Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-7-569/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-09
Bylos Nr.: e2A-7-569/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „BG Verso“
Ieškovas: L. G.

Kategorijos

2.5.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-7-569/2017Teismo procesinis Nr. 2-70-3-05408-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.21(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovei advokatei E. G.,atsakovo atstovui G. Š.,ekspertams J. M., M. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BG Verso“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BG Verso“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė L. G. prašė nutraukti 2012-10-24 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės L. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BG Verso“, priteisti iš atsakovės UAB „BG Verso“ ieškovės naudai nekokybiškų baldų kainą 1700,07 Eur už virtuvės baldus ir 854,38Eur už spintą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės 290 Eur neturtinei žalai atlyginti bei įpareigoti atsakovę savo transportu ir savo lėšomis per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovės gyvenamosios vietos pasiimti nekokybiškus baldus.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė baldus atvežė ir sustatė 2012 m. gruodžio 18 d. Pastebėjus broką, tų pačių metų gruodžio 28 d. UAB „BG Verso“ atstovai dalį virtuvinio komplekto baldų išsivežė perdaryti. Praėjus dar kuriam laikui, pasimatė, kad visi pirkti baldai yra brokuoti, pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai, neturi tinkamo estetinio vaizdo ir netenkina tų lūkesčių, kurių ieškovė tikėjosi įsigydama šiuos baldus. Dėl nekokybiškų gaminių ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę su prašymu pašalinti broką, tačiau, nors baldai porą kartų buvo taisomi, baldų brokas nebuvo pašalintas. Kadangi baldų būklė yra labai prasta, jų pataisyti nebėra galimybių, 2014 m. gegužės 26 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti sumokėtus pinigus, o nekokybiškus baldus pasiimti. 2014 m. gegužės 27 d. raštu atsakovė atsisakė tai padaryti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė 2012-10-24 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės UAB „BG Verso“ ieškovės naudai nekokybiškų baldų kainą – 1 700,07 Eur už virtuvės baldus ir 854,38 už spintą; priteisė iš atsakovės 290,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę savo transportu ir savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nekokybiškus baldus; priteisė iš atsakovės ieškovei 1169,56 Eur už suteiktą teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme, 363,00 Eur sumokėtus už ekspertizės atlikimą bei 85,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pagaminti baldai buvo nekokybiški, neatitinkantys tokiems gaminiams keliamų reikalavimų, netinkamai sumontuoti, dėl to jų negalima naudoti pagal paskirtį, nes jų naudojimas tampa apsunkintu.

5. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra profesionalus baldų gamintojas ir pardavėjas, ieškovė yra vartotoja, parduotų nekokybiškų baldų kaina yra pakankamai didelė, ieškovė negali jais naudotis virš trejų metų, patiria dėl to daug nepatogumų, padarė išvadą, kad prašoma priteisti 290,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui yra reali ir protinga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BG Verso“ prašo panaikinti 2016 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. G. ieškinį atsakovei UAB „BG Verso“ atmesti; ieškovės L. G. ieškininiams reikalavimams taikyti ieškinio senatį; priteisti apeliantei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas byloje netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės pagaminti baldai buvo nekokybiški, neatitinkantys tokiems gaminiams keliamų reikalavimų, netinkamai sumontuoti, jų negalima naudoti pagal paskirtį, nes jų naudojimas tampa apsunkintu. Teismas sutiko su ekspertizės akto išvadomis, bet nenurodė jokių tokio sutikimo motyvų, neįvertino šio ekspertizės akto visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų motyvų, pagrindžiančių 2016-02-08 atliktos ekspertizės akto išvadų prieštaringumą. Prie ekspertizės akto nėra pridėta jokių ekspertų kvalifikacijos pažymėjimų baldų kokybės nustatymo srityje, kurie įrodytų, jog VšĮ „Furnitest“ gali užsiimti tokia veikla bei teikti išvadas apie baldų kokybę. Teismas visiškai nevertino bei nepasisakė dėl to, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akte bei ekspertizės akte padarytos išvados yra iš esmės skirtingos. Teismas visiškai nevertino bei neatsižvelgė į tai, kad vyriausiasis valstybinis inspektorius A. A. bei liudytojas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi defektai yra lengvai pašalinami.

6.2. Teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo išvada, kad ieškovė negali baldais naudotis virš trejų metų yra neteisinga bei prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Iš 2014-08-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, kad tiek spinta, tiek virtuvės baldai yra ieškovės naudojami. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovės 290,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, neanalizavo, nevertino bei nenustatinėjo nei priežastinio ryšio, nei paties žalos padarymo fakto. Ieškovė nepateikė į bylą jokiu įrodymu, pagrindžiančių neturinės žalos padarymo faktą.

6.3. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pateikė nekokybiškus baldus. Pirmieji nekokybiškos produkcijos požymiai išaiškėjo baldų pristatymo ir montavimo dieną, kiti – vėliau. Ieškovė nurodo, atsakovė kelis kartus bandė taisyti greitai išryškėjusius trūkumus, bet jai to nepavyko padaryti. Esant tokioms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė pati pripažino, kad apie savo neva pažeistas teises sužinojo dar 2013 metų sausio mėnesį, todėl darytina išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą (2014-07-14) praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė L. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą; priteisti iš apeliantės ieškovei L. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitais ištirtais įrodymais, įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagaminti baldai buvo nekokybiški. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės aktu, turėjo procesinę galimybę šalinti galimai esančius ekspertizės akto trūkumus ne tik apklausiant ekspertę, bet ir prašant papildomos ar pakartotinės ekspertizės, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo. Atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog baldai buvo pagaminti be trūkumų ar kad ieškovė juos sugadino baldus eksploatuojant. Nors Ne maisto produktų inspekcijos išvadose nurodyti ne visi defektai, kurie nurodyti ekspertizės akte, šiuo atveju negalima sutikti su apeliante, kad Ne maisto produktų inspekcijos ir ekspertizės akto išvados yra skirtingos. Ne maisto produktų inspekcija 2014-06-10 patikrinimo aktu nustatė tik tuos defektus, kuriuos tuo metu nurodė ieškovė, savarankiškai kitų defektų neieškojo ir nenustatinėjo, baldus apžiūrėjo tik vizualiai.

7.2. Ieškovė dėl daugiau nei tris metus trunkančio ginčo su atsakove, neturi galimybės normaliai naudotis virtuvės baldais ir spinta. Įvairūs baldų defektai sukelia ieškovei nepatogumų. Kreipimasis į teismą ir ilgas bylinėjimasis teisme ieškovę labai išvargino, ieškovė geria vaistus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimo 290 Eur suma yra reali ir protinga.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė nesutinka su apeliante, jog ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliantės prašymas atmesti ieškinį taikant 6 mėnesių ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes CK 6.350 straipsnio 2 dalis draudžia vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas, kurios pasunkina vartotojo padėtį, todėl sąlygos, nustatančios trumpesnius negu įstatyme terminus vartotojo teisėms įgyvendinti ar ginti, yra neprivalomos vartotojui, tokios sąlygos laikytinos niekinėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės įsigytų daiktų kokybės, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš 2012m. spalio 24d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė susitarė su atsakove, jog atsakovė pagamins ir parduos ieškovei virtuvės baldus bei spintą, o ieškovė prekes priims bei sumokės sutartyje numatytą kainą – 8820 Lt. Šalys patvirtino, jog pagaminti baldai ieškovei buvo pristatyti, o ji už gautus bei sumontuotus baldus atsiskaitė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovės pagaminti baldai yra nekokybiški, todėl prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir jai grąžinti sumokėtą kainą.

10. Iš sutarties sąlygų matyti, kad šalys sudarė vartojimo sutartį. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis- prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Nors šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis įvardijama kaip pirkimo- pardavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, šalių teisinius santykius teisingai kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius.

Dėl įrodymų vertinimo

11. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo įvertinti ekspertizės akto turinį. Be to, teismas vadovavosi byloje atliktos ekspertizės aktu, tačiau nenurodė, kodėl sutinka su ekspertizės išvadomis, o kitais įrodymais nesivadovauja, nevertino ekspertizės akto visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas pirmosios instancijos teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentus, kuriais ji grindė savo reikalavimus, ir savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl vien aplinkybė, kad, atsakovo vertinimu, apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nevisiškai išsamūs, kolegijos nuomone, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo.

15. Kaip jau buvo paminėta, apeliantas ekspertizės akto išvadas ginčijo tiek ekspertizės akto turinio, tiek jų netinkamo vertinimo kitų įrodymų kontekste. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010).

16. Nurodydamas ekspertizės akto trūkumus, apeliantė pažymi, kad ekspertizę atlikusi įstaiga VšĮ ,,Furnitest‘‘ prie ekspertizės akto nepateikė įrodymų, jog turi teisę atlikti ekspertizę baldų kokybės nustatymo srityje. 2015-12-23d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. rugsėjo 21d. nutarimo Nr. 1150 ,,Dėl Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo‘‘ pakeitimo Nr. 1378 2.8p. numato, kad ekspertizę gali atlikti akredituotos bandymų laboratorijos pagal akredituotas sritis. VšĮ ,,Furnitest‘‘ yra akredituota atlikti baldų saugos bandymus. Akreditavimu biuras patvirtina, kad akreditavimo srityje nurodyta veikla yra įvertinta, atitinka norminių dokumentų reikalavimus ir laboratorija turi reikiamą techninę kompetenciją bei resursus užtikrinti patikimus bandymų rezultatus. Tačiau aplinkybė, jog įmonė neturi akreditacijos vertinti baldų kokybę, nepaneigia jos teisės užsiimti šia veikla. Kadangi Lietuvoje nėra ekspertų, įrašytų į ekspertų sąrašą, kurie galėtų įvertinti pagamintų baldų kokybę, pirmosios instancijos teismas ekspertais byloje paskyrė VšĮ ,,Furnitest‘‘. CPK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Veiklos sritis, kurioje yra akredituota VšĮ ,,Furnitest‘‘, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ši įstaiga yra kompetetinga įvertinti baldų kokybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavedant jai atlikti ekspertizę, atsakovė jokių prieštaravimų neišreiškė ir savo eksperto kandidatūros teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ekspertu šioje byloje paskyrė VšĮ ,,Furnitest‘‘. Pažymėtina, kad atsakovė ekspertų kompetencija abejones išreiškė tik tada, kai susipažino su jai nepalankiomis ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekspertizę, nebuvo išaiškinęs ekspertams jų pareigų, teisių ir atsakomybės. Tačiau šis procesinis trūkumas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, apklausiant ekspertus CPK 217 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės nurodyti argumentai dėl ekspertų kompetencijos yra teisiškai nepagrįsti.

17. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ekspertai, atlikdami ekspertizę, nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytais standartais, nes jie nėra privalomi, o vienas iš jų net negaliojo baldų gamybos metu. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis dviem standartais: LST 1329:2015 ,,Baldai. Terminai ir apibrėžtys‘‘ ir LST EN 14749:2005 ,,Buities ir virtuvės korpusiniai baldai ir darbaviršiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai‘‘. Nors LST 1329:2015 ,,Baldai. Terminai ir apibrėžtys‘‘ įsigaliojo 2015 metais, iš ekspertų parodymų matyti, jog šiame standarte yra apibrėžtos sąvokos ir terminai. Todėl apeliacinio teismo nuomone šio standarto taikymas ekspertizės išvadoms kokybės atžvilgiu jokios įtakos negalėjo turėti. Baldų gamintojas, gamindamas baldus, gali nesivadovauti standartais, jei jis pats turi žinių ir patirties pagaminti aukštos kokybės baldus. Minėti standartai yra priemonė, tam tikra metodika, kurios pagalba galima įvertinti baldo kokybę. Pažymėtina, kad ir ekspertai, atlikdami ekspertizę, atsakovės pagamintus baldus taip pat vertino pagal pateiktą baldų projekto vaizdinį pateikimą (gabaritiniai matmenys), baldų pramonėje galiojančius geros gamybos praktikos principus, naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, kokybę, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis naudojant baldus pagal paskirtį.

18. Apeliantė pateiktame skunde nurodė, kad po baldų sumontavimo ir ekspertizės atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas, ieškovė baldais naudojosi ir jie natūraliai susidėvėjo. Tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2014m. liepos 14d., pateikdama įrodymus dėl nekokybiškai pagamintų baldų. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbų trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6. 662 straipsnio 5 dalis). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų dėl nekokybiškų baldų ir ekspertizės byloje skirti neprašė, todėl tokį prašymą teko pateikti ieškovei ir ekspertizės atlikimas užtruko. Be to, byloje apklausti ekspertai patvirtino, kad įvertinus laikotarpį nuo baldų pagaminimo iki ekspertizės atlikimo tokie defektai, kokie buvo nustatyti ekspertizės metu, atsirasti negalėjo, jei baldai būtų pagaminti kokybiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizę atlikusi įstaiga yra akredituota vertinti ir baldų pastovumą, stiprumą, ilgaamžiškumą.

19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl ekspertizės akto trūkumų turinio aspektu yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti teise prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokių prašymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė.

20. Atsakovė ekspertizės akto išvadas ginčija ir dėl netinkamo jų vertinimo kitų įrodymų kontekste. Atsakovės teigimu, ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

21. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos 2016-05-10 paaiškinimus dėl patikslinto ieškinio. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, pažymėtina, kad atsakovė, dėstydama savo poziciją dėl ekspertizės akto išvadų, daugeliu atveju nenurodo, kokiais įrodymais ją grindžia ir įrodinėja. Atsakovė savo išvadas, kodėl atsirado baldų defektai, daro vadovaudamasi prielaidomis ir spėjimais bei praktika (pvz. ,,manytina‘‘, ,,ar buvo išlaikytas kaitlentės instrukcijoje nurodytas 55 mm atstumas iki vertikalaus elemento dabar sudėtinga nustatyti‘‘ (paaiškinimų 2.2p.), ,,tvirtinimo įtaisai, suteikiantys galimybių reguliavimui, praktikoje nepasitvirtino ir retai yra gamintojų naudojami“ (paaiškinimų 2.2p.), ,,kaip ir kokiais laikikliais tvirtinti lentynas, paprastai gamintojas nusprendžia pats, kaip jam atrodo geriausia, vadovaujantis geros praktikos principais‘‘ (paaiškinimų 2.1p.), kt.).

22. Iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-10 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad įvertinus atsakovės pagamintų baldų kokybę buvo užfiksuoti sieninės spintos trūkumai : dešinėje dalyje įrengtų 3-jų stalčių priekinės plokštės, atstojančios rankenas, nuplyšusios nuo medvaržčių (po 2 vnt.), kuriais jos tvirtinamos prie stalčių; kairėje dalyje iš dviejų įrengtų stalčių su pertvaromis (pertvaros išimtos) vieno (viršutinio) priekinė plokštė, tvirtinama prie stalčiaus 4-riais medvaržčiais, nežymiai atsilaisvinusi - kairėje pusėje tarpelis ~ 2,5-3 mm ; tarpas tarp stumdomų durų apačios ir apatinio bėgelio skirtingas, kairių ir vidurinių durų -1,8 cm, dešinių durų ~1,3 cm, dešinių ir vidurinių durų šonuose esančių tarpinių apačioje galai ~ 2 cm atsiklijavę; apatinio durų bėgelio kreipiamosios kraštai (briaunos) ties bėgelio viduriu nubraižyti; vidurinės durys dešiniame krašte nesifiksuoja; kairės dalies stalčių priekinės plokštės plotis yra 90 cm, stalčiaus plotis - 88 cm; kairėje dalyje viršutinė lentyna ties viduriu išlinkusi ~ 5 mm (8 nuotrauka). Taip pat buvo nustatyti virtuvės baldų trūkumai: galinės sienelės plokštė kairiame viršutiniame kampe juda, tarp sienelės viršaus ir pakabinamų spintelių yra ~ 2-3 mm tarpeliai; pakabinamos dešinės spintelės durelių lankstai prie spintelės sienos pritvirtinti medvaržčiais įstrižai, apatinis lankstas pritvirtintas netinkamai; spintelės virš garintuvo lentynos šoninės ir galinės briaunos nelaminuotos; palanginės lentos sandūroje su siena ir langu yra neužtaisyti tarpeliai; stalčių po dujine virykle ir skalbimo mašinos durelių rankenėlės pritvirtintos išsikišusiais medvaržčiais; nevienodi tarpeliai tarp stalčių; dviejų pakabinamų spintelių vidinėse pusėse liko neužtaisytos (po 2 vnt.) skylutės; apatinės apdailos plokštės viršutinės briaunos laminate keliose vietose yra pūslės; pakabinamos dešinės spintelės durelių vidinis aliumininis sujungimas neištisinis; stalčių galinės briaunos nelaminuotos. Atliktos ekspertizės akte užfiksuoti tokie trūkumai: nesureguliuoti tarpai tarp fasadinių detalių (tarp durų, stalčių, tarp durų ir stalčių); medsraigčiai, kurių pagalba tvirtinami lankstai, įsukti neteisingai, palenkti kampu; durys tvirtinamos skirtingų gamintojų lankstais (trimis Italų firmos FGV ir vienu Austrų firmos Blum lankstu); spintelėje, kurioje įmontuota skalbimo mašina, durų fiksavimo magnetukai nepritraukia durų; išbrinkusi pakabinamosios spintelės virš garų surinktuvo apatinė sienelė, apatinė jos dalis, kuri naudojimo metu veikiama garais, neapdailinta; 60 cm pločio stalviršis, pagamintas iš medienos drožlių plokštės, apdailintos aukšto slėgio laminatais (HPL), šiam virtuvės komplekto projektui yra per siauras; garų surinktuvas įmontuotas per žemai; mišri kaitlentė turi būti sumontuota minimaliu 55 mm atstumu iki vertikalaus elemento; projekte numatytos 27 cm ilgio rankenėlės, sumontuotos 20 cm; atsiklijavusi kraštų danga; pakabinamųjų spintelių durys, kurios turėjo būti ištisinės, pagamintos iš dviejų dalių ir sujungtos metalinėmis plokštelėmis; spintelių tarpusavio sujungimui panaudoti netinkami medsraigčiai; pakabinamosios spintelės tvirtinamos prie sienos varžtais, nenaudojami tvirtinimo įtaisai (nėra galimybių reguliavimui). Ekspertizės akte nurodyti ir pagrindiniai spintos defektai: aštrūs, nesuapvalinti kraštai; stalčių priekinės sienelės nukritusios (dėl netinkamo tvirtinamo); stalčių priekinių sienelių, lentynų kraštu danga atsiklijavusi (dėl netinkamo priklijavimo); pirmoje spintos dalyje stalčiai suprojektuoti netinkamų šiai erdvei matmenų, jie sumažinti tam tikslui, kad durys netrukdytų jų ištraukimui; stalčiaus su apkrova, todėl šioje vietoje konstrukcija yra nusėdusi; lentyna (960x550x18) mm vienoje pusėje tvirtinama vienu laikikliu iš viršaus; lentyna (960x550x18) mm nesaugi, įlinkusi 8 mm; dešinės pusės duryse nėra nei vieno durų fiksatoriaus, neužtikrinamas teisingas durų stumdymas. Teismo posėdyje apklausti ekspertai detaliai apibūdino visus nustatytus defektus.

23. Įvertinus abiejuose dokumentuose išvardytus baldų trūkumus matyti, kad dalis jų yra tokie pat (nesureguliuoti tarpai tarp fasadinių detalių, medsraigčiai įsukti neteisingai), tačiau dalis baldų trūkumų nėra identiški. Apeliantė teigia, kad šiuose dokumentuose užfiksuotos išvados iš esmės yra skirtingos. Tačiau Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos baldus apžiūrėjo 2014-06-10, o ekspertizė buvo atlikta 2016-02-08. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė šalino baldų trūkumus, todėl išvados dėl jų kokybės inspekcijos surašytame akte ir ekspertizės akte negali būti identiškos. Kita vertus, dalis baldų trūkumų išryškėjo jų naudojimo metu, o dalies ieškovė, kuri yra vartotoja, juos priimdama galėjo nepastebėti (pvz. rankenėlių ilgio atitikimas baldų projektui, plokštės virš garintuvo kokybė). Tai patvirtina ekspertizės akto išvados, kurių 7 punkte nurodyta, jog ieškovė, priimdama baldus, galėjo nepastebėti defektų, nes jie galėjo atsirasti baldų eksploatavimo metu dėl neteisingai sumontuotos spintelės, panaudotos netinkamos baldų furnitūros, metalinės tvirtinimo detalės, kraštų danga atsiklijavo dėl netinkamo priklijavimo. Nors ieškovė nepastebėjo visų trūkumų baldų priėmimo metu, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad baldai pagaminti nekokybiškai. Dėl tos pačios priežasties skiriasi ir inspekcijos surašyto akto bei ekspertizės akto išvados dėl nustatytų defektų. Apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo skirta praėjus garantiniam laikotarpiui, tačiau ieškovė į teismą dėl daiktų kokybės kreipėsi dviejų metų laikotarpyje nuo jų priėmimo (baldai sumontuoti 2012m. gruodžio 18d.). Ieškovė trūkumų faktą įrodinėjo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-10 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, privalėjo įrodyti, kad darbus atliko kokybiškai. Tačiau atsakovė savalaikiai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės turimus įrodymus, nors tokią pareigą kaip rangovas turėjo. Atlikus byloje ekspertizę pagal ieškovė prašymą, atsakovė vėlgi teigia, kad baldų trūkumai, užfiksuoti ekspertizės akte, galėjo atsirasti praėjus garantiniam laikotarpiui ar dėl netinkamo baldų eksploatavimo. Tačiau šiuo atveju atsakovė taip pat privalo pateikti įrodymus, paneigiančius ekspertizės išvadas bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-06-10 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Ekspertizės aktą atsakovė ginčijo liudytojų A. A. bei A. S. parodymais, vadovavosi jų paaiškinimais, kad baldų defektai yra mažareikšmiai bei lengvai pašalinami. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizė buvo atlikta baldų gamybos specialistų, šios srities profesionalų, todėl liudytojų parodymai nepaneigia ekspertizės akto išvadų.

25. Atsakovė nurodė, kad ekspertizės akto išvados prieštarauja aplinkybėms, kurios yra išdėstytos baldų gamintojų rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovė baldų gamintojams buvo išsiuntusi paklausimą dėl medsraigčių ilgio, stalviršio pločio, įmontuojant mišrią kaitlentę, atstumų tarp garų surinktuvo bei mišraus tipo kaitlentės. Tačiau atsakymuose nėra nurodyta, kuo vadovaujantis baldų gamintojai naudoja venas ar kitas priemones baldų gamybai bei kuo vadovaujasi nustatydami atstumus juos montuojat. Taip pat teismui nėra žinoma, kokia yra šių baldų gamintojų kvalifikacija, patirtis baldų gamybos srityje, kad būtų galima daryti išvadas vadovaujantis jų paaiškinimais.

26. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia ekspertizės akto išvadų, nėra pagrindo jomis abejoti tik dėl atsakovo duotų paaiškinimų, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių dėl baldų kokybės, pagrįstai savo išvadas dėl ginčo grindė vadovaudamasis ekspertizės akto išvadomis.

Dėl vartotojo teisių gynimo būdo

27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, jog baldų defektai atsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo. Tačiau ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad nepastebėta esminių požymių, kad baldai būtų sugadinti eksploatavimo metu. Analogiškas aplinkybes ekspertai nurodė ir bylos nagrinėjimo metu.

28. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nutraukdamas sutartį, pritaikė visiškai neproporcingą ieškovės, kaip vartotojos, teisių gynimo būdą, nes atsakovė turėjo galimybę pašalinti mažareikšmius baldų defektus. Tuo tarpu baldų grąžinimas atsakovei, kurie yra pagaminti pagal individualų užsakymą, sukels atsakovui neigiamų padarinių, nes atsakovė neturės galimybės baldų realizuoti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė daug kartų bandė pašalinti trūkumus, tačiau tai padaryti nepavyko, o atsakovė – jog ieškovė nesutiko, kad trūkumai būtų pašalinti. Tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovės pagaminti baldai turi trūkumų bei esminių trūkumų, dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį, nes naudojimas tampa iš esmės apsunkintu. Apklausti teismo posėdyje ekspertai patvirtino, kad pašalinti trūkumus būtų sudėtinga ir nėra garantijos, kad pavyks tai padaryti, jų yra labai daug, dalis trūkumų gali būti pašalinama tik išmontavus ir iš naujo juos perdarius. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą vartotojo teisių gynimo būdą. Sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati ieškovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų atsakovei neadekvačių teisinių pasekmių. Vien aplinkybė, kad apeliantė negalės nekokybiškų baldų realizuoti kitam vartotojui, nepaneigia ieškovės teisės susigrąžinti pinigus už nekokybiškus daiktus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nevertino, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atsirasti, akcentuodamas, kad ieškovė baldus nuo jų sumontavimo momento naudojo pagal paskirtį.

30. Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, kuri įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, atlyginimą. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydi bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. CK 6.299 straipsnyje įtvirtintas žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principas. Pagal šią teisės normą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 297/2005). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dėl baldo, neatitinkančio jos lūkesčių, įsigijimo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių – atsakovė atsisakė grąžinti pinigus už nekokybiškus baldus, ieškovė buvo priversta kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bylinėtis teisme, nusivylė dėl netinkamo daikto įsigijimo, nes jis neatitinka jos lūkesčių. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 290 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties

31. Apeliantė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl daikto trūkumų. Tačiau atsakovė tokį reikalavimą pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme ji ieškovės ieškinį ginčijo iš esmės. Įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) bei reikšti naujus reikalavimus (CPK 312straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimui.

32. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, teismo posėdžio laiką, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei L. G. iš atsakovės UAB „BG Verso“ priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „BG Verso“, įmonės kodas 302467087, ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė