Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Byla Nr. ATP-348-135/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
ATP-348-135/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Pažeidėjas
G. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-348-135/2013Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-01309-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 39.2; 45.10. (S)
ŠIAULIAI APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. bei automobilio savininkės Z. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų areštu su transporto priemonės – automobilio BMW 7385, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 130² str. už tai, kad jis 2013 m. gegužės 1 d., apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,74 prom.) girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai G. K. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d., tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. K. prašo paskirtą administracinį areštą pakeisti į piniginę baudą ir panaikinti 2013-05-30 nutarimo dalį, kuria konfiskuotas Z. K. priklausantis automobilis BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skunde G. K. nurodo, kad prižiūri sergančią ir sunkiai vaikštančią motina, kuri negali pati sau nusipirkti maisto, vaistų bei pati nuvykti pas gydytojus, privalo rūpinti jos namų ūkiu, malkomis. Taip pat nurodo, kad augina dvi dukras, iš kurių viena šiuo metu baigia gimnaziją ir ruošiasi toliau studijuoti, taip pat nurodo, kad nors žmona dirba, tačiau gauna minimalų užmokestį, o jis (apeliantas) pats nuo 2013-05-13 dirba UAB ,,V.“ ir dėl paskirto 25 parų arešto atlikimo neteks darbo ir pajamų, o tai atsilieps jo šeimos biudžetui, vaikų išlaikymui bei priežiūrai. Taip pat skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo Z. K. nuosavybės teisę priklausantį automobilį, nes dėl to Z. K. patirs ne tik didelius materialinius nuostolius, bet, būdama sunkiu ligoniu, negalės nuolatos vykti tikrintis sveikatos pas gydytojus. Nurodo, kad Z. K. turi II invalidumo grupę, jai nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2013-01-08 iki 2015-01-07. Pabrėžia, kad jo motina sunkiai juda ir automobilį įsigijo tam, kad turėtų galimybę nuvykti pas gydytojus, lankyti procedūras, o jai priklausantį automobilį jos prašymu vairuodavo pažįstami žmonės arba kaimynai.

Apeliacinius skundu konfiskuojamo automobilio savininkė Z. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 213-05-30 nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skunde apeliantė nurodo, kad ėmėsi visų priemonių, kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas administracinio teisės pažeidimo darymui. Taip pat nurodo, kad ji pažeidimo nepadarė ir jos kaltė nėra nustatyta. Pažymi, kad leidimo vairuoti jai priklausantį automobilį G. K. nedavė, jai nebuvo žinoma, kad 2013-05-01 apie 10.25 val. jis vairuos automobilį būdamas neblaivus. Atkreipia dėmesį, kad įvykio dieną ji sunkiai sirgo, gulėjo lovoje ir vairuoti automobilio G. K. nedavė, o G. K. tokio leidimo ir neprašė. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konfiskavo jai priklausantį automobilį, dėl ko ji patirs ne tik didelius materialinius nuostolius, bet, būdama sunkiu ligoniu, negalės pasinaudoti medicinine pagalba, lankytis pas gydytojus. Nurodo, kad turi II grupės negalią, jai nustatytas specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis, sunkiai ir ribotai juda, be kitų pagalbos negali vykti pas gydytojus. Pabrėžia, kad automobilį įsigijo tam, kad galėtų vykti pas gydytojus, lankyti procedūras, o teisėjas į tai neatsižvelgė ir priėmė formalų sprendimą, nepagrįstai apkaltino nerūpestingumu ir neatsakingumu. Teigia, kad tokiomis priemonėmis negali būti užtikrintas teisingumas, kai nuskriaudžiamas niekuo nekaltas kitas asmuo ir pažeidžiama LR Konstitucijos 23 str. saugoma jo nuosavybės teisė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti G. K. skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad byla išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o vairuotojas, prieš sėsdamas prie už automobilio vairo apsvaigęs nuo alkoholio, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

G. K. ir Z. K. apeliaciniai skundai netenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo nutarimu G. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., bei nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų areštu su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliaciniais skundais neginčijamas G. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymas, tačiau, nesutinkama su G. K. paskirta administracine nuobauda, prašant apeliacinės instancijos teismo Šiaulių apylinkės teismo nutarimu paskirtą administracinį areštą pakeisti pinigine bauda bei nekonfiskuoti ne pažeidėjui, o jo motinai priklausantį automobilį, su kuriuo ir buvo padarytas nagrinėjamas administracinės teisės pažeidimas.

Dėl paskirto administracinio arešto pakeitimo pinigine bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš šios nuostatos seka, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio straipsnio nuostatų pažeidimą tik tokiu atveju, jei jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d. ar 129 str.

Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (11-17 b. l.) matyti, kad G. K. 2012 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 (dvidešimt keturiems mėnesiams). Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo G. K. padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. nuostatas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. matyti, kad šios teisės normos sankcijoje, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta vienintelė administracinė nuobauda – administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Todėl administracinio arešto pakeitimas bauda nagrinėjamu atveju galimas tik taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, praeityje ne kartą buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kas labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę ir rodo, kad taikytos ankstesnės poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes G. K. ir toliau nesilaiko įstatymų. Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių ar išimtinių atvejų, kurie leistų G. K. skirti švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė pasirūpinti sergančia ir ligota senyvo amžiaus motina, jos namų ūkiu, dukters planai studijuoti, iš esmės susijusios tik su galimai kilsiančiomis G. K. paskirtos nuobaudos vykdymo pasekmėmis. Visos jos egzistavo ir pažeidėjui buvo žinomos anksčiau, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujo pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo. Todėl šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio padaryto pažeidimo bei paties pažeidėjo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinio pobūdžio. Tokiu būdu apylinkės teismo paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo rūšimi ir trukme yra teisinga, ji atitinka pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsa­ko­my­bėn patraukto asmens prašymu teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis (ATPK 29 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio prašymo teismui nepateikė, šis klausimas nenagrinėjamas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimo matyti, kad G. K. už ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtas 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės – automobilio BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Apeliantai G. K. ir Z. K. nurodo, kad už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą teismas, paskirdamas areštą ir nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, visiškai neatsižvelgė į automobilio savininko interesus (amžių, sveikatos būklę). Pasak apeliantų, automobilis BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne G. K., o jo motinai Z. K..

Pažymėtina, jog ATPK 130² str. sankcijoje numatyta, jog skiriant administracinį areštą kartu skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda, todėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymas reikštų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimą. Nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas būtų galimas, jei nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011).

Kaip minėta, ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip privaloma nuobauda skiriant administracinį areštą. Be to, ATPK 26 str. l d. numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² str. Todėl tai, kad transporto priemonė buvo ne pažeidėjo nuosavybė neužkerta kelio konfiskavimo taikymui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo atveju automobilio savininkės teisės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teisme jos interesus atstovavo advokatas. Atstovas teismo posėdyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra automobilio savininkės sūnus, su kuriuo santykiai yra geri ir jis rūpinasi motina, prašė nagrinėjamo įvykio nesieti su jos valia, o tai, kad tą dieną automobilį vairavo sūnus, apsvaigęs nuo alkoholio, yra atsitiktinumas (31-32 b. l.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors Z. K. teigia, jog G. K. neprašė leisti važiuoti jos automobiliu, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nepasirūpino, jog G. K. nevairuoti automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, kuris jau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tos pačios ir kitų transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės. Tai teismui kelia pagrįstų abejonių Z. K. teiginiu, kad G. K. automobilį vairavo savavališkai. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Daroma išvada, kad Z. K. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio BMW 735, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė Z. K. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes, G. K. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir G. K. bei Z. K. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga