Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nuo 2015 m. gegužės mėnesio pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, jis nebuvo perkeliamas į kitus pataisos namus, nors argumentai yra svarūs. Pareiškėjas kas mėnesį prašė būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Atsakovas netvarko dokumentų dėl pareiškėjo išvežimo. Nurodė, kad yra ne kartą sumuštas viešojo saugumo pareigūnų administracijos nurodymu dėl skundų rašymo.

Dėl atsakovo veiksmų patyrė neapsakomas kančias, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, išsekimą, dėl netinkamo maisto atsirado skrandžio ligos. Nurodė, kad kreipėsi su skundais į įvairias įstaigas ir buvo nustatyti pažeidimai. Dėl netinkamo maisto teko leistis vaistus nuo skausmų, pareiškėjui yra nustatyto skrandžio ligos.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusiais lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. 3 sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros ir drėgmės palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose ir bendro naudojimo patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. 3 sektoriaus Kamerų tipo patalpų dušinėje sumontuotas radiatorius. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kamerų tipo patalpų būklė gera. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kietuoju inventoriumi aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimais. Pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. liepos 30 d. į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. 3 sektoriaus Kamerų tipo patalpose sumontuoti plastikiniai langai, kurie yra tvarkingi ir sandarūs. Nuteistųjų sudaužyti stiklo paketai esant būtinybei keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, dušo patalpoje įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Nuteistųjų gyvenamąsias patalpas nuolat valo patys nuteistieji. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Jei patalpose buvo pelėsis, reiškia, nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kiti nuteistieji.

Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. birželio 10 d. jam buvo draudžiama klausytis švietėjiško radijo stočių ir buvo leista klausytis tik klubinio pobūdžio radijo, neatitinka tikrovės. Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, yra patvirtinęs uždarojoje zonoje transliuojamų radijo stočių grafiką, kuriame yra nurodyta, kokios radijo stotys transliuojamos kiekvieną savaitės dieną. Pravieniškių PN-AK gaunami 87 periodinės spaudos leidiniai (3 sektoriuje – 17 vienetų). Kamerų tipo patalpose kiekvieną darbo dieną nuteistiesiems išduodamas laikraštis „Vakaro žinios“. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 93 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, taip pat teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose kiekvienoje kameroje yra įrengtas laidinis radijas, kuriuo kiekvieną dieną yra transliuojamos lietuviškos radijo stotys, todėl pareiškėjas turi galimybę susipažinti su pasaulio ir Lietuvos Respublikos naujienomis kiekvieną dieną.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. liepos 30 d. buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos skyriaus specialistų dėl nepasitenkinimo, kylančios įtampos dėl maisto kokybės, gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. įstaigoje atlikdamas bausmę, nuolatos kreipėsi į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuos, bendravimo ir adaptacijos sunkumų, bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvento streso, kylančios nervinės įtampos, blogėjančios sveikatos. Išreiškė nuomonę, kad nėra tinkamų įrodymų, įrodančių, kad pareiškėjo pasireiškiantys sunkumai yra susieti būtent su įstaigos pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu). Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. liepos 30 d. laikant jį antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. liepos 30 d. nesuteikiant tinkamo maitinimo, o laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. birželio 10 d. nesuteikiant teisės klausytis švietėjiško radijo, taip pat neužtikrinant reikiamo kiekio spaudos į kamerų tipo patalpas bei neužtikrinant reabilitacijos programų ir nuo 2015 m. neperkeliant į kitus pataisos namus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Minėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas sprendimą apskundė apeliaciniu skundu ir byla šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka LVAT (administracinė byla Nr. eA-3389-415/2018).

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. liepos 30 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo tinkamo dirbtinio apšvietimo, tinkamos ventiliacijos, patalpose buvo pelėsis, sienos suskilusios, tinkas atsilupęs, nešvaru, dušo patalpose temperatūra buvo per žema, asmeninius rūbus teko laikyti sandėlyje, kuriame buvo drėgna, trūko inventoriaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 8, 10, 11, 12, 14 (I t., b. l. 88-89).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjo pateiktame Departamento 2016 m. spalio 18 d. rašte Nr. 2.2-3110 (toliau - 2016 m. spalio 18 d. raštas) (pareiškėjo pateiktų dokumentų „Dėl blogų gyvenamųjų sąlygų“ 15-16 lapai) konstatuota, kad 2016 m. spalio 13 d., atlikus valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 14 kameroje rasta, jog lubų danga nelygi, tinkas atšokęs, pelėsio vizualiai nesimatė, prie dušų esančios persirengimo patalpos sienos dažai atsilupę, kirpyklos patalpos tvarkingos. Vadovaujantis 2016 m. spalio 14 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-360/2016 14 kameroje dirbtinės apšvietos vertė siekė 76 lx.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui 2016 m. gruodžio 12 d. Departamento raštą Nr. 2.2-3977 (17.24.2.1.2.22) (toliau – 2016 m. gruodžio 12 d. raštas) (pareiškėjo pateiktų dokumentų „Dėl blogų gyvenamųjų sąlygų“ 8-9 lapai), kuris patvirtina, kad Departamentas, pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 4 d. skundą atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, konstatavo, jog 3 sektoriaus 8 kameroje dirbtinė apšvieta siekė 321 lx. 2016 m. gruodžio 12 d. rašte taip pat nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog 3 sektoriuje yra įrengta kirpykla, kurioje kerpami visi nuteistieji. Kirpykloje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. 2016 m. gruodžio 12 d. rašto duomenys taip pat patvirtina, kad vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. šiluminės aplinkos tyrimo protokolu Nr. F-M-406/2016 kamerų tipo patalpų dušo patalpoje matavimai atlikti ne prausimosi ir (ar) persirengimo metu, oro temperatūra nustatyta16,2/16,4 ? C (norma prausimosi ir (ar) persirengimo metu turi būti ne mažesnė kaip 20 ? C), drabužių laikymo sandėlyje santykinė oro drėgmė siekė 65,8/66,2 proc. (norma nuo 35 proc. iki 65 proc.).

Pareiškėjo pateiktame Departamento 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 2.2-2801 (17.2.338.2.22) (toliau – 2017 m. gegužės 22 d. raštas) (pareiškėjo pateiktų dokumentų „Dėl blogų gyvenamųjų sąlygų“ 48-50 lapai) konstatuota, kad pagal pareiškėjo skundą 2017 m. gegužės 12 d. atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir nustatyta, jog 10 kameroje yra įrengtas langas, kuris atsidaro, todėl yra galimybė gyvenamąsias patalpas išvėdinti per langus. Taip pat nustatyta, kad 3 sektoriaus 10 kameroje dirbtinės apšvietos vertė siekė 175 lx, oro temperatūra buvo 18,3/18,1 ? C, santykinė oro drėgmė buvo 40,3/40,2 proc. 2017 m. gegužės 22 d. rašte taip pat nurodyta, kad atlikus operatyviąją patikrą nustatyta, jog dušo patalpos blogai išvalytos ir dezinfekuotos, po medinėmis grotelėmis vizualiai matėsi įvairaus pobūdžio teršalai ir nešvarumai, duše esantys šviestuvai techniškai netvarkingi - be apsauginių gaubtų. Dušo prausimosi ir persirengimo patalpoje atlikti patalpų oro temperatūros matavimai ir dušo persirengimo patalpų temperatūra buvo 16,8/16,9 ? C. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad kirpimui pritaikyta bendro naudojimo patalpa buvo nešvari, vizualiai matėsi teršalai ir nešvarumai.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui Departamento 2017 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 2.2-2516 (17.2.338.2.22) (toliau – 2017 m. gegužės 8 d. raštas) (pareiškėjo pateiktų dokumentų „Dėl blogų gyvenamųjų sąlygų“ 56-58 lapai), kuriame konstatuota, kad pagal pareiškėjo skundą 2017 m. balandžio 5 d. buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir nustatyta, jog 11 kameroje yra įrengtas langas, kuris atsidaro, todėl yra sudaryta galimybė gyvenamąsias patalpas išvėdinti pro langus, taip pat gyvenamojoje patalpoje įrengti natūralios ventiliacijos kanalai. 2017 m. gegužės 8 d. rašte taip pat nurodyta, kad dirbtinės apšvietos vertė 11 kameroje buvo 201 lx, kirpykloje Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta, rūbų saugojimo sektoriuje patalpų oro temperatūra siekė 19,2/19,0 ? C, o santykinė oro drėgmė 43,8 proc. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius buvo blogai išvalyti su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Remiantis paminėtais Departamento raštais, dirbtinio apšveitimo neatitikimai buvo nustatyti 14 ir 10 kamerose. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Departamentas, atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, konstatavo, jog dušo patalpose temperatūra neatitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, taip pat nustatė didesnę drėgmę, nei numato higienos norma drabužių sandėliavimo patalpose. Taip pat Departamentas, atlikęs patikrinimus pagal pareiškėjo skundus konstatavo, jog 14 kameroje lubų danga nelygi, tinkas atšokęs, prie dušo esančios persirengimo patalpos sienos dažai atsilupę, dušo patalpos blogai išvalytos ir dezinfekuotos, po medinėmis grotelėmis vizualiai matėsi įvairaus pobūdžio teršalai ir nešvarumai, kirpimui pritaikyta bendro naudojimo patalpa buvo nešvari, vizualiai matėsi teršalai ir nešvarumai, bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius buvo blogai išvalyti su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais.

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos paneigia byloje esantys įrodymai (Departamento raštai), iš kurių matyti, kad Pravieniškių PN-AK kameros vėdinamos per atveriamus langus. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo 10 ir 14 kamerose, dėl netinkamos temperatūros dušo patalpose, drėgmės rūbų sandėliavimo patalpoje, nešvarių dušo, kirpyklai, bendro naudojimo patalpų, atsilupusių dažų dušo patalpoje laikytini pagrįstais, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas skundą grindžia taip pat tuo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. vasario mėnesio ir nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. liepos 30 d. jam buvo tiekiamas šaltas maistas, maistas buvo gaminamas antisanitarinėmis sąlygomis, vežamas į kamerų tipo patalpas nešvariu vežimėliu, virtuvės patalpos buvo nešvarios. Darbuotojai gamino ir dalino maistą be spec. rūbų, ventiliacijos buvo užsikimšusios, grindų plytelės ištrupėjusios, ant lubų kondensatas, maistas tiekiamas kur veisėsi pelėsis, langai indų plovimo patalpose be tinklelių, indų plovykloje lemputės be gaubtų, valymo inventorius nepaženklintas, duonos dėžės be įdėklų, stalčiai aprūdiję, vienkartiniai indai naudojami pakartotinai – nepaženklinti.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nuteistieji yra maitinami su VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 26 d. sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 738/76-12 pagrindu.

Remiantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Maitinimo organizavimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 p). Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte nurodyta, jog kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Pareiškėjas teigia, kad jam buvo tiekiamas atšalęs maistas. Iš atsakovo atstovo pateiktų 2016-2017 metų Gautų patiekalų laiko ir temperatūros registravimo žurnalo (I t., b.l. 24-84) matyti, kad maistas Pravieniškių PN-AK tiekiamas tinkamos temperatūros. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad vykdant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XLI skyriaus 261 punktą, kiekvieno maitinimo metu maistas jusliniu būdu tikrinamas Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoj ir direktoriaus budinčio padėjėjo. Išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą (b.l. 17). Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. sausio 26 d. raštas Nr. B6-(4.16)-279 (pareiškėjo pateiktų dokumentų „Dėl maitinimo“ 12-13 lapai) šioje byloje neaktualus, kadangi šioje byloje dėl pareiškėjo teikiamo maitinimo tinkamumo vertinami laikotarpiai nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. vasario mėnesio ir nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. liepos 30 d. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl maisto kokybės neatitikimo reikalavimams atmestini.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. birželio 10 d. nebuvo užtikrinamas reikiamas kiekis spaudos į kamerų tipo patalpas, buvo draudžiama klausytis švietėjiško radijo, nebuvo užtikrinama jokių reabilitacijos programų.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, 16.11 punktą kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Taigi, Eksploatavimo taisyklės numato privalomą radijo taško įrengimą kamerose, tačiau nenumato, kokio pobūdžio radijo stotys ar laidos turi būti transliuojamos ir nėra numatytas privalomas švietėjiškų radijo stočių transliavimas. Atsakovo atstovas į bylą pateikė 2017 m. gegužės 25 d. Uždarojoje zonoje transliuojamų radijo stočių grafiką Nr. 43/1-1341 (I t., b.l. 90), iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje pirmadieniais ir penktadieniais transliuojama radijo stotis „Tau“, antradieniais ir sekmadieniais – radijo stotis „Lietus“, trečiadieniais – radijo stotis „M-1“, ketvirtadieniais – radijo stotis „Zip FM“, šeštadieniais – radijo stotis „Lietus“. Pareiškėjas nenurodo, jog kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, iš viso nebuvo įrengtas radijo taškas, todėl jo argumentai, dėl nesudarytos galimybės klausytis švietėjiško pobūdžio radijo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nepakankamo spaudos, išduodamos į kameras, kiekio, pažymėtina, jog Aprūpinimo normose (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad 1 laikraštis išduodamas 50 asmenų arba po laikraštį kiekvienai kamerai, palatai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Pravieniškių PN-AK gaunami 87 periodinės spaudos leidiniai, kamerų tipo patalpose kiekvieną darbo dieną nuteistiesiems išduodamas laikraštis „Vakaro žinios“, tame tarpe ir pareiškėjui (I t., b.l. 18). Atsakovo teiginiai, jog kamerų tipo patalpose kiekvieną darbo dieną nuteistiesiems išduodamas laikraštis nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu.

Pareiškėjo argumentus dėl to, jog jam nebuvo užtikrinama jokių reabilitacijos programų, paneigia Pravieniškių PN-AK 2018 m. vasario 8 d. pažyma Nr. 63-327, kuri patvirtina, kad su pareiškėju nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. birželio 10 d. buvo vykdomas socialinės reabilitacijos darbas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 26 d. už sistemingus ir itin piktybiškus pažeidimus atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, į grupinius užsiėmimus nebuvo vedamas. Tačiau su juo nuolat dirba Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas, įstaigos Psichologinės tarnybos specialistai, kiti administracijos atstovai, nevyriausybinės organizacijos. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. parašė atsisakymą, kuriame nurodo, kad atsisako bendrauti su Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Socialinės reabilitacijos pareigūnais, teigdamas, kad jam jų nereikia, prašo palikti jį ramybėje (I t., b. l. 169). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. prašymu Pravieniškių PN-AK direktoriui pareiškėjas prašė perkelti jį iš Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kadangi negali atlikinėti tolesnės bausmė dėl daromo pareigūnų ir kitų nuteistųjų smurto ir psichologinio spaudimo (I t., b. l. 172). 2016 m. kovo 23 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas perkelti jį į Vilniaus pataisos namus dėl iškeltų baudžiamųjų bylų ir kitų svarių priežasčių, bei dėl to, jog Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka jo pusbrolis (I t., b. l. 175). 2016 m. balandžio 12 d. prašymu pareiškėjas nurodė jo 2016 m. kovo 23 d. prašymo nenagrinėti, kadangi nenori būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus (I t., b. l. 176). Atsižvelgdami į pareiškėjo 2016 m. balandžio 12 d. prašymą Pravieniškių PN-AK 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 7-676 informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukta (I t., b. l. 177). 2016 m. gegužės 26 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas pervežti jį likusią bausmę atlikti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kadangi pastoviai rašomi tarnybiniai pranešimai, daromas spaudimas iš nuteistųjų ir Kriminalinės žvalgybos viršininko pusės (I t., b. l. 178). Pravieniškių PN-AK 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 7-928 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais kodekse numatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius (I t., b. l. 93). 2016 m. birželio 10 d. prašymu pareiškėjas prašė perkelti jį į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atlikti likusios bausmės, kadangi nebegali atlikinėti bausmės Pravieniškių PN-AK dėl pareigūnų daromo psichologinio spaudimo, smurto bei įtakos kitiems nuteistiesiems gąsdinti pareiškėją (I t., b. l. 180). Pravieniškių PN-AK 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. 7-1092 atsakė pareiškėjui, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kad teismo nėra nustatyta bausmę atlikti kalėjime ir, kad nėra jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas toliau negalėtų atlikti paskirtos nuobaudos Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje kamerų tipo patalpose, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą (I t., b. l. 183). 2016 m. spalio 24 d. prašymu pareiškėjas prašė perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, dėl administracijos nežmoniško elgesio, psichologinio spaudimo, surašant tarnybinius pranešimus, naudojant fizinį smurtą bei grasinant vėl panaudoti, neaprūpinant higienos priemonėmis, kalinant blogomis sąlygomis, atimant teisę į socialines pašalpas (I t., b. l. 184). Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 7-1946 nurodė pareiškėjui, kad nuo 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose ir bausmę atlieka vienas, todėl nėra priežasčių, dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK, todėl privalo laisvės atėmimo bausmę atlikti jam administracijos paskirtoje vietoje (I t., b. l. 185). 2017 m. kovo 28 d. prašymu pareiškėjas prašė perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, kadangi nei viename Pravieniškių PN-AK būryje gyventi negali dėl praeityje ir dabar esamų problemų (I t., b. l. 186). Pravieniškių PN-AK 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 7-724 nurodė pareiškėjui, kad jo prašyme išdėstyti motyvai nėra tie, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK, todėl privalo laisvės atėmimo bausmę atlikti jam administracijos paskirtoje vietoje (I t., b. l. 187). 2017 m. birželio 14 d. prašymu pareiškėjas prašė Pravieniškių PN-AK direktoriaus pervežti jį į Vilniaus pataisos namus dėl svarių aplinkybių (I t., b. l. 188), o 2016 m. birželio 26 d. prašymu – į Kybartų pataisos namus, nes Pravieniškių PN-AK jis patiria pareigūnų psichologinį spaudimą, sukrėtimą, emocinę depresiją, yra bauginamas (I t., b. l. 189). Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. 7-1413 atsakė į minėtus prašymus pareiškėjui, nurodydami, kad įstaigoje 2017 m. birželio 27 d. pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu, pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, o išimtinių aplinkybių, kliudančių pareiškėją toliau laikyti įstaigoje nenustatyta ir perkelti pareiškėją tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus, nėra teisinio pagrindo (I t., b. l. 190-191).

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte nurodyti nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos; pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialiame padalinyje (pusiaukelės namuose) bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidusius nuteistuosius, kuriems už tai paskirta nuobauda ar panaikinta teisė išvykti be sargybos arba be palydos; iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu; nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; nuteistuosius, pataisos namuose perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu atveju; nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų; pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo veiksmų patyrė neapsakomas kančias, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, išsekimą, dėl netinkamo maisto atsirado skrandžio ligos.