Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui A. Goštautui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIAUS ieškinį atsakovams L.B., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, V.J.M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto grąžinimo bei ieškovės asociacijos LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIAUS apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė asociacija LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIUS Palangos miesto apylinkės teismui 2007-04-05 pateikė ieškinį, kuriuo prašė nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2004-03-03 sutartį, kuria atsakovei L.B. buvo perleistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); taikyti abipusę restituciją natūra: įpareigoti atsakovę L.B. grąžinti minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovei ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei L.B. 45 000 Lt; įpareigoti atsakovę notarę Alfredą Bluškienę lygiomis dalimis sugrąžinti atsakovei L.B. ir ieškovei sumokėtą 444 litų dydžio notarinį mokestį. Nurodė, kad atsakovė V.J.M., buvusi asociacijos pirmininkė, pažeisdama asociacijos steigimo dokumentų reikalavimus ir viršydama savo kompetenciją, 2004-03-03 pardavė L.B. asociacijos nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė, pažeisdama norminius teisės aktus, šį sandorį patvirtino.

Atsakovė notarė Alfreda Bluškienė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes asociacijai atstovavusi pirmininkė V. J. M. turėjo asociacijos valdybos narių pritarimą bei įgaliojimą parduoti ginčo patalpas.

Atsakovė L.B. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal LR asociacijų įstatymo 16 str. asociacijai leidžiama perleisti jai priklausantį turtą. Valdybos sprendimas parduoti asociacijos patalpas yra galiojantis ir nenuginčytas, patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas, todėl pardavimo kaina nėra akivaizdžiai per maža. Sandorio sudarymo metu dėl kainos tarp sandorio šalių ginčo nekilo, ji atitiko rinkos kainą.

Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad asociacija turi teisę parduoti jai nereikalingą ar nuostolingą turtą. 2004-03-03 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamos parduotuvės rinkos vertė 67 400 Lt. Šis asociacijos turtas buvo parduotas už 45 000 Lt, tačiau ginčo patalpoms reikėjo kapitalinio remonto, todėl teismas nusprendė, kad turtas nėra parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą. Asociacijos valdybos 2004-01-09 protokole Nr. 1 nuspręsta parduoti patalpas. Kadangi šis sprendimas nenuginčytas, teismas nusprendė, kad notarui buvo pateiktas galiojantis valdybos sprendimas. Pažymėjo, kad ieškinyje neprašyta panaikinti 2004-01-09 valdybos sprendimą ir atnaujinti terminą jį apskųsti.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 sprendimą; ieškinį tenkinti: pripažinti ab inicio 2004-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti abipusę restituciją natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, lygiateisiškumo principą. Sudaryta sutartis prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, nurodytiems įstatuose, LR CK 1.80 str. 1 d. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes parduodamas visuomeniniams poreikiams tenkinti skirtas turtas, dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Ginčo patalpos buvo parduotos mažesne kaina, nei buvo nustatyta jų vidutinė rinkos vertė. Pagal LR asociacijų įstatymo 16 str. 2 d. 8 p. draudžiama parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, tokiu būdu pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Sutartis sudaryta pažeidžiant asociacijos įstatuose ir LR asociacijų įstatyme nustatytas valdymo organų funkcijas bei kompetenciją. L.B. nebuvo tinkamai įgaliota sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, nes neturėjo valdybos sprendimo. Paaiškina, kad visus sprendimus, susijusius su asociacijai priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis, turi apsvarstyti ir priimti valdyba 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Pagal LR CK 2.66 str. 1 d. 6 p. Juridinių asmenų registre turi būti registruojami juridinio asmens valdymo organų nariai. Šie duomenys įsigalioja nuo jų įregistravimo minėtame registre. Duomenys apie asociacijos narius įregistruoti tik 2007-01-29, todėl iki šios datos valdybos priimti sprendimai yra negaliojantys. Notarė tvirtindama sandorį nepatikrino duomenų apie valdybos narius. 2004-01-09 protokolas Nr. 1 neatitinka LR CK 2. 90 str. reikalavimų, todėl notarei turėjo kilti abejonių dėl dokumento tikrumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime argumentavo, kad 2004-01-09 protokolas Nr.1 nenuginčytas, nepagrįstas, nes nėra Juridinių asmenų registre įregistruotų valdymo organų narių, jie negali priimti sprendimų, todėl nereikia jų ginčyti. Vadovaujantis LR CK 2.84 str. ir 2. 136 str. nuostatomis pirkimo-pardavimo sutartis nesukėlė teisinių pasekmių asociacijai. Ieškovė nurodo, kad pagal LR CK 1.125 str. 1 d. reikalavimus bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Atsakovė L.B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal LR asociacijų įstatymo 16 str. 1 d. asociacijai leidžiama disponuoti savo turtu, kai siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pašalinti trukdymai asociacijos veiklai, nes tos patalpos šešerius metus nebuvo naudojamos asociacijos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams. Paaiškina, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nes jis buvo blogos būklės. Perdavimo-priėmimo aktu atsakovė patvirtina, kad kaina atitinka perduodamų patalpų būklę. Nurodo, kad pagal valdybos posėdžio protokolą pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti buvo gautas valdybos pritarimas. Valdybos posėdžio nariai įgaliojo V. Malakauskienę atlikti visus reikalingus veiksmus ir parduoti patalpas. LR CK 2.66 str. 1 d. nurodyti duomenys perkelti į Juridinių asmenų registrą pagal LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1407 nuostatas. Pažymi, kad 2004-01-09 valdybos nutarimas nėra nuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai jį įvertino kaip valdybos posėdžio protokolą. Ieškiniams dėl LR CK 2.82 str. 4 d. pažeidimų nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, šis terminas jau yra suėjęs. Sandorį pripažinus negaliojančiu teismas pagal LR CK 6.145 str. 2 d. gali pakeisti restitucijos taikymo būdą arba visai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Atsakovės teisės turi būti ginamos kaip sąžiningos patalpų pirkėjos, sutartį patvirtinus notarine tvarka.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad asociacija turi teisę parduoti jai nereikalingą ar nuostolių nešantį turtą, todėl LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIUS, turėjęs valdybos pritarimą, kuris nėra nuginčytas, turėjo įstatyminį pagrindą tokį nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka, nes ji atitinka byloje surinktus įrodymus bei įstatymų reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-18 įsakymu Nr. 875 buvo įregistruoti LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIAUS įstatai. Nuo 2004-02-14 ši visuomeninė organizacija įgijo asociacijos teisinę formą, tačiau nauji įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti buvo tik 2007 m. vasario 15 d. (b. l. 7-13, 23-25). 2000-04-16 rinkimų konferencijoje buvo patvirtinta skyriaus valdyba ir pirmininke išrinkta V. M. (b. l. 26). Juridinių asmenų registre valdyba ir jos pirmininkė V. M. įregistruotos nuo 1997-09-18 (b. l. 53-56). Personalinė valdybos sudėtis šiame registre įregistruota tik 2007 m. sausio 29 d.

LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS ŽEMAITIJOS SKYRIAUS valdyba 2004-01-09 posėdyje svarstė patalpų (duomenys neskelbtini), panaudojimo klausimą ir nutarė šias patalpas parduoti už 47 000 Lt, iš šios sumos 45 000 Lt pervedant į skyriaus sąskaitą. Valdyba įgaliojo pirmininkę V. M. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 27). Vykdydama valdybos nutarimą, skyriaus pirmininkė V. M. 2004-03-03 sutartimi už 45 000 Lt šias patalpas pardavė atsakovei L. B. (b. l. 14-15). Pirkėja nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2004 m. kovo 19 d. (b. l. 40-42).

Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo 2000-04-18 įregistruoti skyriaus įstatai, kurių 5.2 p. nurodė, jog valdybą sudaro skyriaus pirmininkas, žanrinių sekcijų pirmininkai ir rajoninių sekcijų pirmininkai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog 2004-01-09 valdybos posėdis būtų neteisėtos sudėties ar būtų priimtas sprendimas, kuris nebuvo priskirtas jos kompetencijai. Pagal šių įstatų 5.7.1 p. valdybos nutarimai skyriaus pirmininkei yra privalomi vykdyti. Kadangi ieškovė nenuginčijo valdybos nutarimo parduoti patalpas už 47 000 Lt (iš kurių 45 000 Lt atitenka Žemaitijos skyriui, o iš likusios sumos padengiamos sandorio sudarymo išlaidos), pirmininkės V. M. veiksmai, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, laikytini teisėtais.

Ieškovė sandorį prašė pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešojo juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 2 d.). Valdyba, nutardama parduoti patalpas, konstatavo, jog jų nuoma nėra rentabili, patalpų būklė yra bloga, joms reikalingas kapitalinis remontas, o tam nėra lėšų, todėl ir buvo priimtas sprendimas jas parduoti už 47 tūkstančius litų. Šių aplinkybių ieškovė taip pat nenuginčijo. Atkreiptinas dėmesys, jog valdybai priimant sprendimą Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrius dar neturėjo teisinio asociacijos statuso, todėl jo veiklos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nereglamentavo ir negalima teigti, jog valdybos priimtas nutarimas prieštaravo asociacijos veiklos tikslams, kaip ir pats sandoris, kuris vėliau buvo sudarytas realizuojant valdybos 2004-01-09 nutarimą. Todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos asociacijos įstatymo 16 str. 2 d. 8 p. draudžia parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą. Tačiau ši įstatymo nuostata įsiteisėjo tik 2004 m. vasario 14 d., o valdybos nutarimas parduoti nekilnojamąjį turtą, nurodant konkrečią kainą, buvo priimtas dar iki įstatymo įsigaliojimo, o pats sandoris sudarytas 2004 m. kovo 3 d. Sandorį, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.), ieškovė grindė tik ta aplinkybe, jog parduodamų patalpų rinkos vertė buvo 67 400 Lt, o turtas parduotas už 45 000 Lt. Praktikoje vidutinė objekto rinkos vertė į pirkimo-pardavimo sutartį įrašoma iš Nekilnojamojo turto registro išduotos pažymos sandoriui sudaryti. Paprastai pagal Nekilnojamojo turto registro metodiką nustatyta turto vidutinė rinkos vertė neatitinka realios turto vertės, kurią nustato turto vertintojai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie realią ginčo turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu bei nenuginčijo valdybos nustatytų aplinkybių, kad parduodamos patalpos yra blogos būklės ir joms reikia kapitalinio remonto, todėl pripažintina, jog neįrodė, kad turtas buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą (CPK 178 str.).

Kadangi ieškovė neginčijo valdybos 2004 m. sausio 9 d. nutarimo, kuris buvo pagrindas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, o pirmininkei V. M. ją pasirašyti, kolegija dėl kitų apeliacinio skundo motyvų (dėl valdybos personalinės sudėties, jos kompetencijos, skyriaus pirmininkės įgaliojimų) nepasisako.

Anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.