Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1852-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
2S-1852-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11200-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
V. T.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1852-826/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-11200-2015-3)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.1.; 3.3.2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. S. veiksmų, prašydamas įpareigoti antstolį CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0010/14/02304 bei grąžinti išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3471-792/2013. Nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) Lietuvoje nedirba, neturi turto, negauna pajamų, jau seniai gyvena užsienyje, viešame registre deklaravo savo išvykimą.

Antstolis A. S. 2015-09-01 patvarkymu Nr. S1-368916 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-25 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė grąžinti vykdomąjį dokumentą, nes Lietuvoje nedirba, turto neturi, pajamų negauna, yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį – Daniją, dėl to byloje spręstina, su kuria iš šalių – Lietuvos Respublika ar D. K. – pareiškėjas yra susijęs glaudžiau. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė tik išrašą iš e. valdžios vartų portalo apie 2015-07-29 deklaruotą išvykimą į užsienį – Daniją. Tačiau pareiškėjas nepateikė kitų svarbių duomenų, įrodančių jo ryšį su tariama nuolatine gyvenamąja vieta D. K., t. y. darbo sutarties, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vieta toje šalyje ar kitų dokumentų, siejančių jį su šia valstybe. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos bei nurodė šalį, į kurią išvyksta, nesant kitų įrodymų, neleidžia teigti apie pareiškėjo nuolatinį ryšį su D. K. ir to, kad pareiškėjas nurodytu laiku realiai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Be to, vykdomoji byla pradėta vykdyti 2014-05-29, kuomet pareiškėjas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis einamąsias banko sąskaitas AB SEB banke bei AB Šiaulių banke Lietuvos Respublikoje. Vien pareiškėjo viešame registre pateikta deklaracija apie išvykimą į užsienį – Daniją negali būti pakankamas įrodymas, kad jis nutraukė ryšius su Lietuvos Respublika.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstoliui turėjo būti žinoma, jog skolininkas (pareiškėjas) niekur nedirba, neturi turto ir pajamų, nes vykdomasis dokumentas gautas antstolio kontoroje daugiau nei prieš metus, be to, jis seniai negyvena Lietuvoje. Teismas netinkamai įvertino CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 9 punkte nurodytų vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų taikymą šioje byloje ir nepagrįstai vertino skolininko ryšių su Lietuva bei Danija glaudumą. Teismas turėjo įvertinti, ar skolininkas neturi turto ir pajamų Lietuvoje. Vien tai, kad tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos teismas nustatė glaudų teisinį ryšį, nereiškia, kad dėl to jis įgis turto ar gaus pajamų. Pareiškėjas kvestionuoja ir vykdomojo rašto išdavimo teisėtumą, nes skola buvo priteista solidariai su G. Ž., kuris ir buvo įvykio, dėl kurio padaryta žala, kaltininkas, dėl to ir skola turi būti išieškoma solidariai iš abiejų skolininkų, o ne tik iš vieno pareiškėjo. Be to, jis siūlė išieškotojui sudaryti taikos sutartį, tačiau šis atsisakė, dėl to skolininkas ir nesutinka nurodyti savo gyvenamosios vietos užsienyje adreso.

2015-12-02 gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad savo gyvenamosios vietos adresą užsienyje jis nurodys tik tuo atveju, jei antstolis grąžins vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Tuomet pareiškėjas tikisi su išieškotoju susitarti taikiai ir mokėti bent dalį skolos. Nurodo, kad yra sumokėjęs išieškotojui dalį, t. y. 80 Eur, žalos atlyginimo ir toliau mokės dalimis tik tuomet, kai turės lėšų ir kai antstolis pakeis savo poziciją ir grąžins vykdomąjį raštą išieškotojui.

Atsiliepimas

Antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Pritardamas pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams antstolis nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nėra pagrindo jos naikinti.

Išieškotojas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas piktybiškai nemoka skolos ir siekia vilkinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, aiškinimo. Pareiškėjas teigia, kad jis Lietuvoje neturi turto ir pajamų, čia negyvena, nedirba, neturi turto ir pajamų (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Apeliantas iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad jis išvyko į užsienį, Lietuvoje jokio turto neturi, pajamų negauna ir dėl to vykdomasis raštas turi būti grąžintas išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje nenustatytas visiškas apelianto ryšių su Lietuvos Respublika nutraukimas, dėl to nėra pagrindo taikyti nurodytų vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui pagrindų. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Tačiau įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Taigi nurodyti pagrindai yra panašūs tuo, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, tačiau norint taikyti 9 punkte nurodytą vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą būtina nustatyti aplinkybę, kad skolininkas negyvena Lietuvoje. Šiuo atveju skolininkas iš esmės akcentavo 9 punkte nurodytą pagrindą, t. y. tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba, neturi turto ir pajamų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, ar iš tiesų skolininko ryšiai su Lietuva yra visiškai nutrūkę, ir teisingai konstatavo, kad vien tai, jog jis 2015-07-29 deklaravo išvykstantis į Daniją, nereiškia visiško jo ryšių su Lietuva nutraukimo. Tuo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar apeliantas gyvendamas kitoje šalyje turi pajamų šaltinį, ar dirba Danijoje, o jeigu nedirba, tuomet turi pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Apeliantas nurodė, kad jis neteiks jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą Danijoje iš esmės dėl to, kad iš jo nebūtų galima išieškoti teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantas, reziduodamas užsienio valstybėje ir turėdamas gyvenamąją vietą, tikėtinai gauna pajamų, iš kurių apmoka gyvenamosios vietos bei pragyvenimo išlaidas, tačiau siekdamas išvengti išieškojimo aktyviai ignoruoja savo pareigą.

Vykdomoji byla buvo pradėta 2014-05-26, skolininkas savo išvykimą į Daniją deklaravo tik 2015-07-29, tačiau jau iki tol (2014-07-03) jis kreipėsi į antstolį su siūlymu išieškoti skolą iš solidariojo skolininko G. Ž. (vykd. b. l. 21). 2015-08-12 skolininkas pateikė antstoliui prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nes jis Lietuvoje nedirba, neturi turto ir pajamų. Tokie skolininko veiksmai liudija tai, kad apeliantas jau nuo pradžių nesistengė vykdyti teismo sprendimo geruoju bei, 2015-07-29 deklaravęs išvykimą į Daniją, aktyviais veiksmais siekė, kad vykdomasis dokumentas dėl jo nebūtų vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip sąmoningą vengimą mokėti skolą gera valia ar apskritai siekį išvengti skolos iš jo išieškojimo. Apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad savo gyvenamąją vietą nurodys tik tuomet, kai bus grąžintas vykdomasis raštas išieškotojui, tik patvirtina tai, kad skolininkas piktybiškai slepia savo gyvenamąją vietą bei galimas pajamas.

Apeliantas skunde kvestionuoja vykdomojo rašto išdavimo teisėtumą bei akcentuoja tai, kad išieškotojas nepagrįstai išieškojimo nenukreipia į kitą solidarųjį skolininką. Atmesdamas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo pagrindu dėl abiejų skolininkų, o pasirinkti, iš kurio solidariojo skolininko išieškoti skolą, yra išieškotojo teisė (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nurodo ir tai, kad su išieškotoju tikisi sudaryti taikos sutartį ir tam būtina vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojui, tačiau apeliantui išaiškintina, kad net ir prasidėjus vykdymo procesui apeliantas gali sudaryti taikos sutartį su išieškotoju, o šis atsisakyti išieškojimo (CPK 639, 643 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo dokumento gražinimo išieškotojui klausimą, nesant išieškotojo prašymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti antstolis, atsižvelgdamas į vykdomojoje byloje esančius duomenis ir skolos išieškojimo galimybes (CPK 625 straipsnio 1–2 dalys). Nors skolininkas teigia, kad nedirba, neturi turto ir pajamų, tačiau atsižvelgiant į jo aktyvius veiksmus siekiant išvengti išieškojimo, taip pat įvertinus rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą faktą apie dalies žalos atlyginimo pervedimą tiesiogiai išieškotojui, nėra pagrindo išvadai, kad visos priemonės išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus jau išnaudotos ir vykdomieji dokumentai turi būti grąžinti išieškotojams.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis