Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Trečiojo asmens VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros atstovams V. J., D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal BUAB „Artera“ ieškinį atsakovui AB Ūkio bankas, tretiesiems asmenims A. R., notarei A. S., VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūrai

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens ieškovo pusėje, VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros, atstovai prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pagal 2007-04-03 paramos panaudojimo sutartį UAB „Artera“ skirta dotacija, už kurią buvo įsigyta kepimo įranga. Pagal sutartį įmonė 5 metus negalėjo be agentūros raštiško sutikimo parduoti, nuomoti, įkeisti įgytą įrangą. Kaip taisyklė agentūra sutikimus duodavo gan lengvai, patikrinus visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Svarbu buvo, kad gautas iš paramos turtas tarnautų įmonei, kad įmonė dirbtų, išsaugotų ir plėstų darbo vietas. Įmonės vadovas A. R. nei prieš sudarant įkeitimo sutartį, nei vėliau neprašė sutikimo įrangą įkeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-04-03 Ignalinos rajono savivaldybės administracija (mokėtojas), Viešoji įstaiga (toliau - VšĮ) Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra (Programos administratorius) ir UAB „Artera“ (Paramos gavėjas) sudarė Ignalinos atominės elektrinės regiono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos paramos panaudojimo sutartį Nr. 39-13/8/A. Šia sutartimi UAB „Artera“ iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo skirta finansinė parama iki 295 000 Lt, kuri turėjo būti panaudota UAB „Artera“ pateikto projekto „Inovacinių technologijų diegimas duonos ir pyrago gaminių gamyboje“ įgyvendinimui. Už skirtą paramą UAB „Artera“ įsigijo kepyklos įrenginius, išvardintus minėtos sutarties priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 8-14). Paramos administratorius (VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra) įsipareigojo kontroliuoti projekto vykdymą ir Paramos gavėjo įsipareigojimus, numatytus sutarties 4.8 ir 4.9 punktuose. Paramos gavėjas (UAB „Artera“) privalėjo išviešinti paramos gavimą, t. y. informuoti visuomenę, kad galimi pareiškėjai, tikslinės grupės ir visuomenė daugiau sužinotų apie teikiamą paramą iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo. UAB „Artera“ įsipareigojo 5 metus po projekto įgyvendinimo neparduoti, nenuomoti ir neįkeisti Sutarties priede Nr. 1 išvardinti ilgalaikio turto be raštiško Paramos administratoriaus sutikimo (Sutarties 4.10 p.).

UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas 2009-10-30 sudarė mažo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 306 000 Lt kreditas iki 2014-10-01. Užtikrindamas šią prievolę, ieškovas Ūkio bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą ir kepyklos įrangą, įgytą pagal Paramos sutartį (t. 1, b. l. 15-42, 156-159).

Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nutartimi UAB „Artera“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. M.. BUAB „Artera“ kreditorių sąrašas patvirtintas 2012-06-25 nutartimi. Kreditoriai pareiškė reikalavimus bendrai 895 207,81 Lt sumai, tame tarpe ir Ignalinos rajono savivaldybės administracija – 183 475 Lt sumai (t. 2, b. l. 128-134).

Administratorius ginčija kepyklos įrangos įkeitimo sutartį sudarytą su AB Ūkio bankas, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo normas ir kreditorių interesus, t. y. CK 1. 80 straipsnio pagrindu.

Įkeitimas – tai esamas ar būsimas skolinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimas kilnojamaisiais daiktais ar turtinėmis teisėmis (CK 4.198 str. 1 d.). Įkeitimo teisės funkcija nulemia prievolės dalyką, t. y. kilnojamasis daiktas ar turtinė teisė suvaržoma užtikrinimo tikslams tiek ir tokia apimtimi, kad būtų galima įvykdyti užtikrintą įsipareigojimą. Įkaito davėju gali būti ir pats skolininkas, ir trečiasis asmuo. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kada įstatymas numato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje (CK 4.206 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, UAB „Artera“ įkeitė kepyklos įrangą įgytą paramos sutarties pagrindu. Įrangos įgijimui dalį pinigų sumos skyrė Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuri yra įtraukta į BUAB „Artera“ kreditorių sąrašą su 183 475 Lt finansiniu reikalavimu (t. 2, b. l. 133). Ieškovas teigia, kad įkeitimo sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, nes sudarytos Paramos sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2008-08-01 įsakymui Nr. 4-345 ir kreditorių interesams.

Sandorių negaliojimo pagrindui pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį taikyti reikia nustatyti šias sąlygas: kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą; kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas išaiškino, jog nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civ. byloje 3K-3-480/2010).

Byloje nustatyta, kad įkeitimo sutartį UAB „Artera“ galėjo sudaryti tik gavus Programos administratoriaus (VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros) raštišką sutikim, t. y. griežto draudimo neįkeisti turto sutartis nenustatė.

Lietuvos Respublikos Ūkio ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimo Nr. 745 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 536 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu 2008-08-01 įsakymu Nr. 4-345 patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės nustatė reikalavimus priemonių vykdytojams ir išlaidoms, paraiškų pateikimo, vertinimo, atrankos, sprendimo priėmimo bei sutarčių dėl priemonių įgyvendinimo sudarymo procedūras, reglamentavo atsiskaitymo, ataskaitų rengimo, lėšų planavimo ir kontrolės mechanizmus. Minėtos Taisyklės galiojo ginčijamos įkeitimo sutarties sudarymo metu. Pagal Taisyklių 41 punkto nuostatas „... priemonės vykdytojas (t. y. programos plane nustatytas viešasis ar privatus juridinis asmuo, atsakingas už priemonės vykdymą, kuris iki nustatytos datos teikia tinkamai užpildytą paraišką Fondo lėšoms gauti ir kuriam skirta Fondo lėšų Programos plano priemonei įgyvendinti), įsigijęs ilgalaikio turto, turi teisę jį perleisti, įkeisti, parduoti, pakeisti jo naudojimo paskirtį jo nenudėvėjęs per nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme tik gavęs Fondo valdytojo (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) sutikimą“. Taigi, tiek Paramos sutarties sąlyga, tiek Ūkio ministro įsakymas nedraudė ieškovui įkeisti turtą, įgytą paramos lėšomis, tačiau tam būtinas Fondo valdytojo sutikimas. Esant tokioms aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pripažinti įkeitimo sandorį negaliojančių pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Įvertinęs faktines aplinkybes ir ginčijamo sandorio šalių elgesį, teismas daro išvadą, kad UAB „Artera“ 2009-11-13 sudaryta įkeitimo sutartis, dalyje dėl įkeičiamos kepyklos įrangos, pripažintina niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Viešosios tvarkos principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsniuose ir įvairių šakų teisės normos. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Kaip žinia, visuomenės pagrindą sudaro teisingumas ir jo reikalavimus turi atitikti įstatymai, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų išleidžiami norminiai teisės aktai. Teisinių santykių dalyvių, sandorio šalių veiksmai taip pat turi būti grindžiami teisingumu. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas yra užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, neleisti piktnaudžiauti teise. Taigi, vertinant šalių sudarytą sandorį, būtina vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Sandoris, prieštaraujantis geros moralės reikalavimams, yra niekinis. Pažymėtina, kad viešajai tvarkai prieštarauja ir toks sandoris, kurį sudaryti galima tik esant tam tikroms sąlygoms, o nagrinėjamu atveju ieškovas galėjo sudaryti įkeitimo sandorį būtent su sąlyga – esant trečiojo asmens VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūros raštiškam sutikimui.

UAB „Artera“ į VšĮ Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūrą nesikreipė, jos sutikimo įkeisti už paramos lėšas gautą turtą negavo, t. y. visiškai ignoravo ir nevykdė sutarties sąlygos ir prisiimtų įsipareigojimų. Iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad atsakovas BAB Ūkio bankas turėjo žinoti ir žinojo apie Paramos sutartyje esamą sąlygą – būtiną raštišką sutikimą. Šią išvadą teismas daro įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus (t. 3, b. l. 1, 9-11, 34-38), iš kurių matyti, kad Ūkio bankas, svarstydamas kredito suteikimą UAB „Artera“, įvertino, jog pagal paramos panaudojimo sutartį įmonei suteikta 295 000 Lt dotacija. Bankas konstatavo, kad bendrovės mokumo rodikliai yra prasti ir tai rodo finansinę riziką. Nežiūrint į tai, bankas nepareikalavo, kad UAB „Artera“ pateiktų raštišką Paramos administratoriaus sutikimą. Šios aplinkybės rodo, kad Ūkio bankas, sudarydamas įkeitimo sutartį, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir sąžiningai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog banko, kaip specifinio ūkio subjekto, veiklos ypatumai suponuoja didesnę jo atidumo ir rūpestingumo pareigą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1345/2000; 2002-02-20 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-390/2002, ir kt.). Įstatyme nustatyta notaro pareiga tvirtinti surašytą įkeitimo lakštą (CK 4.209 str. 2 d.) nepaneigia banko prievolės veikti atidžiai ir rūpestingai, atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę bei išsiaiškinti visas sąlygas, susijusias su įkeitimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas AB Ūkio bankas tokios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad paramos administratoriaus sutikimas yra tik formalus reikalavimas, kad ieškovas būtų jį gavęs, jei būtų kreipęsis, atmestinos, nes teismas negali vadovautis prielaidomis ir spėlionėmis, kas būtų, jei būtų.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad sudarytas sandoris pažeidžia esamų kreditorių interesus, nes lėšomis, gautomis iš įkeisto turto, o įkeista kepyklos įranga jau parduota, būtų atsiskaitoma tik su vienu kreditoriumi, įkaito turėtoju AB Ūkio bankas.

Pripažinus įkeitimo sandorį, įformintą 2009-11-13 sutartinio įkeitimo lakštu, negaliojančiu dalyje dėl įkeistų kepyklos įrengimų, piniginės lėšos, gautos iš įkeisto turto, atitinka įmonės kreditoriams pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

Ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkinamas. Kadangi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, jos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Sutartinio įkeitimo lakšto, sudaryto 2009 m. lapkričio 13 d. UAB „Artera“ ir AB Ūkio bankas, dalį, kuria įkeičiami Įrengimai (Įkeitimo objektas Nr. 2), nurodyti sutartinio įkeitimo lakšto priede Nr. 1.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.