Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-700-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
2A-700-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05272-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
AB SEB bankui
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-700-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05272-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.17; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį ir kredito mokėjimo termino pakeitimo, trečiasis asmuo R. G..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2006-08-18 Kredito sutarties Nr. 1450618033108-92 Bendrosios dalies 5.2 punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; pripažinti atsakovo 2015-03-09 įspėjimą dėl Kredito sutarties galimo nutraukimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, taip pat atsakovo atliktą vienašalį 2015-05-25 Kredito sutarties Nr. 1450618033108-92 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; įpareigoti atsakovą vykdyti 2006-08-18 Kredito sutartį ir pratęsti kredito pagal sutartį grąžinimo terminą iki 2047-05-17. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2006-08-18 sudarė Kredito sutartį Nr. 1450618033108-92, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 95 000 Lt (27 513,90 EUR) kredito suma, kredito grąžinimo galutinis terminas – 2046-08-17, kredito paskirtis – būsto, nurodyto Specialiosios dalies 7.1 punkte pirkimui ir įsipareigojimų atsakovui dengimui. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su dalimi namo ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais, ji vėlavo sumokėti atsakovui dalį įmokų pagal Kredito sutartį, todėl atsakovas nutraukė kredito sutartį. Atsakovas, prieš nutraukdamas Kredito sutartį, siuntė ieškovei 2015-03-09 įspėjimą dėl galimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovei nepašalinus įspėjime išvardytų Kredito sutarties pažeidimų ir ne vėliau kaip iki 2015-04-09 nepadengus visų pradelstų mokėjimų, atsakovas Kredito sutartį laikys nutraukta. Ieškovės teigimu teismas, tenkindamas ieškinį, privalo ginti jos, vartotojos teises. Ji taip pat nurodo, kad jos padaryti Kredito sutarties pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl ko Kredito sutartis nutraukta nepagrįstai.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl priežasčių, kuomet ieškovė savo prievolių bankui nevykdė, bankas 2012-02-23 jau buvo nutraukęs Kredito sutartį, tačiau, siekdamas išsaugoti šalių sutartinius santykius, pagal 2014-12-12 susitarimą Nr. 4 atnaujino Kredito sutartį. Pagal pastarąjį susitarimą bankas atsisakė 12 956,52 EUR priskaičiuotų procesinių palūkanų. Atsakovo teigimu, sutarties atnaujinimas nepateisino banko lūkesčių, nes ieškovė ir toliau prievolių bankui nevykdė. Ieškovė savo prievolių bankui visiškai nevykdė nuo 2014-09-10 iki šiol. Bankas 2015-03-09 raštu įspėjo ieškovę, kad 2015-03-08 susidarė pradelstos sumokėti sumos: 193,7 EUR negrąžinti kredito, 1086,27 EUR palūkanų ir 24,38 EUR delspinigių. Bankas šį raštą siuntė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Lietuvos paštas laišką grąžino bankui, nes ieškovė jo neatsiėmė. Pakartotinai įspėjimą ieškovei bankas siuntė 2015-04-20. Jame bankas nurodė, kad per banko nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015-05-22. Šį įspėjimą bankas siuntė ieškovei visais bankui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius. Lietuvos paštas ir šiuos laiškus grąžino bankui, nes ieškovė jų neatsiėmė. Visos aplinkybės patvirtina, kad bankas laikėsi sutarties nutraukimo procedūrų, davė protingus terminus Kredito sutarties pažeidimams pašalinti. Kadangi ieškovė pažeidimų per banko nustatytus terminus nepašalino, bankas Kredito sutartį nutraukė 2015-05-22. Ieškovės skola bankui yra ženkli, iki šiol ji jokių mokėjimų bankui neatlieka, su banku nebendradarbiauja. Sutarties atnaujinimas negali būti savitikslis, vien tam, kad ieškovei būtų sudaromos sąlygos vilkinti laiką, tuo pačiu sudarant jai galimybę kuo ilgiau naudotis bankui įkeistu turtu. Jei skolininkė nevykdytų atnaujintos sutarties, sutartį vėl tektų nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad bankas laikėsi sutarties nutraukimo procedūrų, davė protingus terminus Kredito sutarties pažeidimams pašalinti. Kadangi ieškovė pažeidimų per banko nustatytus terminus nepašalino, bankas Kredito sutartį nutraukė 2015-05-22.Teismas nustatė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui nei vienos įmokos nuo ieškinio iškėlimo dienos, todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovė neturi galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir atsakovui mokėti nustatytas įmokas, todėl, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovės skola bankui tik augs, kas reiškia, kad Bankas patirs nuostolių. Teismas konstatavo, kad ieškovė prievolės pagal Kredito sutartį nevykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievole šalimi, atsakovas pagrįstai nutraukė ginčijamą šalių Kredito sutartį, nes ieškovės padaryti sutarties pažeidimai buvo esminiai. Ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir kitoje reikalavimų dalyje – įpareigojimo atsakovą vykdyti prievolę ir kredito mokėjimo termino pakeitimo, nes nepateikė jokių įrodymų, kad ji mažina atsakovui susidariusį įsiskolinimą ir turi realią galimybę kreditą grąžinti laiku, ieškovui nedarant nuostolių.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Teismo sprendimas nemotyvuotas.

8.2. Ieškovės atliktas kredito sutarties pažeidimas nėra ir negali būti laikomas esminiu. Ieškovės skola pagal kredito sutartį atsakovui sudarė tik 1 304,35 EUR, t. y. vėluojama sumokėti kredito dalis sudarė tik 4,74 proc. kredito sumos.

8.3. Teismas sprendime akcentavo tik atsakovo teisę nutraukti sutartį su ieškove, tačiau neatsižvelgė į silpnesnės kredito sutarties interesus.

Šalies argumentai

8.4. Ieškovė, priešingai nei nurodo teismas, nuolat bendradarbiavo su atsakovu. Teismas visiškai neįvertino to, kad ieškovė bankui siūlė įvairius variantus, kad tik atsakovas nenutrauktų sutarties, tačiau bankas priėmė griežčiausią sprendimą – nutraukti sutartį.

Atsiliepimas

9. Atsakovas AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti R. G. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Sprendime teismas pasisakė dėl visų esminių skolininkės ieškinio motyvų: nustatė faktines kredito sutarties vykdymo/nevykdymo aplinkybes bei kreditinių sutartinių santykių atnaujinimo aplinkybes, akcentavo esmines skolininkės kaip kredito gavėjos sutartines pareigas ir jų vykdymo faktinę situaciją, įvertino banko kaip kreditoriaus bendradarbiavimo sutartinių santykių metu eigą, taip pat konstatavo visiško skolininkės prievolių nevykdymo pradžią ir trukmę ir to teisinių pasekmių adekvatumą.

9.2. Kredito sutartis dėl sistemingo netinkamo įmokų mokėjimo buvo pirmą kartą nutraukta 2012-02-23, apie tai iš anksto raštu įspėjus apeliantę ir suteikus papildomą terminą įsiskolinimams (atsilikimui nuo grafiko) padengti. Po kredito sutarties atnaujinimo apeliantė pakartotinai nuo 2014 m. netinkamai vykdė, o vėliau ir nevykdė kredito sutarties neatlikdama mokėjimų. Siunčiant 2015-03-09 raštą dėl nutraukimo skolininkės pažeista piniginė prievolė sudarė 1304,35 EUR, per šiame rašte nurodytą terminą skolos nepadengus bankas siuntė dar vieną įspėjimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, šio 2015-04-20 rašto dienai skola pagal kredito sutartį buvo dar padidėjusi ir siekė net 2515,97 EUR.

9.3. Nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2015-05-22 iki šios dienos jau praėjo beveik 2 metai. Per tą laiką nevykdytas kredito ir palūkanų mokėjimo grafikas, priverstine tvarka skola išieškant parduotas įkeistas turtas. Dar daugiau, apeliantė norėdama kredito sutarties atnaujinimo teigia esanti pajėgi ir pasiruošusi vykdyti kredito sutartį joje buvusiomis sąlygomis, tačiau nepateikia savo finansinio pajėgumo įrodymų. Dėl šios priežasties apeliantės reikalavimo patenkinimas, nors bankas su juo kategoriškai nesutiktų ir yra neįmanomas, sąlygotų kredito grąžinimo termino nukėlimą arba dalinių įmokų padidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Apeliantės teigimu, atliktas kredito sutarties pažeidimas nėra ir negali būti laikomas esminiu. Ieškovės skola pagal kredito sutartį atsakovui sudarė tik 1 304,35 EUR, t. y. vėluojama sumokėti kredito dalis sudarė tik 4,74 proc. kredito sumos. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pagal ginčo šalių sudarytos 2006-08-17 Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkto nuostatas atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjęs kredito gavėją prieš 15 kalendorinių dienų, jeigu kredito laikotarpiu Kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi Kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas numatytas 4.1-4.10 punkte (5.2.1.). Šiuose punktuose įtvirtinta Kredito gavėjo pareiga laiku ir sutartyje įtvirtintais terminais mokėti įmokas, o už uždelstas dienas mokėti palūkanas. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo (apeliantei laiku nemokėjus pagal sutartį kredito, palūkanų ir kitų mokėjimų) dėl esminio sutarties pažeidimo atsakovas sutartį su apeliante nutraukė 2012-02-23. Tačiau 2014-12-12 sutartis buvo atnaujinta šalims sudarius Susitarimą Nr. 4 dėl 2006-08-18 kredito sutarties. Šiame susitarime, be kita ko, nurodyta, kad bankas atsisako reikalavimo sumokėti 12 956,52 EUR procesinių palūkanų, šalys sutarė, jog šio susitarimo pasirašymo dieną kredito skola yra 103 531,32 EUR. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po sutarties sudarymo, kredito sutartis tinkamai vykdoma nebuvo, kadangi atsakovas praėjus mažiau 3 mėnesiams po sutarties atnaujinimo (2015-03-09) pateikė apeliantei įspėjimą dėl galimo kredito sutarties nutraukimo, nes apeliantė nemokėjo kredito įmokų. Įspėjime atsakovas nurodė, kad skola pagal sutartį sudaro 103 531,32 EUR (iš jų 193,70 EUR pradelsta sumokėti kredito suma), 1086,27 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 24,38 EUR nesumokėti delspinigiai. Viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 1 304,35 EUR. Atsakovas nustatė terminą apeliantei iki 2015-04-09 padengti visus pradelstus mokėjimus. Nustatytu terminu įsiskolinimas pagal kredito sutartį padengtas nebuvo. 2015-04-20 atsakovas parengė dar vieną įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad apeliantės skola bankui sudaro 103 531,32 EUR negrąžintas kredito likutis (iš jų – 385,95 EUR pradelsta mokėti kredito suma), 2068,50 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 61,52 EUR nesumokėti delspinigiai. Viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 2 515,97 EUR bei nustatė terminą iki 2015-05-21 apeliantės skolai sumokėti. Skola sumokėta nebuvo, todėl sutartis laikyta nutraukta nuo 2015-05-22. Taigi kredito sutarties nutraukimo momentu apeliantės skola buvo ne 1 304,35 EUR, o 2 515,97 EUR.Pažymėtina, jog sutartimi apeliantė įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal ginčo kredito sutartį (sutarties 4.1 punktas). Šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikia atsakovui teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių - sutarties nutraukimu prieš terminą. Eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga, nes CK 6.874 str. 2 d. nuostatoje įtvirtinta, kad, jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi esminis sutarties pažeidimas vertintinas pagal pažeidimo faktą, o ne mastą. Apeliantė sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai, o tai patvirtina byloje nustatyti duomenys (nutarties 13 punktas).Nors apeliantė teigė, kad ji visuomet siekė tęsti sutarties vykdymą ir dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti sutartis buvo nepagrįstai nutraukta, tačiau šiuos apeliantės argumentus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai. Prie kredito sutarties sudaryti 3 susitarimai pakeičiant kredito sutarties sąlygas apeliantei naudingesnėmis ir labiau priimtinomis sąlygomis, apeliantės iniciatyva sudarytas susitarimas atnaujinti nutrauktą kredito sutartį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas bendradarbiavo atsakinėdamas į apeliantės paklausimus elektroniniais laiškais. Apeliantės teigimu, ji atsakovui buvo nurodžiusi, kad ji galės mokėti po 2 000 Lt, nes jos gaunamas atlyginimas 5 000 Lt, tačiau bankui vis tiek nebuvo šios sąlygos priimtinos. Kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo apeliantė savo rašytame elektroniniame laiške 2014-11-17 nurodė, kad sutartį ji vykdys, nes jos atlyginimas nuo gruodžio mėnesio bus 5 000 Lt. Po šio susirašinėjimo buvo suderintos sąlygos ir sutartis atnaujinta, tačiau, kaip jau minėta, atnaujinus sutartį apeliantė savo pažado tinkamai mokėti įmokas pagal sutartį nevykdė. Pažymėtina, jog atsakovo kredito sutarties sąlygos neįpareigojo nei atnaujinti sutarties atsisakant procesinių palūkanų, nei siųsti įspėjimo du kartus dėl sutarties nutraukimo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas bendradarbiavo ir siekė išsaugoti sutartį. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl sutarties esminių sąlygų pažeidimo - kreditavimo sutarties nuolatinio terminų praleidimo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Akivaizdu, jog nuolatinis prievoles pažeidžiantis kredito gavėjos elgesys sudarė pagrindą atsakovui nesitikėti, jog sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapgynė jos kaip vartotojos teisių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantė netinkamai vykdė sutartį, nemokėdama kredito sutartyje numatytų įmokų, ir toks įmokų nemokėjimas buvo ne vienkartinis, bankas bendradarbiavo su ieškove ir laikėsi kredito sutartyje įtvirtintų terminų vienašališkai nutraukdamas sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.).Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pagrindinio ieškinio reikalavimo (pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu), nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl sutarties atnaujinimo. Kolegija visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2015-05-22 praėjo nemažas laiko tarpas. Per tą laiką nebuvo vykdomas kredito ir palūkanų mokėjimo grafikas, priverstine tvarka išieškant skolą parduotas įkeistas turtas, todėl toks apeliantės reikalavimas būtų sunkiai įgyvendinamas, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį siekiant įrodyti, kad yra pajėgi mokėti įmokas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomas Venckus