Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-42716-819/2025 pagal pareiškėjos R. L. prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. R. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Teismo prašė leisti jai, kaip teisėtai globotinio E. M. įstatyminei atstovei, priimti globojamo vaiko palikimą pagal įstatymą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. M. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) močiutė K. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini), Jonavos 4-ojo notaro biuro notarė informavo, kad norint priimti palikimą turi būti išduotas teismo leidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos R. L. prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo; išaiškinta pareiškėjai, kad atsisakymas priimti šį pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti jį pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

4. Teismas nurodė, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo yra paduodamas palikimo atsiradimo apylinkės teismui, o kadangi paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo ne Vilniaus mieste, byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikiant prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo būtina pateikti duomenis apie palikėją, taip pat nurodyti turimus duomenis apie palikėjos palikimą (turėtą turtą, skolas) ir pateikti šiuos duomenis patvirtinančius turimus įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja (apeliantė) R. L. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti sprendimą – jos prašymą leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Analogiškas prašymas leisti pareiškėjai, kaip teisėtai globotinio E. M. atstovei, priimti globojamo vaiko palikimą jau buvo teiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. S2-51686-1012/2015 ir 2015 m. gruodžio 16 d. leidimas buvo gautas, kadangi tiek pareiškėja, tiek jos globotinis gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniaus mieste.

6.2. Pareiškėja nėra giminystės ryšiais susijusi su mirusiąja K. M., todėl neturi teisės išsiimti jokių apyrašų apie jos turtą ir skolas, be to, įstatyme numatyta, kad tėvai neturi teisės savo nepilnamečio vaiko vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą be išankstinio teismo leidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Dėl pareiškėjos (apeliantės) atskirojo skundo argumentų

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą, prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko E. M. vardu. Nurodė, kad mirė nepilnamečio vaiko močiutė K. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini), ir norint priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas. Pareiškėja pareiškimą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal savo, taip pat ir nepilnamečio vaiko, gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog palikėjos K. M. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Vilniaus mieste, pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (Jonavoje).

12. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vertina, kad prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paduodamas pareiškėjos/jos globotinio gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

13. CPK 580 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

14. Prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui (CPK 580 straipsnio 2 dalis).

15. Palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.4 straipsnis. Pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis).

16. Pareiškėja nurodė, kad nepilnamečio vaiko močiutė K. M. gyveno (duomenys neskelbtini).

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškimas, kurio reikalavimai kilę iš paveldėjimo teisinių santykių, turi būti paduodamas palikimo atsiradimo vietos teismui (CPK 580 straipsnio 2 dalis, CK 5.4 straipsnis).

18. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad analogiškas prašymas leisti pareiškėjai, kaip teisėtai globotinio E. M. atstovei, priimti globojamo vaiko palikimą jau buvo teiktas Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. S2-51686-1012/2015 ir 2015 m. gruodžio 16 d. leidimas buvo gautas, kadangi tiek pareiškėja, tiek jos globotinis gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniaus mieste.

19. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. S2-51686-1012/2015) tenkintas pareiškėjų prašymą išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vardu; išduoti leidimą R. L. ir M. L. nepilnamečių vaikų E. M. ir E. M. vardu priimti po jų senelio J. M. mirties atsiradusį palikimą įstatymo nustatyta tvarka sudarius palikėjo turto apyrašą.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ (Teismų praktika Nr. 35) pasisakyta, jog „teismų praktikoje nėra bendros pozicijos, ar prašant išduoti leidimą priimti palikimą (jo atsisakyti) nepilnamečio vaiko vardu turi būti taikomos CPK 580 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytos teismingumo taisyklės. Vieni konstatuoja, kad prašymas turi būti pateikiamas palikimo atsiradimo vietos teismui, kiti nurodo, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas yra leidimo išdavimas, o ne paveldėjimo procedūrų taikymas, todėl prašymas turi būti pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos teismą, ir į tai, kad nepilnamečio interesus geriausiai apsaugo palikimo priėmimas būtent pagal apyrašą, dėl leidimo priimti (atsisakyti priimti) palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi būti kreipiamasi į palikimo vietos atsiradimo teismą. Tokia praktika, be kita ko, leis išvengti situacijų, kai vienas įpėdinis (pilnametis) kreipiasi į paveldėjimo atsiradimo vietos teismą dėl apyrašo, o kito įpėdinio (nepilnamečio) atstovai dėl leidimo paveldėti tą patį turtą kreipiasi į gyvenamosios vietos teismą ir pastarasis išduoda leidimą priimti palikimą pagal apyrašą“ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, 12.3 punktas Teismingumas).

21. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (šiuo atveju globėja) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimo. Taigi, įstatymo leidėjas nustato, kad tėvai ar globėjai, norintys priimti palikimą, pirmiausia turi gauti teismo leidimą šiam veiksmui atlikti, o tik po to kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.