Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-422-278/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-29
Bylos Nr.
2-422-278/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
L. M.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2007m.gruodžio 29d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. I Radinienei, atsakovui R. J., jo atstovui adv. S. Butkevičiui, trečiojo asmens atstovui G.Bartkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) "Milnora" dėl skolos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodo, kad per keletą kartų atsakovui paskolino įvairias pinigines sumas, kurias sutiksimus 2004 04 30 atsakovas jam buvo skolingas 36714Lt, o 2004 05 27-19627Eurų, bendra atsakovo skola 104482,11Lt. Prašo teismą priteisti iš atsakovo 104482,11Lt skolą bei 5proc. dydžio metines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinį prašo atmesti. Nurodo, jog jis dirbo ieškovo vadovaujamoje įmonėje UAB „Milnora" ir pagal pareigas organizuodavo naudotų transporto priemonių pirkimą užsienyje, jų remontą ir pardavimą. Teigia, jog už L. M. duodamus pinigus, buvo perkami automobiliai Vokietijoje. Visą prekinę ir piniginę apskaitą jis ir L. M. vedė savo užrašuose, todėl ieškovo pateiktas užrašų knygelės fragmentas atspindi ne tariamus paskolinius santykius, o iš darbinių santykių kilusius apskaitos rezultatus. Nurodo, jog iš L. M. asmeniškai jokių lėšų nesiskolino, o nutraukiant darbo santykius su UAB „Milnora", pilnai atsiskaitė.

Trečiojo asmens atstovas nurodo, jog R. J. UAB „Milnora" dirbo 2001 11 22-2004 08 18 laikotarpiu ir įmonei nėra skolingas. Nurodo, jog apie L. M. ir R. J. tarpusavio santykius, skolas, jam nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas paskolos sutartinių santykių buvimą įrodinėja į bylą pateikta užrašų knygele, kurios 88 psl., yra R. J. parašai, sumos ir datos „36714Lt 04.04.30d. bei 19627E 04.05.27d.". Ieškovo teigimu, šie įrašai įrodo bendrą atsakovo skolą jam litais bei eurais, suteiktą per kelis kartus. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovo pateiktoje užrašų knygelėje yra jo parašai, tačiau neigia, jog pinigines lėšas jis gavo nuosavybėn. Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas įrodyti, t.y., įrodyti, kad jo perduotos piniginės lėšos atsakovui, yra perduotos kaip paskola bei paneigti atsakovo atsikirtimus. Atsakovas taip pat turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nors ieškovas teigia, kad R. J. iš jo per keletą kartų pasiskolino pinigus ir jų bendra suma buvo apskaičiuota ir nurodyta 2004 04 30 bei 2004 05 27 dienomis, tačiau šiame užrašų knygelės lape nenurodyta, kad paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui, be to, nenurodytas ir grąžinimo terminas. R. J. nurodo, kad jis gaudavo iš ieškovo pinigines lėšas transporto priemonių įgijimui, jų remontui bei detalėms pirkti UAB „Milnora" vardu ir šiam teiginiui patvirtinti pateikė savo užrašus nuo 2002m. (lt. b.l. 91-99). Atsakovo teiginius, kad pinigus naudotiems automobiliams pirkti Vokietijoje, siųsdavo atsakovas R. J., kiti įmonės darbuotojai, patvirtino liudyt. A. M., dirbęs UAB „Milnora ir CO", kurios steigėju yra ir L. M. (2t, b.l.25-28, 39-46). Liudytojas nurodė, kad be kitų automobilių, kurių pirkimui jam pinigus siuntė L. M., R. J., R. M., R. J. siųstais pinigais buvo nupirktas ir automobilis Jaguar, kurio įmonė ilgai negalėjo parduoti. Atsakovo užrašuose minėtas automobilis nurodytas kaip pirktas 2002 04 29 (lt. b.1.91). Iš L. M. užrašų knygelės įrašų 5 lape matyti, kad toks automobilis yra įrašytas prie atsakovo, įvardinto „Raimė" skolų (4760e). Atsakovo teiginių, jog šios markės automobilis buvo nupirktas vienintelis, L. M. nepaneigė. Tai, kad UAB „Milnora" vardu Jaguar XJ40 buvo parduotas 2004 04 30, matyti iš teismui pateiktų įmonės dokumentų (lt. b.1.93, 152). Tai, kad automobilių remontui ieškovas duodavo pinigus, matyti ir iš atsakovo užrašuose esančių įrašų bei parašų, vizualiai panašių į ieškovo parašus (lt. b.1.94-97). Aplinkybę, jog darbuotojui paėmus įmonės automobilį pardavimui, L. M. įrašydavo mašinos vertę kaip darbuotojo skolą jam, patvirtino ir liudyt.V. Č. (lt., b.l.79-86). Nors liudytojai (S. P., R. M.) neigia, kad ieškovo duodamos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės verslo tikslams, vykdant ieškovo pavedimus ir tvirtina, kad darbuotojai, kiti asmenys bei atsakovas lėšas skolinosi asmeniniams tikslams, tačiau šiuos jų teiginius teismas vertina kritiškai, nes minėti liudytojai ir šiuo metu dirba atsakingose pareigose ieškovo vadovaujamoje įmonėje (lt. b.l. 82-85). Iš byloje esančio Panevėžio apskrities VMI 2006 07 20 patikrinimo akto Nr. 07-05-10-162 matyti, kad atlikus patikrinimą UAB „Milnora" nustatyta, kad R. J. dirbant UAB „Milnora", atsakovo vardu buvo išrašomos avansinės apyskaitos ir iš bendrovės kasos išmokami gryni pinigai automobilių pirkimui - 2002m. R. J. vardu buvo išrašytos 5 avansinės apyskaitos, 2003m. - 11 avansinių apyskaitų, 2004m.- 7 avansinės apyskaitos. Akte nurodoma, kad avansinėse apyskaitose daugumoje užfiksuotos didesnės išlaidos, negu gauta pajamų (2t. b.1.3-16). Tačiau tiek iš liudytojų parodymų, tiek ir iš ieškovo bei atsakovo užrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu R. J. įmonės vardu nupirko ženkliai daugiau automobilių nei įmonėje buvo išrašyta avansinių apyskaitų, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonėje apskaita buvo vykdoma neteisingai. Be to, nepaneigti atsakovo bei liudyt. A. M. teiginiai, kad automobiliai buvo perkami didesne kaina nei nurodoma dokumentuose, nes to pageidaudavo pardavėjai. Teismas daro išvadą kad atsakovo padarytas įrašas užrašų knygelėje (kurioje atsispindi įmonės darbuotojų, asmenų, susijusių su transporto priemonių remontu, jų gabenimu, skolos bei mokėjimas už suteiktas paslaugas - tralus, saugojimo aikšteles) apie R. J. įsiskolinimą, jam išduotų pinigų gavimą neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų. Įrašuose nėra nurodyta, jog atsakovas skolinasi iš ieškovo pinigus, nėra ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog prašomi priteisti pinigai, atsakovui buvo paskolinti (perduoti nuosavybėn) bei nepaneigti R. J. teiginiai, jog jam perduotos lėšos buvo panaudotos įmonės, kurios direktoriumi buvo ieškovas A. M., ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovo teiginių L. M. nenuginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Milnora" nėra skolingas CPK 178str., lt. b.1.68). Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, teigti jog atsakovo pareiga grąžinti gautas lėšas kyla iš paskolos teisinių santykių, nėra pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog teismui ieškovui pasiūlius pateikti 2003-2006m.m. turto deklaracijas, šių duomenų L. M. teismui nepateikė, kad leidžia daryti išvadą kad ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikęs duomenų apie asmeniškai 2003-2004m.m. paskolintas pinigines sumas. Įvertinęs paminėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis R. J. asmeniškai paskolino ieškinyje nurodytas pinigines sumas, kurias atsakovas įsipareigojo grąžinti jam pareikalavus (CPK 185str.).

Dėl paminėtų motyvų, ieškinys atmestinas.

Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš ieškovo (CPK 88str.ld.3p. lt. b.l.2,34„61,2t. b.1.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 str.str. teismas Nusprendė:

ieškovo L. M. ieškinį atsakovui R. J. dėl paskolos priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 32Lt (trisdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį

teismą.

Teisėja:Birutė Valiulienė