Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, atsakovo atstovei Indrei Gasperei, trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Olgai Kilkinovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2-5) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 11SP-1229 jam nuo 2009 m. balandžio 17 d. buvo skirta 2 300 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Mano, kad pensijos dydis apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai. Teigia, kad iš tarnybos buvo atleistas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Panevėžio apskrities VPK) viršininko 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 50-TE-124 nuo 2009 m. balandžio 16 d. pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Jį atleido turint laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Pagal Statuto 41 str. 3 d. laikinojo nedarbingo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į šį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodo, kad jam nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 2008 m. gruodžio 28 d., kadangi sveikatos patikrinimo metu buvo nustatyta širdies liga ir išduotas siuntimas širdies operacijai. Nuo tos dienos nustojo eiti savo pareigas ir į jas buvo paskirtas kitas pareigūnas. Jam sergant ir turint nedarbingumo pažymėjimą, buvo paskelbtas konkursas į pareigas, kurias iki tol užėmė. Konkursas įvyko ir buvo paskirtas kitas pareigūnas. 2009 m. gruodžio 28 d. (tą dieną, kai gavo paskutinį darbo užmokestį eidamas pareigas) bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas, buvo 490 Lt, o 2009 m. gegužės 5 d., t. y. kai buvo priimtas sprendimas dėl pensijos skyrimo, bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas, buvo 475 Lt, todėl mano, kad jo pensija buvo paskaičiuota neteisingai.

Prašo atsižvelgti į tai, kad širdies operacija jam buvo padaryta jau padavus dokumentus dalyvauti konkurse į jo laikinai po policijos reformos užimamas pareigas. Operacijai siuntimą išdavė jau po dokumentų pateikimo dalyvauti konkurse. Konkurse negalėjo dalyvauti dėl ligos ir tada konkursas neįvyko. Tačiau vėliau, jam laukiant širdies operacijos, konkursas įvyko. Tokiu būdu jam buvo atimta galimybė dalyvauti konkurse ir užimti pareigas, kurias laikinai užėmė, nors ir buvo padavęs dokumentus dalyvauti konkurse. Toks faktas pablogino jo savijautą bei sveikatos būklę. Be to, neteisingai paskaičiavus jam priklausančios pensijos sumą ir dydį, pablogėjo jo materialinė padėtis. 2008 m. gruodžio mėn. jo darbo užmokestis buvo - 7 000 Lt, tuo tarpu 2009 m. darbo užmokestis, nuo kurio buvo paskaičiuota pensija - 6 600 Lt. Taigi, kiekvieną mėnesį jam nepagrįstai 66 Lt sumažinama pensija.

Kadangi jo išeitinė kompensacija pagal Statuto 57 str. 1 ir 2 d. (ji išmokama pagal dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokestį (ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų didinama tris kartus)), buvo paskaičiuota taikant 490 Lt bazinį dydį, mano, kad ir pensijos dydis turi būti apskaičiuotas tokiu pat principu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-TE-404 „Dėl pavedimo laikinai eiti viršininkų pareigas“ (b. l. 60-63) nuo 2008 m. spalio 1 d. iki kol įstatymo nustatyta tvarka bus paskirtas komisariato viršininkas ėjo Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK viršininko pareigas. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. S. S. buvo atleistas iš tarnybos nuo 2009 m. balandžio 16 d. Panevėžio apskrities VPK viršininko 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 50-TE-124 (b. l. 59) remiantis Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai). S. S. pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą buvo paskirta Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 11SP-1229 (b. l. 53). Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos valstybinės pensijos dydžiu, kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (b. l. 37). Šis 2009 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 1D-4760-(2) (b. l. 42) pripažino, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. 11SP-1229 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis jam buvo paskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. numatė, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. Pagal šio įstatymo 7 str. 1 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Į šį darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nustojo eiti savo pareigas nuo 2008 m. gruodžio 28 d., t. y. tada, kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau tokį argumentą teisėjų kolegija vertintina kritiškai, kadangi, nors nuo šios dienos pareiškėjas ir sirgo, tačiau tą dieną jis nebuvo atleistas iš tarnybos pagal atitinkamas Statuto normas, t. y. faktiškai nenustojo eiti savo pareigų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 str. 1 d. prasme. Kaip teisingai nurodyta atsakovo atsiliepime į skundą, pareigūno liga (nedarbingumas) nepakeičia pareigūno statuso. Tik nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos (šiuo atveju - nuo 2009 m. balandžio 16 d.) laikytina, kad jis nustojo eiti jam priskirtas pareigas. Todėl tai, kad Panevėžio apskrities VPK viršininkas 2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 20-TR-56 perkėlė nuo 2009 m. vasario 23 d, vyresnįjį komisarą D. P. į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK viršininko pareigas, neturi esminės reikšmės apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį pareiškėjui.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas sprendžiant valstybinės pensijos skyrimo klausimus laikytinas kaip lex specialis Statuto atžvilgiu, todėl būtent minėto įstatymo normomis šiuo atveju turi būti vadovaujamasi. Iš kitos pusės pažymėtina, kad Statuto 57 str. reglamentuoja tik išeitinės kompensacijos atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos mokėjimą, todėl nėra pagrindo remtis šiame Statuto straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. Be to, Statuto 57 str. nustatantis, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (1 d.) ir kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus (2 d.), kaip kriterijų išmokant išeitinę išmoką numato vidutinį darbo užmokestį, kai tuo tarpu lex specialis - Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme - įtvirtintas visai kitas kriterijus skaičiuojant valstybinės pensijos dydį - paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytas darbo užmokestis. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo analogiją ir valstybinės pensijos dydį apskaičiuoti pagal Statuto 57 str. normas taikant kitokį kriterijų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl atimtos galimybės dalyvauti konkurse bei dėl atleidimo turint nedarbingumo pažymėjimą nėra susiję su valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumu. S. S., manydamas, kad atitinkamais veiksmais buvo pažeistos jo subjektinės teisės, turėjo teisę juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 Lt (Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str.). Kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų 2009 m. balandžio 16 d., apskaičiuojant jo valstybinės pensijos dydį pagrįstai buvo remtasi būtent 475 Lt baziniu dydžiu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė teisės normas. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 11SP-1229 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo S. S.“ dalis dėl pensijos dydžio apskaičiavimo ir vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 1D-4760-(2) „Dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti, o taip pat ir tenkinti išvestinį S. S. skundo reikalavimą - įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2009 m. balandžio 17 d., jos dydį nustatant pagal 2008 m. gruodžio mėn. gautą darbo užmokestį. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.