Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-175-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
1A-178-175-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
D. L.
Nukentėjusysis
J. J.
Civilinis ieškovas
J. J., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Renas Bradūnas, Renius Bradūnas
Kategorijos

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-175-2014;

Pranešėjas Algerdas Urbšys Teisminio proceso Nr. Nr. 1-64-1-01139-2011-0;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui, nuteistajam D. L., nukentėjusiajam J. J., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 2 d. ir nubaustas 60 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Taip pat iš nuteistojo D. L. priteista civiliniam ieškovui J. J. 6375 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt proceso išlaidų atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, priteista civiliniam ieškovui J. J. 12 075,49 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 8625 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1637, 04 Lt išlaidų už nukentėjusiojo J. J. gydymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d., nes jis vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 78.11 p., 135 p., 169 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam J. J. buvo padaryta didelė turtinė žala, t. y. D. L. 2011 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 promilės vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį „BMW 530“, v. nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną gyvenvietėje ar mieste 50 km/h. greitį, važiavo apie 115 km/h greičiu ir, priartėjęs M. mieste prie reguliuojamos šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžos, esant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis „BMW 530“, v. nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su sankryžoje posūkio manevrą į kairę - į V. gatvę atliekančiu automobiliu „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu J. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sugadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „VW Passat“, v. nr. (duomenys neskelbtini) J. J. padarant didelę 10 750 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo panaikinti 2013-11-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti. Skunde nurodė, pagal BK 281 straipsnį atsakomybė kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismas klaidingai konstatavo, kad jis padarė didelės žalos J. J., nes BK aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala, todėl turtinės žalos dydis nėra vertinamasis požymis, nustatinėtinas kiekvienu atveju. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino J. J. sutuoktinės mėnesines pajamas, visiškai ignoruodamas tai, kad Lietuvos Respublikoje bedarbiai yra remiami valstybės ir jiems yra mokamos pašalpos už darbo paieškos laikotarpį. Skundo autoriaus nuomone, jo veika yra neteisingai kvalifikuota, nes jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2 d. sudėties, t. y. nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (o ne nesunkiai), padaryta turtinė žala nėra didelė LR Baudžiamojo kodekso prasme.

Taip pat skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė 8625 Lt padarytos neturtinės žalos atlyginimui, nes nukentėjusysis J. J. nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtų patyręs didelius dvasinius išgyvenimus, sumažėjusias bendravimo galimybes, ar dėl to kreipęsis kvalifikuotos pagalbos.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog jis į sankryžą įvažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, visiškai be pagrindo atmetė liudytojų T. K. ir E. J. parodymus, visiškai netyrė ir nepasisakė apie liudytojo Š. P. parodymus. Nors pastarasis parodė, kad G. g. ir V. g. sankryžą, važiuodamas G. g., 50 km/h, kirto degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryžą kirtus, už 30 - 50 m. išgirdo susidūrimo garsą, t. y. liudytojas susidūrimo garsą išgirdo po 2,16 - 3,6 sekundžių, tai yra vis dar tebedegant žaliam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų T. K. ir E. J. parodymus, nes aplinkybė, jog liudytojai yra pažįstami su juo, ir tiksliai neatsimena įvykių, kurie įvyko daugiau nei prieš 24 mėn., smulkmenų, niekaip neįrodo jų suinteresuotumo bylos baigtimi, o be kita ko, jų parodymus atmetus apeliantui buvo užkirsta galimybė pagrįsti savo parodymus siekiant objektyvaus pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Skundo autoriaus teigimu, šioje byloje faktinės aplinkybės buvo netinkamai įvertintos, nes J. J. vairuojamo automobilio įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir kliūties sudarymas šia eismo juosta tiesiai važiavusiam jam, vairuojančiam automobilį BMW buvo eismo įvykio su visais iš to kilusiais padariniais priežastis. J. J., atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką tokios kategorijos bylose. BK 281 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Priežastinis ryšys yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius - tik teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Apelianto nuomone, specialistas nevertino tos aplinkybės, kad J. J. atlikdamas posūkio manevrą į kairę pusę matė artėjantį jo automobilį, ir kad pastarasis, važiuodamas degant žalios spalvos šviesoforo signalui neturėjo pareigos praleisti kitas transporto priemones. Taip pat apeliantas nurodė, kad automobilių greičiai specialisto išvadoje nustatyti nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis, dėl to išvada, jog jis važiavo 119 km/h greičiu yra visiškai nepagrįsta, neobjektyvi ir neįrodyta. Dėl to, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nuosprendį ir paskyrė bausmę pažeisdamas BK numatytus bendruosiuos bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. L. ir jo gynėjas advokatas R. Dabkevičius prašė nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusysis J. J. ir jo atstovas advokatas R. Bradūnas prašė nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D. L. kaltu padarius BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai. BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šių įstatymo reikalavimų teismas laikėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Dėl to nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė didelės žalos nukentėjusiajam J. J. nurodo, jog BK yra išaiškinta, kad didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Vadinasi, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas požymis – nurodyti padariniai.

Teismų praktikoje turtine žala pagal BK 281 str. 2 d. laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 str. 2 d. kvalifikuojamas tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Iš to seka, kad didėlės žalos požymis nesiejamas su 150 MGL dydžio suma. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar nukentėjusiajam J. J. padaryta 10 750 Lt turtinė žala yra didelė, atsižvelgė į tai, kad: automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-03 sukelto eismo įvykio metu buvo sugadintas neremontuotinai, nukentėjusiojo šeima prarado galimybę naudotis turima transporto priemone, transporto priemonė šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus, buvo būtina, nukentėjusysis tuo metu nedirbo, o šeimos metinės pajamos nedidelės. Taigi pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam J. J. padarytą 10 750 Lt turtinę žalą pagrįstai pripažino didele turtine žala.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. D. L. teigia, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir jo važiavimo greitis nebuvo toks, kokį nustatė ekspertai. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Apelianto teiginiai yra paneigti teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Visuma jų patvirtina kaltinime nurodytas autoįvykio kilimo priežastis ir aplinkybes t.y. patvirtina, jog būtent kaltinamasis D. L., neatsargiai vairuodamas automobilį BMW 530, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 78.11 p., 135 p., 169 p. reikalavimus, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, žymiai viršijo gyvenvietėje leistiną greitį, nes važiavo 115 km/val. greičiu, nesustojo prie horizontalaus ženklinimo „stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl šių jo pažeidimų susidūrė su J. J. vairuojamu automobiliu, kuris įvažiavęs į sankryžą degant leistinam šviesoforo signalui ir būnant sankryžoje, jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui užbaiginėjo kairio posūkio manevrą, dėl ko eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas nukentėjusiojo automobilis VW Passat, t.y. nukentėjusiajam padarė didelę turinę žalą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojų T. K. ir E. J. parodymų vertinimu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad minėti liudytojai yra nuteistojo D. L. draugai. Be to, šių liudytojų parodymus apie tai, kad D. L. sankryžą kirto jam degant žaliam šviesoforo signalui bei apie jų galimybę matyti automobilių susidūrimą paneigia liudytojo M. M. parodymai, kad jo tikrai neaplenkė automobilis Seat Alchambra bei, kad kelkraštyje eismo įvykio vietoje tokio automobilio nepastebėjo, taip pat ir liudytojo A. S. parodymai, kuris nurodė, kad po automobilių susidūrimo apie kokias 5-10 minučių nebuvo sustojusių automobilių, jis nuo automobilio VW Passat buvo sustojęs apie 5 metrų atstumu. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas ir apie liudytojų T. K. ir E. J. parodymų prieštaringumą kokia tvarka į įvykio vietą atvyko specialiosios tarnybos. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo versiją, jog jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui patvirtina liudytojo Š. P. parodymai, kurių aplinkės teismas visiškai nevertino. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo D. L. skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti ir prieštarauja liudytojo Š. P. parodymams. Liudytojas Š. P. parodė, kad eismo įvykio jis nematė, todėl negali pasakyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobiliai įvažiavo į sankryžą.

Taip pat teisėjų kolegiją daro išvadą, kad nuteistasis D. L. nesutikdamas su eksperto paskaičiavimais, jog jis važiavo 115 km/h greičiu, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, kad betarpiškai prieš pat susidūrimą automobilis BMW 530 važiavo apie 115 km/h greičiu. Šią išvadą pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ekspertas H. Vaitiekūnas patvirtino ir parodė aplinkybes kokiomis priemonėmis ir metodais remiantis buvo nustatytas D. L. važiavimo greitis. Be to, liudytojo M. M. parodymais nustatyta, kad jį prie „K.“ aplenkė automobilis BMW, kuris jo manymu važiavo apie 100 km/h greičiu.

Nukentėjusysis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kad jis į sankryžą įvažiavo jam degant žaliam šviesoforo signalui. Jis kaire eismo juosta degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, būdamas jau už „Stop“ linijos, sustojo sankryžoje. Prieš jį buvo du automobiliai, kurie išvažiavo iš sankryžos, dar praleido nuo Prienų pusės atvažiuojančius automobilius. Nors užsidegė raudonas šviesoforo signalas, tačiau jam reikėjo užbaigti manevrą ir sukti į V. g. Matė nuo P. pusės už 50-70 m atvažiuojantį šviesų automobilį, tačiau buvo įsitikinęs, kad nuo Prienų pusės per raudoną šviesoforo signalą automobiliai nevažiuos ir sustos, todėl jis suko į kairę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šiuos nuoseklius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų matyti, kad šviesoforo, esančio V. g. – G. g. sankryžoje, tiek G. gatvėje link miesto centro, tiek G. g. nuo miesto centro signalų degimo laikas toks pats. G. gatve važiavimo kryptimi link miesto centro ir kryptimi nuo miesto centro, prieš užsidegant raudonam šviesoforo signalui, 3 sekundes mirksi žalias šviesoforo signalas, tris sekundes dega geltonas šviesoforo signalas, ir tada užsidega raudonas šviesoforo signalas. V. gatvėje važiuojant nuo G. gatvės degant geltonam šviesoforo signalui, G. gatvėje tiek važiuojant link miesto centro, tiek važiuojant link Prienų dega raudonos spalvos šviesoforo signalas, kuris užsidega 1 sekunde anksčiau nei V. gatvėje, važiuojant nuo Gamyklų gatvės užsidega geltonas šviesoforo signalas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kurią teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistas H. Vaitiekūnas konstatuota:

1.Šio eismo įvykio mechanizmas (eiga) buvo toks: J. J., važiuodamas automobiliu „VW Passat" ir atlikinėdamas kairio posūkio manevrą, įvažiavo į G. g. priešpriešiniam eismui skirtą dalį, žiūrint „VW Passat" važiavimo kryptimi. Tuo metu priešpriešiais apie 115 km/h greičiu važiavo automobilis „BMW 530", vairuojamas D. L.. Automobilis „BMW 530“ G. - V. g. sankryžoje, prieš ir kairiau tos vietos, kur prasideda šukių ir nuolaužų išsibarstymo zona, žiūrint automobilio „BMW 530" važiavimo kryptimi, atsitrenkė į apie 18 km/h greičiu važiavusį automobilį „VW Passat". Automobilio „BMW 530" susidūrimo su automobiliu „VW Passat" metu, jo priekinės dalies dešinė pusė suėjo į smūginį sąlytį su automobilio „VW Passat" priekiniu dešiniuoju sparnu, priekiniu dešiniuoju ratu ir abejomis dešiniojo šono durimis, esant tarp automobilio „BMW 530" priekinės frontalinės plokštumos ir automobilio „VW Passat" dešinio šono dideliam smailiam kampui, atviram į kairę automobilio „BMW 530" išilginės ašies atžvilgiu. Dėl susidūrimo automobilis „BMW 530" sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę persislinko į priekį ir į dešinę, padėtį užfiksuotą po įvykio. Automobilis „VW Passat" po susidūrimo buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę pagal pirminę „BMW 530" važiavimo kryptį, virto ir apvirtęs ant stogo sustojo padėtyje, užfiksuotoje po eismo įvykio;

2. Betarpiškai prieš pat susidūrimą automobilis „VW Passat" važiavo apie 18 km/h greičiu;

3. Betarpiškai prieš pat susidūrimą automobilis „BMW 530" važiavo apie 115 km/h greičiu;

4. Automobilių „BMW 530" ir „VW Passat“ susidūrimas įvyko G. - V. g. sankryžoje, prieš ir kairiau tos vietos, kur prasideda šukių ir nuolaužų išsibarstymo zona, žiūrint automobilio „BMW 530" važiavimo kryptimi. Tiksliau automobilių susidūrimo vieta ir padėtys grafiškai vaizduojamos tiriamojoje dalyje, 4 pav.;

5. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai - sukdamas į kairę užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai automobiliu „BMW 530" važiavusiam D. L., dėl ko automobilis „BMW 530" atsitrenkė į „VW Passat" - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai - jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui jis būdamas sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą - techniniu požiūriu buvo priimtini.

6. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai - važiuodamas G. g. apie 115 km/h greičiu žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su jam priešpriešiais kairio posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „VW Passat", vairuojamu J. J. - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

- automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai - važiuodamas apie 115 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos, kada jo važiavimo kryptimi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis ,“BMW 530" atsitrenkė į posūkio manevrą atliekantį automobilį „VW Passat" - techniniu požiūriu nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti;

7. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530“ vairuotojas D. L. , automobilis „BMW 530“ įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai-sukdamas į kairę užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį priešpriešiais tiesiai automobiliu „BMW 530" važiavusiam D. L., dėl ko automobilis „BMW 530" atsitrenkė į „VW Passat" - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat'' vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „VW Passat" vairuotojo J. J. veiksmai - jo važiavimo kryptimi užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui jis būdamas sankryžoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą - techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

8. Jei kaip nurodo automobilio „BMW 530" vairuotojas D. L., automobilis „BMW 530" įvažiavo į sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai - važiuodamas G. g. apie 115 km/h greičiu žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su jam priešpriešiais kairio posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „VW Passat", vairuojamu J. J. - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Jei kaip nurodo automobilio „VW Passat" vairuotojas J. J., automobilis „VW Passat" važiavo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kad užbaigtų kairio posūkio manevrą, tai:

-automobilio „BMW 530" vairuotojo D. L. veiksmai - važiuodamas apie 115 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos, kada jo važiavimo kryptimi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greičio ir nesustojo prieš sankryžą, dėl ko jo vairuojamas automobilis „BMW 530" atsitrenkė į posūkio manevrą atliekantį automobilį „VW Passat" - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paties nuteistojo D. L., nukentėjusiojo J. J., liudytojų A. S., Š. P. bei M. M. parodymus, specialisto išvadas bei kitus rašytinius duomenis konstatuoja, jog šie ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent nuteistojo D. L. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent D. L. veiksmai – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavimas degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, žymiai viršijant gyvenvietėje leistiną greitį, (važiavimas 115 km/val. greičiu), nesustojimas prie horizontalaus ženklinimo „stop“ linijos degant draudžiamam šviesoforo signalui - yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusias padariniais, t.y. nukentėjusiajam J. J. didelės turtinės žalos ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis D. L. būtų laikęsis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent D. L. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. L. kaltumo padarius BK 281 str. 2 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nukentėjusysis savo vidiniu vertinimu mano, kad buvo padaryta 50 000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnę t.y. 15000 litų neturtinę kompensaciją.

Iš byloje esančių specialisto išvadų (b. l. 20-21) matyti, jog J. J. buvo konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai galvoje, ūmus trauminis abiejų vidurinių ausų uždegimas, o taip pat kraujosruvos krūtinėje, dešinės alkūnės-dilbio srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-09-03 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai bei padarytą didelę turtinę žalą, o taip pat atsižvelgus į tai, kad D. L. padarė neatsargų nusikaltimą bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 2 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teisėjų kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė D. L. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. D. L. padarė neatsargų nusikaltimą, nedirba, registruotas darbo biržoje. Nors šiuo metu D. L. laikomas neteistu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis 2003-01-22 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 246¹ str. 2 d. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir nors ši veika dekriminalizuota, tačiau tai rodo nuteistojo polinkį pažeidinėti KET reikalavimus nekreipiant dėmesio į kitų eismo dalyvių saugumą. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta arešto bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Nukentėjusiojo J. J. atstovas advokatas Renius Bradūnas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui sumokėjo 500 Lt.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju byloje apeliacinį skundą buvo padavęs tik nuteistasis D. L., todėl nukentėjusiojo J. J. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie atmetami. Dėl to, iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiojo J. J. apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (500 Lt) advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. L. nukentėjusiajam J. J. 500 (penkis šimtus) litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Ramūnas AntanavičiusGytis Večerskas