškovas
- UAB „Kauno vandenys“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.11; 2.5.11.5; 3.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6; 3.2.6.1
2016 m. birželio 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2342-748/2016 pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams V. E. ir D. E. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bendrasavininko prievolės mokėti už butui tiektą vandenį, nors pastarasis šiame bute negyveno.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama proporcingai valdomos nuosavybės daliai priteisti iš atsakovo D. E. 295,58 Eur, o iš atsakovo V. E. 492,63 Eur skolą už suvartotą vandenį, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 788,21 Eur įsiskolinimas už vandens tiekimą butui, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Šis butas atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir prašoma priteisti skola atitinka jų turimą turto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas D. E. prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ginčo laikotarpiu ieškovės paslaugomis nesinaudojo ir bute negyveno. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kitu adresu, o ginčo butas jam yra nereikalingas, nes jame išjungta elektra.
Atsakovas V. E. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Teismas nustatė, kad butas, kuriam vandenį tiekė ieškovė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Palikimą po V. E. mirties yra priėmę sutuoktinis atsakovas V. E., kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir sūnus atsakovas D. E., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Teismo nuomone, priėmęs palikimą įpėdinis, nors ir negavęs paveldėjimo teisės liudijimo, turi teisę bei gali valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Todėl skolą už tiektą vandenį priteisė iš abiejų atsakovų, proporcingai jų turimo turto daliai. Atsakovai nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei nesumokėjo iš viso 788,21 Eur, todėl teismas iš atsakovo D. E. priteisė 295,58 Eur, kuriam priklauso 3/8 dalys buto, o iš V. E. – 492,63 Eur, kuriam priklauso 5/8 dalys buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas D. E. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys jo atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliantas bute niekada negyveno ir negyvena bei nesinaudoja ieškovės teikiamomis paslaugomis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė teismui yra pateikusi Gyventojų registro tarnybos pažymą apie asmens duomenis, kurioje yra nurodyta, kad nuo 1989 m. vasario 9 d. apeliantas deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute. Taip pat, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei atlikus duomenų apie skolininką patikrinimą, atsakovas V. E. informavo, kad bute nuo 1998 metų gyvena su sūnumi apeliantu. Aplinkybė, kad apeliantas bute vėliau negyveno ir negyvena (dėl to ginčo byloje nėra), nepaneigia nei apelianto, kaip abonento ir vartotojo statuso konstatavimo, nei to, kad apeliantas skolos susiformavimo laikotarpiu buvo (ir yra) buto bendrasavininkas, nors ir neįforminęs savo teisių. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendraturčių daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokomoms. Be to, pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 5 punktą turi teisę bei gali valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
2. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą iš apelianto proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. tiekė vandenį (b. l. 13–14, 15), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir apeliantui. Šias aplinkybes patvirtina Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, iš kurių nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-451/2006 buvo nustatytas juridinę reikšme turintis faktas, kad atsakovas ir apeliantas, atstovaujamas įstatyminio atstovo atsakovo, priėmė palikimą po V. E. mirties ((duomenys neskelbtini) (b. l. 10), pradėję paveldimą turtą valdyti. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo (b. l. 11) ir Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 123 (b. l. 12) matyti, kad palikimą po V. E. mirties yra priėmę palikėjos sutuoktinis atsakovas, kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį buto ir nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį buto, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, bei sūnus apeliantas, kuriam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (į 3/8 dalis buto). Gyventojų registro tarnybos duomenimis tiek atsakovas, tiek apeliantas ginčo buto adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą nuo 1989 m. vasario 9 d. (b. l. 16, 17, 28, 29).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buto bendraturčiai, įskaitant ir apeliantas, turi proporcingai savo daliai (apeliantui priklauso 3/8 dalys buto, o kitam atsakovui – 5/8 dalys buto) apmokėti įsiskolinimą už butui tiektą vandenį. Byloje nebuvo ginčo dėl bute gyvenančių ir besinaudojančių vandeniu asmenų skaičiaus, tačiau teismas ieškinį tenkino ne pagal faktiškai bute gyvenančių ir besinaudojančių vandeniu asmenų skaičių, o pagal bendraturčių skaičių. Apeliantas savo atsikirtimus grindžia faktine aplinkybe, kad jis bute negyveno, todėl neturi mokėti už suvartotą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu visiškai nesutinka. Apelianto pareigą mokėti už tiekiamą vandenį lemia ne faktas, kuris iš bendraturčių asmeniškai naudoja vandenį, bet apelianto, kaip bendraturčio, statusas, nulemtas nuosavybės buvimo fakto.
Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės (vandens tiekėjos) bei apelianto (buto bendrasavininko) buvo raštu sudaryta viešoji vandens tiekimo sutartis, tačiau apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokiu būdu, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, yra pripažįstama, kad minėta viešoji vandens tiekimo sutartis tarp ieškovės ir apelianto (bei kito buto bendrasavininko (atsakovo) yra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, be to, vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 1 ir 19 dalimis („Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, <...> prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas“; „Vartotojas – fizinis asmuo (abonentas), perkantis vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti“), apeliantas yra pripažįstamas abonentu ir vartotoju. Aplinkybė, kad apeliantas bute niekada negyveno ir negyvena (dėl to ginčo byloje nėra), nors yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (tačiau ir tai nesvarbu), nepaneigia nei minėto apelianto, kaip abonento ir vartotojo statuso konstatavimo, nei to, kad apeliantas skolos susiformavimo laikotarpiu buvo buto bendraturtis (apeliantas to neginčija).
Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant bei skundžiamu teismo sprendimu sprendė, kad apeliantas skolą už suvartotą vandenį turi padengti proporcingai savo daliai nuosavybės teisėje į butą. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį, vandens tiekimas yra viena iš komunalinių paslaugų. Mokestis už karštą ir šaltą vandenį mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, remiantis savivaldybės patvirtintomis normomis. Ieškovė prie ieškinio pateikė priskaitymų - apmokėjimų žiniaraštį. Iš jo matyti, kaip buvo paskaičiuota per 2010 m. vasario 1 d. - 2015 m. rugpjūčio 31 d. susidariusi atsakovų skola (b.l. 13-15). Apeliantas nenurodė, kad skola paskaičiuota neteisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.