Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, o patį sprendimą gavo ir su juo susipažino tik 2016 m. gegužės 17 dieną. Pareiškėjas daro išvadą, kad terminas buvo praleistas ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. gegužės 2 d., todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2016 m. gegužės 16 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas tik 2016 m. gegužės 17 dieną.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau jis praleistas nežymiai, t. y. tik 2 dienomis. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiškėjo prašymo motyvus bei bylos medžiagą ir tai, kad pareiškėjas teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo. Pastebėtina, kad teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija, yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015). Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 111-670 (b. l. 66) patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo nuorašą gavo tik 2016 m. gegužės 17 d., t. y. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Pareiškėjas nedelsdamas, t. y. kitą dieną pateikė apeliacinį skundą išsiuntimui. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, gindamas savo teises, veikė operatyviai, o apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, nežymų termino praleidimą, taip pat pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 40 str. 3 d.), todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.