Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuoto asmens J. K. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, suinteresuotiems asmenims Vandai J. K., S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993-09-07 sprendimo, kuriuo J. K. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys – J. K., V. J. K., S. K., institucija teikianti išvadą – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens J. K. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė teismo posėdžio metu sutiko su pareiškėjo pareiškimu. Advokatė pabrėžė, kad jos atstovaujamoji Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993-09-07 sprendimu pripažinta neveiksnia, dabartinę jos būklę apibūdina socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad J. K. būklė negerėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-410/93 J. K. pripažinta neveiksnia.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutartimi J. K. nustatyta globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti Strėvininkų socialinės globos namai (b. l. 11-12).

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (Lietuvos Respublikos CK 2.5 str.). Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 str. reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 str. išdėstyto Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 4 d. nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė J. K. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose J. K. būtų pripažįstama neveiksnia. Tokiu atveju, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Civilinėje byloje Nr. 2-410/93 esančiame 1993-08-12 teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 196 nustatyta, kad J. K. serga chronine psichine liga šizofrenija. Ekspertų komisija šiame akte padarė išvadą, kad J. K. serga chronine psichine liga šizofrenija, kuri nepasiduoda gydymui ir dėl to ligonė savo veiksmų esmės suprasti ar jų valdyti negali (civilinės bylos Nr. 2-410/93, b. l. 15-16).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad J. K. psichinė būklė po 1993 m. atliktos ekspertizės pagerėjo. Tai patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai, taip pat tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja E. J.. Į bylą pateikta 2016-08-04 Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad J. K. nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, elementarius sudėties veiksmus gali atlikti, tačiau negali savarankiškai suplanuoti išlaidas bei apsipirkti; negali savarankiškai sudaryti ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių sandorių; negeba disponuoti kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Taip pat J. K. negeba savarankiškai įvertinti ir suprasti gaunamos informacijos, pasirūpinti pati savo sveikata, vykstant į gydymo įstaigas reikalingas palydėjimas ir pagalba; reikalinga pagalba rūpinantis gyvenamosios aplinkos priežiūra ir asmens higiena.

Atsižvelgiant į byloje pateiktą 2016-08-04 išvadą, iš kurios matyti, kad J. K. būklė negerėja, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir byloje apklausta liudytoja, Strėvininkų socialinės globos namų socialinė darbuotoja E. J., teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės, ir remiasi 1993 m. atlikta ekspertize (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 str. 1 d.).

2016-08-04 Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadoje nustatyta, kad J. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Aprašo 10.1.6 p. (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 p. (šeimos santykių sritis), 10.2.4 p. (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 p. (darbo teisinių santykių sritis).

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 p.). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan.) (Aprašo 10.2.1 p.) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (Aprašo 10.2.2 p.).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993-09-07 sprendimas keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., Aprašo 10 p.).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str., 3.240 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo paskyrimas suinteresuoto asmens globėju neatitiktų globotinio interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėju paliekant pareiškėją (Lietuvos Respublikos CPK 468-469 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 468, 469 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993-09-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-410/93 ir pripažinti suinteresuotą asmenį J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.