- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-3764-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03111-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. balandžio 18 d., apie 08.46 val., Kaune, R. Kalantos g. ties namu Nr. 55, L. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbula jos nesuvaldė ir atsitrenkė į į kitą stovinčią transporto priemonę Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, labai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 18d. ji buvo atvažiavusi prie nakvynės namų. Išvažiuodama nejautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl išvažiavo. Pasišalinti iš įvykio vietos jokio tikslo neturėjo, nes ji buvo blaivi, automobilis apdraustas, be to jai buvo žinoma, jog ta teritorija yra filmuojama vaizdo kameromis. Tą pačią dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad ji padarė eismo įvykį bei iš jo išvažiavo. L. P. iš karto nuvažiavo į policiją, kur kartu su pareigūnu apžiūrėjo tiek jos automobilį, tiek filmuotą vaizdo įrašą, iš kurio pamatė, kad ji išvažiuodama savo automobilio galine dalimi kliudė kitą automobilį.
Liudytojas S. R. parodė, kad jis 2016 m. balandžio 18d. ryte būdamas darbe, pro antrame aukšte esančio jo darbo kabineto langą matė, kai vienas automobilis galine vairuotojo pusės dalimi atsitrenkė į kito automobilio galinę vairuotojo pusės dalį ir nesustojęs, iš teritorijos išvažiavo. Automobilių kontakto garso negirdėjo, nes kabineto langas buvo uždarytas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), L. P. paaiškinimas (b. l. 4), J. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilį Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pastatė darbovietės kieme. Apie 8.40 val., kieme apsisukinėjo automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukinėdamas gana stipriai savo galu trenkėsi į stovinčio Audi A4 automobilio galą. Atsitrenkęs automobilis nesustojo ir nuvažiavo (b. l. 5), S. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad matė, kaip automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį ir nesustodamas nuvažiavo (b. l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – kontakto žymė kairėje pusėje ant galinio bamperio nuo 0,50 cm iki 0,56 cm aukštyje. Konstatuota, kad automobilio BMW318 valst. nr. (duomenys neskelbtini) matoma braukimo žymė, kuri atitinka kontakto metu su automobilio Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) braukimais ir aukščiu (b. l. 8), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11), foto nuotraukos (b. l. 12-14), foto lentelė Nr. 1-4 (b. l. 15-18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19-20).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), tarnybinio pranešimo (b. l. 3), foto nuotraukų (b. l. 12-14), foto lentelės (b. l. 15-18), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 8), L. P. paaiškinimo, liudytojo S. R. parodymų matyti, kad 2016 m. balandžio 18 d., apie 08.46 val., Kaune, R. Kalantos g. ties namu Nr. 55, L. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbula jos nesuvaldė ir atsitrenkė į į kitą stovinčią transporto priemonę Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama minėtos transporto priemonės galinį dešinės pusės sparną, galinį dešinės pusės bamperio kampą.
Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad L. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. P. surašytas už tai, kad ji 2016 m. balandžio 18 d., apie 08.46 val., Kaune, R. Kalantos g. ties namu Nr. 55, vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešusi policijai ir nepažymėjusi įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 219.1 p., 222 p. reikalavimus bei tokia jos veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1dalį.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. P. padarė eismo įvykį, tačiau nesustojo eismo įvykio vietoje, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešusi policijai ir nepažymėjusi įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie L. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. paaiškino, jog ji jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonėms BMW318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai nėra žymūs bei dideli. Įvertinus abiems transporto priemonėms padarytų apgadinimų mastą bei tai, kad L. P. vairuojama transporto priemonė kontaktavo su kitu automobiliu kairės pusės galine dalimi, dėl ko kontaktas tampa vairuotojui sunkiau juntamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad L. P. žinojo, kad pastato teritorija yra filmuojama, yra pakankamas pagrindas manyti, jog L. P. nepajuto automobilių kontakto, todėl eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad tik gavusi iš policijos pranešimą apie padarytą eismo įvykį, ji iš karto nuvyko į policijos komisariatą ir ten kartu su pareigūnu apžiūrėjo jos vairuotą automobilį, ant kurio pastebėjo nežymius apgadinimus. Ten nuvykusi L. P. pilnai pripažino savo kaltę ir paaiškino įvykio aplinkybes.
Įvertinus nustatytas įvykio aplinkybes, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad L. P. konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jos pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju L. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo L. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose minėto pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
L. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. p.) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., L. P. skirtina nuobauda –bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutaria:
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 40 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1dalį L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.