Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel ,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. R. M., jo atst. adv. A.Doroševui, M. S. , D. Š. , R. M. ,V. M. ,D.J., atsakovų atst. adv. V.Gustui, Kauno apskrities viršininko administracijos atst. Ramūnui Šeškui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. M. , D. Š. , R. M. ,V. M. D. J. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl servituto pabaigos nustatymo ir ieškovo K. R. M. skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties nepriimti papildomo sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė teismui savo pasiūlymą-panaikinus skundžiamą įsakymą patvirtinti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus vyresniojo inžinieriaus M. K. parengtą žemės sklypo padalijimo projektą,kuris numato privažiavimo kelius per Tabariškiai-Bajorai kelią (bandokelį), o nesinaidoti ieškovuo žemės sklypo sąskaita įrengtu keliu.Pasiūlymą pagrindė tuo,kad servituto būtinumas išnyko,nes atsakovai-kitų sklypų savininkai turi galimybę privažiuoti prie savo sklypų kitu keliu,t.y. seniūnijos keliu (bandokeliu).Nurodė,kad vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to,kad jam taip naudingiau,negali būti pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę (CK 4.126 str.), tokia formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika . (Civ.b. Nr 3k-3-63/2006).

Tretysis asmuo-Kauno apskrities viršininko administracija teismo posėdyje prašo taikyti senatį,nes be svarbių priežasčių praleistas administracinio akto apskundimo terminas.Dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Dėl skundžiamų Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo 3 punkto ir VĮ Valstyvinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus parengto atsakovų žemės sklypų padalijimo projekto teismas padarė išvadą,kad jie neteisėti ir naikintini. Teismas savo išvadą pagrindė tuo,kad priverstinai nustatyti servitutą nebuvo objektyviai būtina,nes pagal CK 4.126 straipsnį servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga,kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį.Teismas iš bylos rašytinių įrodymų,šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatė,kad iki atsakovų žemės sklypų galima patekti ne tik keliu,einančiu per ieškovo žemės sklypą,bet ir kitu keliu (bandokeliu),kuriuo naudodamiesi atsakovai netrukdys ieškovui,todėl servitutas tampa nebereikalingas.Teismas įvertino tą aplinkybę,kad tas kitas kelias (bandokelis) yra prastos būklės,bet jį galima remontuoti ir jis bus tinkamas naudoti ištisus metus.Teismas atmetė,kaip nepagrįstus atsakovų argumentus kad jie neturi lėšų keliui remontuoti,nes yra 8 atsakovai,suinteresuoti juo naudotis,todėl išlaidos nėra nepateisinamai didelės.Teismas mano,kad taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl,kad viešpataujančio daikto savininkas nori naudotis svetimu daiktu ,nes jam taip yra patogiau irnaudingiau,nėra pagrindo.Be to,teismas nustatė,kad žemės sklypo padalijimo projektas buvo parengtas tuo metu,kai atsakovai jau buvo žemės savininkai,todėl buvo pažeista Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr 207 patvirtinta „Žemės reformos žemėtvarkos projektų renfimo kaimo vietovėje metodika,kurios 32.2 punkte reikalaujama,kad vietinės reikšmės keliai būtų projektuojami taip,kad jie jungtų valstybinius kelius su sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais ir pasiektų visus sklypus.

Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo pateikė atsakovai J. M. ,D. Š. ,M. ,V.M. ,D. J. ir M. S. .Skundus apeliantai pagrindė šiais argumentais:

teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui terminą apskųsti administracinį aktą,nes apie servitutą jis gerai žinojo nuo 1994 metų,todėl galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti apie tariamai pažeistas jo teises ir laiku bei tinkamai jas ginti,nors pats aktas (2003 m.) jam ir nebuvo įteiktas.,teismas sprendime nenurodė ir neišaiškino,apie kokį kelią (bandokelį) eina kalba,kur jis prasideda,kur baigiaisi,su kuo ribojasi,kokia jo danga ,koordinatės,kokia jo nuosavybės forma ir pan.Apeliantų nuomone,bandokeliu yra vadinamas maždaug 2,5 km. ilgio per laukus nusidriekiantis buvęs galvijų varymo takas,prasidedantis prie buvusių Lietuvos žemės ūkio akademijos Eksperimentinio ūkio fermų ir einantis į laukus į rytų pusę apie 150 metrų nuo jų sklypo,kuris niekada nebuvo įformintas kaip kelias transporto priemonėms važiuoti,todėl faktiškai jokio kelio nėra,teismas , pripažinęs servitutą pasibaigusiu atsakovams esant galimybe naudotis kitu keliu (bandokeliu),neatsižvelgė į tai, kad atsakovų D. J. ,M. S. , D. Š. ,V. M. ir J. M. sklypai su bandokeliu nesiriboja, ir iš viso nesprendė,ar šių sklypų savininkai turi teisę ir galimybę per kurį nors kitą sklypą susisiekti su bandokeliu.Naikindamas esamą servitutą teismas turėjo nustatyti naują kelio servitutą per J. M. arba per R. M. sklypą, kurie su tuo nesutinka.,Be to,naikindamas Kauno apskrities viršininko 2003 . kovo 25 d. įsakymą dalyje dėl susisiekimo kelių,teismas neatsižvelgė į tai,kad šiuo įsakymu buvo patvirtinta bendraturčių žemės sklypo pasidalijimo sutartis,kuri yra teisėta,pagrsta ir sudaryta šalių laisva valia.teismas netinkamai išaiškino ir taikė „Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos“ 32.2 punktą,nes ši metodika neliečia įvažiavimų privačioje žemėje klausimo,ir nurodo kelių derinimą prie sklypų, o ne sklypų derinimą prie kelių,teismas neteisingai nustatė ginčijamo kelio servituto nustatymo momentą,nes šis servitutas buvo nustatytas ne 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu,bet žymiai anksčiau,kai ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą,nors ginčijamas servitutas įregistruotas tik po 2000 m. balandžio 28 d.,teismas,nustatęs kad yra kitas kelias (bandokelis),kurį suremontavus atsakovai gali naudoti, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus.Atsakovas D. J. nurodė,kad jokio kelio nuo jo ir M. S. sodybos iki bandokelio nėra,nes po 1999 m. rugsėjo 27 d. rašto kelio atkarpa už M. S. sodybos tapo nenaudojama ir sunyko,J. S. toje vietoje 2003 m. iškasė vandens telkinį ir galimybės pravažiuotio ten nėra.Liudytojai parodė,kad galima naudotis tik dalimi bandokelio,kita dalis nepravažiuojama,reikia ją remontuoti.Apeliantai nurodo,kad remontuoti bandokelį savo lėšomis neturi galimybės,nes bandokelis yra apie 2,5 km ilgio ir tai atsakovams kainuotų 81 000,00 litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Kolegija,išnagrinėjusi bylą,konstatuoja,kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.Pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo pripažinti ir nustatyti,kad išnykus servituto būtinumui pasibaigė Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr 02-05-3464 nustatytas servitutas-atsakovų teisė naudotis 0,04 ha keliu,einančiu per ieškovo K. R. Martišiaus žemės sklypą. Kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pastarojo reikalavimo.Ieškinys grindžiamas CK 4.130 str. 1 dalies 5 p.,kuriame nurodyta,kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui.Kolegijos posėdyje apžiūrėjus kauno rajono Noreikiškių kadastro vietovės projekto originalą,patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr 02-05-6020,kurio kopijos yra byloje (b.l. 31,68 II t.).,taip pat iš byloje esančių Valstybinio žemėtvarkos instituto 2003 m. sausio 6 d. parengto atsakovų žemės sklypų plano, bei šio instituto vyr.inžinieriaus V. K. 2006 m. gruodžio 8 d. parengtos įvažiavimo į bendro naudojimo kelius schemos (b.l. 28,29 II t.)., matosi,kad yra ir kitas kelias Bajorai-Tabariškiai (buvęs bandokėlis),kuriuo atsakovai gali naudotis įvažiavimui į pagrindinį kelią Tabariškiai-Kaunas.Teisinė pastarojo kelio registracija neatlikta,tačiau tas kelias realiai egzistuoja.Tai patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr 763,kuriame nurodyta,kad žemės ūkio technikai pravažiuoti į dirbamos žemės sklypus yra 6 metrų pločio bendro naudojimo kelias (buvęs bandokėlis). (b.l. 23 I t.).Tos aplinkybės,kad realiai yra toks pravažiavimas (buvęs bandokėlis) neneigia ir atsakovai,tačiau jie mano,kad dėl prastos būklės juo naudotis nėra galimybės,kelio remontas brangiai kainuotų,o jie neturi tam lėšų.Be to,nurodoma,kad tas kelias prieina ne prie visų žemės sklypų, o dalis kelio patenka į privatų žemės sklypą.Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie to kelio (buvusio bandokėlio) būklę,dangą,nuosavybės formą,galimybe naudotis juo pagal paskirtį, o šalių ir liudytojų parodymai šiuo klausimu prieštaringi.Todėl pirmos instancijos teismas,prieš padarydamas išvadą,kad ieškovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas pasibaigė,privalėjo tirti ir vertinti šias aplinkybes bei įrodymus ir nustatyti,ar ištiktųjų išnyko to servituto būtinumas,t.y.ar atsakovai turi realią galimybę naudotis keliu Bajorai –Tabariškiai (buvusiu bandokeliu) ir įvažiuoti juo į pagrindinį kelią Tabariškiai –Kaunas. Nenustatęs ir neįvertinęs šių aplinkybių pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą,kad servitutas pasibaigė.

Tačiau kolegija šios teismo klaidos ištaisyti savo iniciatyva neturi galimybės,nes tam,kad tirti ir vertinti nurodytas aplinkybes bei įrodymus,būtina į bylą įtraukti Kauno rajono savivaldybę.Byloje nustatyta,kad kelias Bajorai-Tabariškiai (buvęs bandokėlis) jungia gyvenamąsias vietoves,esančias Kauno rajone Noreikiškių seniūnijoje.Todėl pagal Kelių įstatymo (2002-10-23 redakcija) 3 str. 3 dalies 1 p., ir pagal 4 str. 3 dalį yra priskiriamas viešąjam keliui, o vietinės reikšmės viešieji keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms,šiuo atveju-Kauno rajono savivaldybei.Pagal CK 4.47 str. 12 p.,vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įstatymas.Todėl nežiūrint į tai,kad teisinė to kelio registracija Kauno rajono savivaldybės vardu neatlikta,ši savivaldybė turi CK 4.37 str. 1 dalyje nustatytas visas teises savo nuožiūra,nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų,valdyti,naudoti nuosavybės teisės objektą (šiuo atveju buvusį bandokėlį) ir juo disponuoti.Tokiu būdu akivaizdu,kad yra ir absoliutus pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas,nes klausimo dėl servituto pabaigos ir atsakovų galimybės naudotis keliu Bajorai-Tabariškės (buvusiu bandokeliu) nagrinėjimas teisme yra tiesiogiai susijęs su Kauno rajono savivaldybės,kaip to kelio savininko,teisėmis ir pareigomis.Tai yra pagrindas perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 329 str. 2 dalies 2 p.).

Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti ar Kauno rajono savivaldybė įgyvendino Kelių įstatymo reikalavimus inventorizuoti šį kelią ir įregistruoti jį kelių registre,pareikalauti šios savivaldybės specialistų rašytinės išvados apie šio kelio būklę ir galimybę atsakovams juo naudotis pagal paskirtį.Tiktai nustačius tas aplinkybes galima daryti išvadą,pasibaigė ar nepasibaigė ieškovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas.Be to ,svarbu nustatyti ir šio servituto pabaigos momentą.Jeigu bus nustatyta,kad atsakovai turi galimybę naudotis keliu Bajorai–Tabariškės (buvusiu bandokeliu) šiuo metu,tai ieškovui nustatytas kelio servitutas pasibaigia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priešingu atveju servituto būtinumas išnyks tuomet,kai Kauno rajono savivaldybė,vykdydama savo kaip to kelio savininko pareigas,savo lėšomis sutvarkys tą kelią taip,kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Dėl apeliantų argumento,kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti dėl kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr 02-05-1935 dalyje dėl 3 punkto,kuriuo patvirtintas atsakovų žemės sklypo padalinimo projektas,kolegija mano,kad jis nereikšmingas šioje byloje.Šio įsakymo priedu buvo nustatyta atsakovų teisė į servitutą,t.y. teisė naudotis 0,04 ha keliu,einančiu per ieškovo žemės sklypą.(b.l. 32-33 I t.).Jeigu nagrinėjant bylą iš naujo teismo sprendimu bus nustatyta,kad servitutas pasibaigė,minėtas įsakymas netenka prasmės net jeigu ir nebūtų apskųstas,priešingu atveju tas įsakymas lieka galioti.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 str.4 p.,kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinius skundus iš dalies patenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą ir 2007 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.