Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintą RUAB „Bufina“ restruktūrizavimo planą, visų iki šiol nepadengtų įmonės skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme ir numatytų įmonės restruktūrizavimo plano skolų grąžinimo grafike, grąžinimo terminus nukeliant į paskutinius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus (civilinės bylos Nr. B2-4-267/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apskrities VMI raštu kreipėsi į RUAB „Bufina“ kreditorių susirinkimą su prašymu pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimui, Šiaulių apskrities VMI įtraukiant į atsakovo kreditorių sąrašą su 365 366,90 Lt finansiniu reikalavimu. 2008 m. birželio 20 d. įvykęs RUAB „Bufina“ kreditorių susirinkimas nutarė, kad Šiaulių apskrities VMI 365 366,90 Lt kreditorinį reikalavimą teismui tvirtinti turėjo pateikti iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Todėl kreditoriai pasiūlė netenkinti Šiaulių apskrities VMI prašymo ir nekeisti įmonės restruktūrizavimo plano.

RUAB „Bufina“ direktorius K. B. pateikė teismui prašymą pakeisti RUAB „Bufina“ restruktūrizavimo planą, patvirtintą 2006 m. vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, ir visų iki šiol nepadengtų įmonės skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme ir numatytų įmonės restruktūrizavimo plano skolų grąžinimo grafike, grąžinimo terminus nukelti į paskutinius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 6 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nusprendė pasiūlyti teismui pakeisti RUAB „Bufina“ restruktūrizavimo planą visų iki šiol nepadengtų įmonės skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme ir numatytų įmonės restruktūrizavimo plano skolų grąžinimo grafike, grąžinimo terminus nukeliant į paskutinius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus.

Vilniaus apskrities VMI 2009 m. spalio 23 d. padavė teismui prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui paduoti, įtraukti ją į RUAB „Bufina“ kreditorių sąrašą su 365 366,90 Lt kreditoriniu reikalavimu, o įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo klausimą spręsti tik išsprendus šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Vilniaus apskrities VMI restruktūrizavimo plano prašė nekeisti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19 straipsnio 1 punktas nustato, kad kreditoriai turi teisę pateikti teismui savo reikalavimus ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. Tačiau VMI apie tai, kad 365 366,90 Lt mokestinė nepriemoka nėra patvirtinta ir VMI nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, sužinojo tik gavusi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. pranešimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą biudžetui neinformavo administratoriaus, o Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl VMI pateikto prašymo įtraukti ją į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą.Teismas pirmiausiai turėjo išspręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities VMI paduoto prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir tik po to svarstyti klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Neatlikęs šių veiksmų, teismas nepagrįstai sudarė sąlygas atsakovui, vengusiam vykdyti įstatymų nustatytas prievoles, gauti mokestinę naudą. Teismo nutartis pakeisti restruktūrizavimo planą ir skolų grąžinimo terminus nukelti į paskutinius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus neatitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnio nuostatų bei Reglamento Nr. 1998/2006 dėl jų taikymo de minimis pagalbai normų. Apelianto nuomone, teismas apie nagrinėjamą klausimą dėl restruktūrizuojamos įmonės skolų grąžinimo kreditoriams terminų nukėlimo turėjo informuoti Europos Komisiją ir gauti jos pritarimą, kadangi toks sprendimas reiškia restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo valstybės biudžetui nukėlimą.

Teismo nutartis pakeisti restruktūrizavimo planą ir skolų grąžinimo terminus nukelti į paskutinius įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus neatitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnio nuostatų bei Reglamento Nr. 1998/2006 dėl jų taikymo de minimis pagalbai normų. Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamoje nutartyje, t. y. apeliacijos teise jis naudojasi ne pagal paskirtį. Teismas sprendė restruktūrizavimo plano pakeitimo klausimą, o apeliantas prašo atnaujinti terminą jo kreditoriniam reikalavimui patvirtinti ir įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Vilniaus apskrities VMI yra Šiaulių apskrities VMI procesinių teisių perėmėjas byloje. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino Šiaulių apskrities VMI prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje. Šiaulių apskrities VMI prašymo netenkino ir RUAB „Bufina“ kreditorių susirinkimas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu, kadangi kreditorių reikalavimai turi būti pateikti tvirtinti kartu su restruktūrizavimo planu. Šiaulių apskrities VMI apeliacine tvarka neskundė Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutarties, taip pat teismui neteikė skundo dėl atsakovo kreditorių susirinkimo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo. Terminas 365 366,90 Lt kreditoriniam reikalavimui paduoti praleistas dėl Šiaulių apskrities VMI aplaidumo, kadangi atsakovo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei, t. y. tik 2006 m. birželio 7 d., o sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas tik 2007 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities VMI šiuos veiksmus turėjo atlikti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apskrities VMI 132 719,64 Lt reikalavimą. Skolinių įsipareigojimų valstybei vykdymo atidėjimas nepažeidžia Europos Bendrijos teisės nuostatų. Europos Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ nebegalioja nuo 2009 m. spalio 10 d. Todėl jo nuostatos neturi būti taikomos sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą byloje. Reglamento Nr. 1998/2006 normos netaikomos, kadangi bendra de minimis pagalbos, suteiktos įmonei per trejus fiskalinius metus, suma neviršija 200 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.). Kai apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoda nedalyvaujantis byloje asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal asmens, neturinčio teisės paduoti skundą, procesinį dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų tokio asmens paduoto skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismui priėmus nedalyvaujančio byloje asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą, o apeliacinės instancijos teismui pastebėjus šį trūkumą, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).

Restruktūrizavimo procese dalyvauja daug asmenų. Kiekvienas iš jų turi skirtingų tikslų ir interesų. Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme dalyvaujančiais byloje asmenimis laikoma įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, jos administratorius, taip pat įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas kartu su restruktūrizavimo planu, jų atstovai. Šie asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka teisme ginti savo subjektines teises, jeigu jos pažeidžiamos restruktūrizavimo procese. Jie apeliacine tvarka gali skųsti pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, kurie gali būti apeliacijos objektu. Po teismo nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos kreditoriniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje nebegali būti priimami. Tokį draudimą nustato ĮRĮ 7 straipsnio aštuntosios dalies nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, su juridiniu faktu – restruktūrizavimo plano patvirtinimu susietas terminas kreditoriniams reikalavimams restruktūrizavimo byloje pareikšti yra naikinamasis. Todėl teismas negali jo atnaujinti. Asmenys, kurių reikalavimai nebuvo nagrinėti kartu su restruktūrizavimo planu, nėra laikomi įmonės kreditoriais restruktūrizavimo byloje, t. y. nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis ir neturi teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei spręsti su įmonės tolesniu likimu susijusių klausimų, tarp jų - restruktūrizavimo plano pakeitimo klausimo. Tokie asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarčių, kuriomis teismas pakeitė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sąlygas. Apeliacijos teisė suteikiama tik restruktūrizuojamos įmonės tikriesiems kreditoriams ir administratoriui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iš pradžių Šiaulių apskrities VMI atstovavo, o dabar Vilniaus apskrities VMI atstovauja valstybės (Lietuvos Respublikos) interesus dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo nagrinėjamoje byloje. Nei Šiaulių apskrities VMI, nei Vilniaus apskrities VMI nėra dalyvaujantys byloje asmenys, o tik valstybės atstovai procese. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. protokoline nutartimi restruktūrizavimo byloje nepagrįstai Šiaulių apskrities VMI pakeitė jos teisių perėmėja Vilniaus apskrities VMI (t. 4, b.l. 75-77). Šiaulių apskrities VMI, atstovaudama valstybės interesams, buvo pareiškusi 365 366,90 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovui. Tačiau šis reikalavimas pareikštas po restruktūrizavimo plano patvirtinimo byloje. Todėl teismas jo neturėjo priimti nagrinėti (ĮRĮ 7 str. 8 d.).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Vilniaus apskrities VMI ir kurios kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas restruktūrizavimo byloje, negali būti apeliacijos subjektu, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos atstovo Vilniaus apskrities VMI atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pakeisti restruktūrizavimo planą, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p ir 5 d.).

Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, remdamasis ĮRĮ 7 straipsnio aštuntosios dalies nuostatomis, turi operatyviai išspręsti valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VMI, paduotą prašymą dėl 365 366,90 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu ir penktąja dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4-267/2009 nutraukti.