- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1-2729-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09707-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- I. C.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent:
jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19.59 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs iš kasininkės nukentėjusiosios I. C. paliktą, I. C. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne trumpiau nei iki 2022 m. kovo 22 d. 11.54 val., tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. J. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:
jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19:59:25 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiajai I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes 4,45 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19:59:52 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 3,80 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:10:16 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 17,64 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:16:27 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 9,99 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:49:01 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 13,85 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 10:37:37 val. būdamas parduotuvėje „VYNOTEKA“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 2,79 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 10:58:16 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 20,09 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 11:20:27 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bandė atsiskaityti už prekes 21,93 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 11:21:00 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bandė atsiskaityti už prekes 17,73 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 13:49:12 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 1,54 Eur sumai,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 14:18:40 val. būdamas parduotuvėje „VYNOTEKA“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bandė atsiskaityti už prekes 2,79 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta,
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 22 d. apie 11:54:17 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bandė atsiskaityti už prekes 4,49 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta, nes kortelė jau buvo užblokuota, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, kai įgijo (kasininkei nurodžius, išėmė iš atsiskaitymo kortelėmis aparato ir įsidėjo į kišenę) ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, taip pat ja naudojosi kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (nurodytomis dienomis, laiku ir vietose, taip pat sumomis), suprato, kad „Swedbank“ kortelė priklauso ne jam. Jo paties kortelė, į kurią gauna pašalpą, yra SEB banko, baltos spalvos su žalia širdele, kita, jo anksčiau turėta „Swedbank“ kortelė buvo geltona, o nukentėjusiosios „Swedbank“ kortelė buvo oranžinė. Kai atmesdavo inicijuojamas operacijas, nebandė vesti PIN kodo. Nurodė, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, jo vertinimu, adekvati priteistina suma turėtų būti 300–400 Eur. Gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašo nukentėjusiosios.
Teisiamajame posėdyje civilinio ieškinio dalyje apklausta nukentėjusioji I. C. parodė, kad sunku įvertinti patirtą moralinę žalą, pasitiki teismu, kuris ir nuspręs, ar prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati. Jos vertinimu, 1500 Eur suma nėra per didelė, nes kaltinamasis per pusantros dienos neskaičiuodamas išleido jos 70 Eur, o ji tuo tarpu, nors ir dirba, tačiau taupo kiekvieną centą, už tokią sumą prasimaitintų mėnesį. Dėl vykusių procesų turėjo atsiprašinėti iš darbo, aiškintis. Dingus kortelei, neturėjo grynųjų pinigų, todėl buvo priversta skolintis. Naują kortelę išdavė po septynių dienų. Kaltinamasis iš jos pasityčiojo, ramiai naudojosi svetimais pinigais ir smaginosi, nors nežinojo, gal čia jos paskutiniai pinigai, gal ji sunkiai serga, gal turi vaikų, kuriems neturi, už ką duonos nupirkti.
Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 20 d. apklaustas įtariamasis V. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jau tiksliai nepamena, kokia diena buvo, bet lyg ir kovo mėn. vidurys apie 20 val., tuomet jis buvo parduotuvėje „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje kažką pirko, bet nedaug, ką tiksliai, nepamena. Dažniausiai moka kortele, bet nepamena, ar tą kartą mokėjo grynais, ar kortele. Jis turi „Swedbank“, AB kortelę. Norėjo išeiti iš parduotuvės, bet kasininkė jam pasakė, kad pasiimtų savo kortelę. Jis nepažiūrėjo, ar tai jo, ar kito asmens kortelė, įsidėjo ją į piniginę. Tą patį vakarą dar ėjo į parduotuves pirkti smulkmenų, ką būtent, nepamena, ir mokėjo kortele, net nepastebėjo, kad kortelė yra ne jo. Po poros dienų jis parduotuvėje vėl pateikė tą kortelę ir pamatė, kad ekranas kasoje pradėjo degti raudonai. Atsiskaitant parduotuvėje su mokėjimo kortele PIN kodo praktiškai niekada rinkti nereikia. Atvertė kitą „Swedbank“, AB kortelės pusę ir pamatė, kad tai ne jo kortelė, nors ji buvo tokia pati kaip ir jo. Tada jis atsiskaitė savo kortele, o kur svetimą kortelę padėjo, nepamena. Dėl šio fakto jis labai gailisi, tikrai nenorėjo pasipelnyti iš svetimos kortelės, nepastebėjo, kad tai ne jo kortelė. Sutinka grąžinti 74,15 Eur (b. l. 86–89).
Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, 2022 m. rugsėjo 16 ir 27 d. apklaustas įtariamasis V. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 20 val. buvo parduotuvėje „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini), kažką pirko, bet ką, nepamena. Ar jis kasoje mokėjo grynais ar kortele, nepamena. Jam atsiskaičius ir pasitraukus, kad galėtų susidėti savo prekes, kasininkė pasakė, kad pasiimtų savo mokėjimo kortelę. Ji jam padavė kortelę, o jis ir paėmė. Jis nežiūrėjo, ar tai jo kortelė, ar ne. Jis turi SEB banko mokėjimo kortelę, o anksčiau turėjo ir „Swedbank“ mokėjimo kortelę. Tada jis nuėjo į kitą parduotuvę ir ten atsiskaitinėjo ta kortele, kurią jam davė kasininkė parduotuvėje „Norfa“. Jis manė, kad tai jo mokėjimo kortelė. Po poros dienų jis parduotuvėje, nepamena kokioje, sužinojo, kad tai yra ne jo mokėjimo kortelė, nes ji jau buvo užblokuota. Kur jis po to padėjo ne savo mokėjimo „Swedbank“ kortelę, pasakyti negali. Vėliau jis sužinojo, kad moteris parašė pareiškimą į policiją, kad buvo pasinaudota jos mokėjimo kortele. Jis jai grąžino pinigus, kiek jų buvo išleidęs – 74,15 Eur. Daugiau dėl įvykio jis negali nieko pasakyti, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 95–98, 129–131).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 22 d. apklausta nukentėjusioji I. C. parodė, kad 2022 m. kovo 21 d. apie 15 val. būdama (duomenys neskelbtini), norėjo atsiskaityti už gydymo paslaugas pasinaudodama savo „Swedbank“ kortele ir pastebėjo, kad jos neturi. Pagalvojo, kad galimai ją pametė arba paliko namuose. Grįžusi iš klinikų namo (adresas nurodytas), bandė ieškoti kortelės, tačiau jos niekur nerado. Tą pačią dieną apie 18.07 val. paskambino į banko padalinį ir kortelę užblokavo. Kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 22 d. apie 8 val. būdama darbe (adresas nurodytas), dėl visa ko nusprendė patikrinti savo „Swedbank“, AB banko sąskaitą (numeris nurodytas). Atsidariusi savo „Swedbank“, AB banko sąskaitą pamatė, kad naudojantis banko kortele, kurios pasigedo būdama (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 20 ir 21 d. buvo atlikti pirkimai parduotuvėse. Pirkimai buvo atlikti: 2022 m. kovo 20 d. parduotuvėje „Norfa“ už 17,67 Eur, 2022 m. kovo 20 d. parduotuvėje „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 4,45 Eur, 2022 m. kovo 20 d. „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 9,99 Eur, 2022 m. kovo 20 d. „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 3,80 Eur, 2022 m. kovo 20 d. „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 13,85 Eur, 2022 m. kovo 22 d. 11.49 val. „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 1,54 Eur, 2022 m. kovo 22 d. 08.58 val. „IKI (duomenys neskelbtini)“ už 20,09 Eur, 2022 m. kovo 21 d. 08.37 val. „Vynoteka“ už 2,79 Eur. Ji tomis dienomis išvardintų pirkimų pati asmeniškai neatliko. Bendrai iš jos banko sąskaitos buvo nuskaityta 74,15 Eur. Paskutinį kartą minėta banko kortele naudojosi ir ją matė 2022 m. kovo 20 d. apie 19‑20 val., būdama parduotuvėje „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Atsiskaitė kasoje, kuri yra arčiausiai apsaugos posto, užėjus į parduotuvę, tai būtų paskutinė kasa kairėje pusėje, pirko cigaretes. Kortelę turėjo striukės kišenėje, kai atsiskaitinėjo, ištraukė ją iš kišenės. Kišenėje buvo ir nuolaidų kortelės, kurias imdama taip pat ištraukė banko kortelę. Kiek pamena, susimokėjusi už prekes, korteles, kurias turėjo rankoje, dėjo atgal į kišenę, tačiau ar tarp jų buvo banko kortelė, nepamena. Taip pat nepamena, ar kai atsiskaitinėjo už prekes reikėjo įvesti kodą ar užteko tik priliesti aparatą. Mano, kad banko kortelę galėjo palikti arba kasoje, arba ji galėjo jai iškristi iš kišenės kažkurioje vietoje išėjus iš parduotuvės. Tą dieną buvo apsirengusi juodos spalvos pusilge striuke, mėlynais džinsais, buvo surištais plaukais, turėjo nedidelį šviesios spalvos maišiuką. Dėl šio įvykio jai padaryta 74,15 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš, kai kaltininkui bus pareikšti įtarimai (b. l. 28–31).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d. papildomai apklausta nukentėjusioji I. C. parodė, kad jai buvo atlyginta 74,15 Eur žala, padaryta pasinaudojant jos „Swedbank“ mokėjimo kortele. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji reikš civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, kurią vertina 1500 Eur, nes tas žmogus, kuris naudojosi jos mokėjimo kortele, tikrai matė, kad tai yra ne jo kortelė, ir praktiškai per parą išleido jos 74,15 Eur. Parduotuvėje „Norfa“ jis atsiskaitė už savo prekes grynaisiais, o vėliau kitoje parduotuvėje jau atsiskaitė jos mokėjimo kortele. Ji tiek sau niekada neleidžia išleisti. Jei žmogus jai geranoriškai atlygintų 1000 Eur, tai ji sutiktų su juo taikytis, o jei ne, tada žala bus 1500 Eur, nes reikės eiti į teismą ir samdytis atstovą, gaišti savo darbo laiką (b. l. 33‑36).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 6 d. apklausta liudytoja L. K. parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 20 val. ji dirbo informacinėje kasoje, kurioje aptarnauja klientus, parduoda bilietus ir pan. Kai klientas atsiskaito kortele, kasininkės nemato, ar klientas pasiėmė kortelę, ar ne. Pamena, kad aptarnavo moterį, kuri nedaug pirko ir atsiskaitė kortele, ši nepridėjo kortelės, o įkišo į aparatą ir surinko PIN kodą. Atsiskaičiusi moteris išėjo, po to ji aptarnavo kitą klientą. Po kurio laiko priėjo vyriškis, kažką pirko, atsiskaitė, bet nepamena kaip, nuėjo pora žingsnių toliau, dėliojosi prekes. Tuo metu priėjo kitas vyriškis, norėjo atsiskaityti kortele ir pasakė, kad aparate yra mokėjimo kortelė. Prieš tai buvęs vyriškis stovėjo netoli, dėliojo prekes, todėl ji pakvietė jį ir pasakė, kad šis pamiršo kortelę. Ji net nežiūrėjo, kieno vardu buvo ta kortelė, nes kiekvieną dieną mokėjimo kortelės yra pamirštamos. Tas vyras paėmė mokėjimo kortelę, net nepažiūrėjo, kokio banko, ir išėjo. Dažniausiai savininkas ateina ir pasiima. Jei būna didelis laiko tarpas nuo kortelės palikimo, tai visada paklausia vardo, pavardės, kokio banko kortelė, o čia viskas labai greitai įvyko, todėl jai net nekilo mintis pasidomėti, kieno ta kortelė. Vėliau ji iš pareigūnų sužinojo, kad kortelė, kurią ji atidavė vyriškiui, yra ne jo, ir jis atsiskaitinėjo parduotuvėse. Kaip atrodė tas vyras, ji pasakyti negali, neįsidėmėjo (b. l. 68–71).
Iš 2022 m. kovo 22 d. I. C. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 21 d. apie 15 val. būdama (duomenys neskelbtini), norėjo už gydymo paslaugas atsiskaityti pasinaudodama savo „Swedbank“, AB banko kortele ir pastebėjo, kad jos neturi. Pagalvojo, kad galbūt ją pametė arba paliko namuose. Kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 22 d. apie 8 val., būdama darbe (adresas nurodytas), dėl visa ko nusprendė patikrinti savo banko sąskaitą (numeris nurodytas). Atsidariusi savo „Swedbank“, AB banko sąskaitą pamatė, kad naudojantis banko kortele, kurios pasigedo būdama (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 20 ir 21 d. buvo atlikti pirkimai parduotuvėse. Ji tų pirkimų pati asmeniškai neatliko. Iš viso buvo atlikti aštuoni pirkimai, kurių metu nuo jos jau minėtos banko sąskaitos buvo nuskaityti 74,15 Eur. Paskutinį kartą minėta banko kortele naudojosi ir ją matė 2022 m. kovo 20 d. apie 19–20 val., būdama parduotuvėje „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dėl šio įvykio padaryta 74,15 Eur turtinė žala. Pridėtas „Swedbank“, AB 2022 m. kovo 20–22 d. išrašas (b. l. 1–7).
Iš 2022 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta parduotuvė „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į parduotuvę „Norfa“ pro automatines įėjimo duris, kairėje pusėje matomas koridorius, kylantis šiek tiek aukštyn, dešinėje pusėje – vaistinė, o priekyje – laiptai žemyn. Pakilus koridoriumi aukštyn ir pasukus kairėn, matomos parduotuvės „Norfa“ kasos. Ties kasomis, pasukus į kairę, yra praėjimas, kur kairėje pusėje yra daiktų saugojimo spintelės ir prekybinės salelės, tiesiai yra apsaugos postas, dešinėje pusėje – kasos. Priėjus prie apsaugos posto, dešinėje pusėje yra kasa Nr. 1, kurioje prekiaujama cigaretėmis. Virš kasos lubose yra įmontuota vaizdo kamera, kita vaizdo kamera yra sumontuota prie apsaugos posto. Apžiūrėjus erdvę prie kasos Nr. 1, jokių plastikinių kortelių nepastebėta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (b. l. 9–12).
Iš nukentėjusiosios I. C. pateikto „Swedbank“, AB išrašo nustatyta, kada ir kur buvo atsiskaityta jos mokėjimo kortele (b. l. 32).
Iš 2022 m. kovo 29 d. I. C. pateiktų „Swedbank“, AB mokėjimo kortelės atsiskaitymų išrašo nustatyta, kurioje vietoje, kokiu adresu ir kokiu laiku buvo atsiskaityta banko mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 20 d. 20 val. iki paskutinio panaudojimo (b. l. 49‑50).
Iš 2022 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Palink“ pateikti parduotuvės „IKI“ vaizdo kamerų įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „20220405174438“, matomos parduotuvės „IKI“ patalpos ir jose esantys žmonės. Vaizdo įrašą atidarius programa „Super Player“, matomas vaizdas iš karto iš visų parduotuvėje esančių kamerų, kurios filmuoja parduotuvės kasas. Vaizdo kameroje „Camera06“ matomas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsios spalvos plaukų vyras, apsivilkęs juodos spalvos striukę, apsimovęs juodas kelnes, avintis juodos spalvos batus. Po striuke vyras dėvi pilkos spalvos džemperį su gobtuvu. Vaizdo įrašo 2022 m. kovo 20 d. 20:15:00 val. minėtas vyras kasoje atsiskaito už cigaretes oranžinės spalvos banko mokėjimo kortele, po to pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro. Kituose vaizdo įrašuose ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 52–53).
Iš 2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Gelsva“ pateikti parduotuvės „Vynoteka“ vaizdo kamerų įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)Camera 02_20220321103510_20220321104000_4309003“, matomos parduotuvės „Vynoteka“ patalpos, jose esantys žmonės, kasa, prekių lentynos, ant kurių sudėtos prekės. Vaizdo įrašas spalvotas, jame fiksuojama data ir laikas. 2022 m. kovo 21 d. 10:36:27 val. matomas prie kasos ateinantis maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų vyras, kuris vilki juodos spalvos striukę ir mūvi juodos spalvos kelnes. Vyras kasoje atsiskaito oranžinės spalvos banko mokėjimo kortele už alkoholinio gėrimo butelį ir pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro. Atidarius vaizdo įrašą matomas vaizdas iš tos pačios vaizdo stebėjimo kameros. 2022 m. kovo 21 d. 14:17:27 val. matomas minėtas vyras, kuris kasoje bando atsiskaityti oranžinės spalvos banko mokėjimo kortele už butelį, tačiau atsiskaitymas neįvyksta, po to vyras sumoka už prekę grynaisiais pinigais ir pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro. Kituose vaizdo įrašuose ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 55–56).
Iš 2022 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Norfos Mažmena“ pateikti parduotuvės „Norfa“ vaizdo kamerų įrašai. Atidarius vaizdo įrašą programėlėje „Super Player“, matomos parduotuvės „Norfa“ patalpos, jose vaikštantys žmonės, parduotuvės kasos, prekystaliai. Vaizdo įrašas yra spalvotas, jame fiksuojamas laikas ir data. 2022 m. kovo 20 d. 20:05:57 val. matoma kasoje apsiperkanti moteris, kuri dėvi juodos spalvos rūbus. Moteris į kortelių skaitytuvą įstato banko kortelę, susimoka už prekes, po to, palikusi banko kortelę kasoje, pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro. 20:07:47 val. toje pačioje kasoje matomas už prekes grynaisiais pinigais atsiskaitantis maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsios spalvos plaukų, vidutinio kūno sudėjimo vyras, kuris vilki juodos spalvos striukę su pilkos spalvos gobtuvu. Atsiskaitęs vyras nueina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro už kasų, po to (pastaba – kitas vyras) 20:08:55 val. ištraukia iš banko kortelių skaitytuvo minėtos moters banko mokėjimo kortelę ir ją paduoda kasininkei. Matoma, kad kasininkė rankoje laiko kortelę ir ieško kortelės savininko, kuris paliko kortelę kortelių skaitytuve, po to kortelę paduoda minėtam vyrui, kuris už prekes kasoje atsiskaitė grynaisiais pinigais. Minėtas vyras, paėmęs banko kortelę, pasišalina iš vaizdo kameros filmuojamo perimetro (b. l. 60–61).
Iš 2022 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „Norfos Mažmena“ pateikti parduotuvės „Norfa“ vaizdo kamerų įrašai. Apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „CH03-2022 m. kovo 21 d.-11-00-23“, „CH03-2022 m. kovo 21 d.-11-14-40“, „CH03‑2022 m. kovo 21 d.-11-28-52“, kuriuose matomas vaizdas iš vienos vaizdo kameros. Matoma parduotuvės „Norfa“ kasa, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra spalvotas, prastos kokybės, jame fiksuojams laikas ir data. Vaizdo įrašo 2022 m. kovo 21 d. 11:24:10 val. matomas maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos plaukų vyras, kuris vilki juodos spalvos striukę, po striuke matomi pilkos spalvos marškinėliai. Vyras, priėjęs prie kasos, bando atsiskaityti už prekes prie kortelių skaitytuvo pridėdamas oranžinės spalvos banko mokėjimo kortelę, po to su parduotuvės kasininke vyksta pokalbis. Matoma, kaip 11:25:11 val. vyras, nepasiėmęs prekių, palikęs jas ant prekystalio, nueina link parduotuvės „Norfa“ išėjimo, link (duomenys neskelbtini). Pardavėja nuo prekystalio surenka vyro padėtas prekes. Kituose pateiktuose vaizdo įrašuose reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos neužfiksuota (b. l. 63–65).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, nustatymo nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-09707-22, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su V. J. CDB nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė V. J. (b. l. 74).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai inicijavo vieną ar daugiau finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. J. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, taip pat neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19.59 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs iš kasininkės nukentėjusiosios I. C. paliktą, I. C. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ją įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne trumpiau nei iki 2022 m. kovo 22 d. 11.54 val., tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę; taip pat jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19:59:25 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiajai I. C. priklausančia „Swedbank“, AB mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bekontakčiu būdu prisistatė banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku ir iš I. C. „Swedbank“, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 4,45 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 19:59:52 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 3,80 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:10:16 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 17,64 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:16:27 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 9,99 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 20 d. apie 20:49:01 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 13,85 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 10:37:37 val. būdamas parduotuvėje „VYNOTEKA“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 2,79 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 10:58:16 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 20,09 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 11:20:27 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), – bandė atsiskaityti už prekes 21,93 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 11:21:00 val. būdamas parduotuvėje „NORFA“, adresu (duomenys neskelbtini), – bandė atsiskaityti už prekes 17,73 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 13:49:12 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – atsiskaitė už prekes 1,54 Eur sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 21 d. apie 14:18:40 val. būdamas parduotuvėje „VYNOTEKA“, adresu (duomenys neskelbtini), – bandė atsiskaityti už prekes 2,79 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. kovo 22 d. apie 11:54:17 val. būdamas parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), – bandė atsiskaityti už prekes 4,49 Eur sumai, tačiau operacija buvo atmesta, nes kortelė jau buvo užblokuota, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, kai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, taip pat ja naudojosi kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (nurodytomis dienomis, laiku ir vietose, taip pat sumomis), suprato, kad „Swedbank“ kortelė yra priklauso ne jam; jo paties šiuo metu turima ir naudojama kortelė yra SEB banko, baltos spalvos su žalia širdele, o nukentėjusiosios „Swedbank“ kortelė buvo oranžinė; kai atmesdavo inicijuojamas operacijas, nebandė vesti PIN kodo. Nurodytus kaltinamojo parodymus, taip pat jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiosios I. C. ir liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; 2022 m. kovo 22 d. I. C. protokolas–pareiškimas; 2022 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas; 2022 m. kovo 29 d. „Swedbank“, AB pateiktas I. C. „Swedbank“ mokėjimo kortelės atsiskaitymų išrašas; 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 9 ir 16 d. kitų objektų apžiūros protokolai; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 17 d. tarnybinis pranešimas dėl asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, nustatymo. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. J. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai ją panaudojo, todėl V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
Teismas apibendrina, kad kaltinamasis V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, taip pat neteisėtai inicijavo šia svetima elektronine mokėjimo priemone dvylika finansinių operacijų, todėl jo atlikti veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.
Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijos yra analogiškos, jose numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, tęstinė veika buvo vykdoma nuo 2002 m. kovo 20 d. iki 22 d., t. y. gana ilgą laikotarpį, taip pat intensyviai (pirmą dieną, vos tik įgijus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, nuo 19.59 iki 20.49 val. buvo inicijuotos penkios finansinės operacijos trijose prekybos vietose; antrą dieną nuo 10.37 val. iki 14.18 val. – šešios finansinės operacijos trijose prekybos vietose, iš nurodytų operacijų trys buvo atmestos, o trečią dieną – viena finansinė operacija, kuri buvo atmesta, nes elektroninė mokėjimo priemonė buvo užblokuota), BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika nebuvo tęsiama tik todėl, kad, kaip jau buvo nurodyta, elektroninė mokėjimo priemonė buvo užblokuota, dėl šių kaltinamojo atliktų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta reali, bet nedidelė žala, kuri buvo atlyginta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, pasitaręs su savo gynėju advokatu, pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nurodė besigailintis dėl to, kas įvyko, tačiau, teismo vertinimu, tokį kalinamojo pozicijos pasikeitimą (ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė galvojęs, kad nukentėjusiosios elektroninė mokėjimo priemonė priklauso jam) lėmė byloje surinkti įrodymai, o ne jo nuoširdus ir kritiškas savo veiksmų vertinimas, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. J. neteistas (b. l. 111–112), vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad važiavo autobusu ir kontrolės metu nepateikė bilieto, bauda sumokėta (b. l. 109–110), nedirba (b. l. 106–108), registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo mėnesio pajamos apie 250 Eur.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti V. J. už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus minėtų normų sankcijose numatytas bausmes – areštą, kurio dydžiai nustatytini artimi minimaliam dydžiui, nurodytam už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad didesnį perauklėjamąjį poveikį kaltinamajam padarys su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas, atidedant jos vykdymą, kas sudarys galimybę prižiūrėti, kontroliuoti ir koreguoti kaltinamojo elgesį, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, prie paskirtos griežtesnės arešto bausmės pridedant minimalią arešto bausmės dalį.
Kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme, taip pat manydamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusioji I. C., kurią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja nutarimu pripažino civiline ieškove (b. l. 43–45), pareiškė civilį ieškinį (b. l. 42), prašydamas priteisti jai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl jos mokėjimo kortelės panaudojimo ji patyrė moralinę žalą.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vertinant nukentėjusiosios pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą priteisti jai iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam neteisėtai įgijus, laikius ir pasinaudojus nukentėjusiosios elektronine mokėjimo priemone, kartu patyrė jos civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodytus neigiamus išgyvenimus, taip pat ji turėjo įvairių rūpesčių. Tačiau teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Šiuo atveju teismas įvertina tai, jog kaltinamojo neteisėti veiksmai nebuvo smurtinio pobūdžio, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų neigiamų emocijų jai teko ilgam keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, vartoti vaistus, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, gauna nedideles pajamas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padarytą turtinę žalą atlygino. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2022 m. spalio 26 d. pažymą Nr. APD-2022-11368 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš V. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 2 dalis, taip pat 1 dalies 3 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. J. nedirba, į jo finansinę padėtį, į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu iš jo priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.
Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 17 (septyniolikos) parų arešto bausmę.
Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti V. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. J. I. C. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš V. J. netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.