Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. G. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. G. prašo teismo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2009-03-24 nutarimą Nr. F110336, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones penkiems mėnesiams.

Minėtu nutarimu M. M. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009-03-24, apie 8 val. 54 min., kelyje Vilnius – Utena, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje neapvažiavo sukančios į kairę transporto priemonės iš dešinės, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusia ir į kairę sukančia transporto priemone, buvo apgadinti abu automobiliai.

Teismo posėdyje M. M. G. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo didelė liūtis, blogas matomumas, dėl to jis nematė kito eismo įvykio dalyvio automobilio posūkio signalų. Manė, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojas ruošiasi sukti į dešinę, kur buvo autobusų stotelė. Minėtam automobiliui pradėjus sukti į kairę, siekiant išvengti eismo įvykio, M. M. G. irgi bandė trauktis į kairę. M. M. G. teigimu, automobilis „Honda Civic“ buvo pasitraukęs į dešinę tiek, kad buvo galima laisvai važiuoti tiesiai savo eismo juosta. Pabrėžė, kad automobilio „Honda Civic“ posūkio šviesos signalai buvo raudoni, o tai yra neleistina. Prašė atsižvelgti į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe, todėl prašė jo teisės vairuoti neapriboti.

Nukentėjusysis administracinio teisės pažeidimo byloje Ž. J. nesutiko su M. M. G. skundu. Teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, prieš sukdamas į kairę, rodė posūkio signalą ir nebuvo pasitraukęs į dešinę kelio pusę. Ž. J. neginčijo, kad jo posūkio signalai buvo raudoni.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulis N. G. surašė M. M. G. 2009-03-24 administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 4, 7) už tai, kad jis 2009-03-24, apie 8 val. 54 min., kelio Vilnius – Utena 52–ame kilometre, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje neapvažiavo sukančios į kairę transporto priemonės iš dešinės, kirto dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusia ir į kairę sukančia transporto priemone, buvo apgadinti abu automobiliai. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2009-03-24 nutarimu Nr. F110336 M. M. G. skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas penkiems mėnesiams (b. l. 3, 8).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

M. M. G. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 punktą bei 3 priedo 1.3 punktą. Kelių eismo taisyklių 142 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.3 punkte numatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 4, 7), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 10), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio N. G. 2009-03-24 tarnybinį pranešimą (b. l. 13), daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo faktas įrodytas. M. M. G. privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 142 punkto reikalavimo ir apvažiuoti posūkio signalą rodžiusią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol ši atliks manevrą. M. M. G. aiškino, kad jis nematė kairio posūkio signalo, o Ž. J. pripažino, jog jo automobilio posūkio signalai yra raudonos spalvos, t.y. tokios pat spalvos kaip ir automobilio stabdžių žibintai. Ž. J. atlikti veiksmai, tai kad jis važiuodamas tiesiu geros kokybės keliu sankryžoje pasuko į kairę, rodo, jog jis turėjo pristabdyti automobilį. Vadinasi, turėjo įjungti stabdžius ir užpakalyje važiavusio automobilio vairuotojas šiuos signalus turėjo pastebėti. Net, jei M. M. G. neidentifikavo, kad Ž. J. rodė kairio posūkio signalą, arba, šis kairio posūkio signalo nerodė, už stabdančio automobilio važiuojantis vairuotojas turi vykdyti Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o taip pat vykdyti Kelių eismo taisyklių 145.1 punkte numatytą draudimą lenkti sankryžose. Taigi, tinkamai vykdydamas šiuos Kelių eismo taisyklių punktus jis turėjo pristabdyti automobilį arba jį apvažiuoti tuščia, kaip pripažino pareiškėjas, iš dešinės pusės esančia greitėjimo juosta. M. M. G. ir kartu su juo važiavęs liudytojas nurodo, kad eismo įvykio metu buvo blogas matomumas, tačiau byloje esančioje rašytinėje medžiagoje šis faktas nėra paminėtas, šio fakto nepatvirtino ir liudytojai N. G. bei G. R.. Liudytojai policijos pareigūnai N. G. ir G. R. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo iškviesti į eismo įvykio vietą ir rado du susidūrusius automobilius. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, priimant skundžiamą nutarimą, dalyvavo vertėjas. Liudytojas P. D. (P. D.) teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo kartu su M. M. G., eismo įvykio metu buvo blogas matomumas ir jis nematė kito eismo įvykio dalyvio rodomo kairiojo posūkio signalo. Kadangi suinteresuoti asmenys davė skirtingus paaiškinimus, tai surinkti įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti M. M. G. versiją, jog Ž. J. vairuojamas automobilis prieš sukdamas į kairę buvo pasitraukęs į dešinę pusę, dėl ko šis ir pradėjo apvažiuoti iš kairės, nėra įmanoma. Pažymėtina, jog net ir pasitvirtinus M. M. G. nurodytam faktui, kad automobilis „Honda Civic“ buvo pasitraukęs į dešinį važiuojamosios dalies kraštą, ši aplinkybė nepateisintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų, kadangi Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti transporto priemones pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ (Kelių eismo taisyklių 145.1.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo vertėjo, todėl jis neturėjo galimybės realizuoti savo teisės į gynybą. ATPK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Byloje esančiame 2009-03-24 M. M. G. paaiškinime, eismo įvykio vietos shemoje ir skundžiamame nutarime pažymėta, kad dalyvavo vertėjas A Strumila. Taigi, M. M. G. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus savo gimtąja kalba ir jis galėjo tinkamai apginti savo teises.

Iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra nustatytos alternatyvios nuobaudos, t. y. skiriama arba bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nenurodė motyvų, kuriais remdamasi skyrė pažeidėjui būtent griežtesnę iš alternatyvių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas laiko, kad M. M. G. už jo padarytą pažeidimą turėjo būti paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, pažeidimas nėra pakartotinis ir jis nėra laikomas itin pavojingu. Administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – piniginę baudą. Piniginė bauda neabejotinai atliks auklėjamąją ir prevencinę funkcijas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui iškils neigiamos materialinio pobūdžio pasekmės.

ATPK 30² straipsnis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 32 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išvardintų ATPK 31 straipsnio 1 dalyje, todėl darytina išvada, jog M. M. G. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio bauda – 150 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutarė:

M. M. G. skundą iš dalies tenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2009-03-24 nutarimą Nr. F110336, kuriuo M. M. G. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams, pakeisti ir skirti 150 Lt baudą (šimtą penkiasdešimt litų).

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.