Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. S., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2013 m. gegužės 11 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė R. V. S. į galvą, vieną kartą į kairės pusės šoną, o paėjus prie automobilio sudavė R. V. S. delnu į veidą, stipriai jį pastūmė, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, išplūdo necenzūriniais žodžiais D. S., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, jėga nusivedė V. G. į (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, antrą laiptinę, kur tyčia koja vieną kartą spyrė V. G. į koją, šiam suklupus, keliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, galvą, tuo padarydamas V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Motyvuojamoji dalis

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G198/13(12) matyti, kad, remdamasis objektyvaus tyrimo duomenimis, VšĮ „Kėdainių ligoninė“ pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele bei atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes ekspertas pateikė tokią išvadą: R. V. S. padarytas galvos sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdijimas dešinio alkūnės sąnario srityje. Sprendžiant pagal medicininiuose dokumentuose esantį sužalojimų aprašymą, galima teigti, kad R.V. S. buvo suduotas ne mažiau vienas smūgis. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ką patvirtina medicininių dokumentų duomenys. Dėl padarytų sužalojimų R. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas (I t., b.l. 42).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G274/13(12) nurodyta, kad, remdamasis VšĮ „Kėdainių ligoninė“ pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele bei atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes ekspertas pateikė tokią išvadą: V. G. padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas. Sužalojimas padarytas aplinkybėse nurodytu laiku kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis kaip sumušus kietu buku daiktu, taip ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Tai patvirtina medicininių dokumentų duomenys, kuriais remiantis galima teigti, kad V. G. buvo suduotas ne mažiau vienas smūgis. Dėl patirto sužalojimo V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimo padarymo metu jam sukeltas fizinis skausmas. (I t., b.l. 65-66).

Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-18 nutarimo matyti, kad byla dalyje dėl R. V. S. nubaudimo administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. (neblaivaus asmens padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) nutraukta, tačiau asmuo nubaustas pagal ATPK 130² str. administracine nuobauda – areštu 20 parų su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskavimu už tai, kad 2013-05-11 21.18 val., jau turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d. (už transporto priemonės vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui), būdamas neblaivus (nustatytas 2,47 prom. girtumas), namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kieme, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 54-57). Minėtas nutarimas Kauno apygardos teismo 2013-08-30 nutartimi paliktas nepakeistas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-516-336/2013, b.l. 56-57).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad iki minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo R.V. S. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe 4 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-516-336/2013, b.l. 16-18).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustato, jog viešosios tvarkos pažeidimu laikoma tokia nusikalstama veika, kuomet viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demontuojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretindamas tarpusavyje bei pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertinęs jų visumą, nustatė, kad G. K. 2013 m. gegužės 11 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje - namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė R. V. S. į galvą, vieną kartą į kairės pusės šoną, o paėjus prie automobilio sudavė R. V. S. delnu į veidą, stipriai jį pastūmė, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, išplūdo necenzūriniais žodžiais D. S., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, nusivedė V. G. į (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, antrą laiptinę, kur tyčia koja vieną kartą spyrė V. G. į koją, šiam suklupus, keliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, galvą, tuo padarydamas V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors kaltinamasis neigė jam pareikštą kaltinimą, nurodydamas, kad jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį R.V. S. nevartojo, tačiau faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis G. K. minėto konflikto, kilusio dėl asmeninių paskatų, t.y. dėl jo manymu R.V. S. neva apgadinto jo automobilio, kas yra paneigta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-07-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, bet joje nustatyta, kad R.V. S. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam už analogišką pažeidimą jau atimta teisė vairuoti transporto priemones, už ką asmuo buvo nubaustas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-516-336/2013, b.l. 56-57), metu nukentėjusiojo R.V. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus R.V. S. atžvilgiu, dėl ko R.V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodyta vieni kitus patvirtinančiais ir atitinkančiais įrodymais - paties R.V. S. parodymais, kurie nepakito nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kuomet dar asmuo nebuvo patyręs realių nuostolių dėl kaltinamojo bei jo žmonos liudytojos V. K. iniciatyva fiksuoto jo padaryto administracinio teisės pažeidimo (nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dar nebuvo priimtas), šiuos parodymus atitinkančiais D. S. parodymais bei nešališkais, su R.V. S. nesusijusio asmens - nukentėjusiojo V. G. parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nors asmuo įvykio metu ir buvo neblaivus, tačiau nenustatyta, kad šis asmuo turėtų kokią nors priežastį apkalbėti kaltinamąjį; Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G198/13(12) (I t., b.l. 42), kuria teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti, bei A. D. parodymais, kad jis nors ir nematė paties G. K. fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusiuosius fakto, nes įvykio eigą matė su pertraukomis tarp parkavimosi, kieme kilusio triukšmo, kuomet jau kieme buvo G. K., išėjimo į kiemą bei kol kieme kartu su V. K. apžiūrinėjo automobilio apgadinimus, tačiau po kieme vykusio incidento matė sužalotą - nubrozdintą nukentėjusiojo R.V. S. alkūnę, o R.V. S. jam pasakė, kad jį sumušė G. K.. O kad teisme apklausti liudytojai – tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiųjų S. namo kaimynai nurodė nematę kaip G. K. vartojo fizinį smurtą prieš R.V. S., neduoda pagrindo šių parodymų laikyti neteisingais, nes P. D. paaiškino, kad neprimato ir neprigirdi, L. D. nebuvo išėjusi į kiemą ir per langą stebėjo tik dalį įvykio, D. O. tik praėjo pro įvykio vietą nesustodamas ir konflikto nestebėjo, be to, nėra nustatyta, kokiu įvykio eigos metu jis ėjo, o kai liudytojas A. S. buvo kieme, tuo metu G. K. dar nebuvo, tačiau tai nepaneigia aukščiau nurodytų vieni kitus patvirtinančių įrodymų, kuriais nustatyta, kad G. K. nukentėjusiojo R.V. S. atžvilgiu viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, matant aplinkiniams, kuriuos visus nustatyti ir apklausti tokiose bylose dažniausiai neįmanoma, nukentėjusiojo R.V. S. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Kaltinamojo sutuoktinė liudytoja V. K. teismui nurodė, jog nematė, kad jos sutuoktinis būtų mušęs nukentėjusįjį R.V. S., ji nurodė, jog kieme rūpinosi policijos kvietimu, su kaimynu A. D. apžiūrinėjo automobilį, nematė ir į kiemą atvažiavusios V. G. kviestos greitosios pagalbos automobilio, ko, teismo manymu, būnant kieme netoliese neįmanoma nepastebėti, todėl šie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes natūralu, kad liudytoja yra suinteresuota, jog jos sutuoktinis išvengtų gresiančios teisinės atsakomybės. Pažymėtina, kad šios bylos aplinkybių kontekste akivaizdu, kad kai kurie liudytojai galimai nenorėdami pyktis nei su vienais, nei su kitais kaimynais, kurių vienas yra kaltinamasis, o kiti nukentėjusieji, gali būti užėmę neutralią poziciją.

Nors kaltinamasis taip pat kategoriškai neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu, nurodydamas, kad jis su V. G., kurio prašė nesikišti į konfliktą, buvo nuėję nuo trečios laiptinės iki antros laiptinės, tačiau į laiptinę įėjęs nebuvo, tačiau paties nukentėjusiojo V. G., kuris, kaip jau minėta, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, kaltinamajam nėra pareiškęs civilinio ieškinio, tad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, juos patvirtinančia Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G274/13(12) apie sužalojimo pobūdį bei sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b.l. 65-66), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, nukentėjusiojo R.V. S., kvietusio greitąją pagalbą nukentėjusiajam V. G., parodymais, greitosios pagalbos medikės liudytojos V. V. parodymais, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančiais įrašais (I t., b.l. 40), policijos duomenų bazės išrašu apie greitosios med. pagalbos darbuotojos pranešimą apie sumuštą V. G. (I t., b.l. 15), nukentėjusiosios D. S. parodymais, kad V. G. bandė nuraminti G. K., kuomet šis smurtavo prieš jos sutuoktinį, liudytojo A. D. parodymais, kuris matė, kaip G. K. nusivedė į antrą namo laiptinę V. G., po ko iš jos išėjo pirmas G. K., o netrukus V. G. atvažiavo greitoji pagalba, o jam nukentėjusysis R.V. S. tą patį vakarą pasakė, kad jį ir V. G. sumušė G. K., įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kurioje, nors ir nenustatyta, kad be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ir daugiau žmonių, tačiau tokioje vietoje jų galėjusių būti, ar bet kada laisvai atsirasti (galbūt net vengusių tuo metu prateiti šia vieta dėl ten vykusio įvykio), G. K. nukentėjusiojo V. G. atžvilgių vartojo fizinį smurtą, t.y. tyčia koja vieną kartą spyrė V. G. į koją, šiam suklupus, keliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, galvą, tuo padarydamas V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad G. K. pateikti parodymai, kad jis nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius R.V. S. bei V. G. prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai ir vertinti kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinės taktikos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Nekelia abejonių, jog kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką įvykdė tyčia, įžūliu bei cinišku elgesiu siekdamas viešai pademonstruoti savo niekinantį požiūrį į nusistovėjusias, visuotinai priimtinas elgesio normas bei pažeminti nukentėjusiuosius kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmėje buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, sužaloti du nukentėjusieji.

Nors kaltinamojo gynėjas bandė teismą įtikinti, kad šios bylos aplinkybių kontekste kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, kadangi jis neatliko veiksmų, kuriais būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, dėl ko jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes konfliktas vyko dėl nukentėjusiojo R.V. S. neteisėtų veiksmų, tačiau teismas, įvertinęs nustatytas faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, pažymi, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.). Dėl įvykusio konflikto buvo sutrikdyta aplinkinių žmonių įprastinė, atitinkanti visuomenėje priimtas moralės normas, tvarka, nukentėję asmenys pasijuto nesaugiai bei nejaukiai, nes įvykį stebėjo aplinkiniai. Taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Todėl šiuo atveju tai, kad, kaltinamojo necenzūriniai žodžiai viešojoje vietoje stebint aplinkiniams buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, bet į konkrečius asmenis, galimai sužalojusius jo turtą, o kaltinamojo elgesį iššaukė nukentėjusiojo R.V. S. elgesys, t.y. asmeniniai motyvai, nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste nepašalina kaltinamojo kaltės, nes kaltinamasis, priešingai nei jo sutuoktinė V. K., pasirinko necivilizuotą konflikto sprendimo būdą viešojoje vietoje, smurtaudamas bei plūsdamas nukentėjusiuosius suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, todėl bendrais bruožais numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti ir nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010).

G. K. pareikštame kaltinime aprašant fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį V. G. aplinkybes, buvo nurodyta, kad G. K. rankomis sudavė V. G. du kartus į galvą, du kartus į nugarą, įspyrė į krūtinę ir blauzdą, o nukentėjusiajam nugriuvus, įspyrė jam keturis kartus į nugarą, tačiau byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustačius, kad G. K. tyčia koja vieną kartą spyrė V. G. į koją, šiam suklupus, keliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę, galvą, kas šiuo atveju nekeičia kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo prieš V. G. fakto, byloje nustatytais kaltinamojo veiksmais padaryto nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto, nusikalstamos veikos apimties ir tai nesunkina pareikšto kaltinimo, nekeičia jo esmės bei veikos kvalifikacijos, dėl ko nėra kaip nors suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, todėl šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių teismas nelaiko iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytosioms veikos faktinėmis aplinkybėmis ir jomis keičia kaltinime nurodytąsias.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos bei išdėstytų motyvų pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis G. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nukreiptas prieš valstybės saugomą viešąją tvarką, žmogaus sveikatą ir orumą. Savo veikos pasekmėje kaltinamasis pademonstravo visuotinai priimtų elgesio normų nepaisymą ir ignoravimą. Skiriant kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo motyvus – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo R.V. S. priešingas teisei elgesys (neblaivaus asmens vairavimas transporto priemonės); į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis G. K. anksčiau neteistas (I t., b.l. 95-96, 99), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pastarąjį kartą – 2009-11-18, nuobaudos nebegalioja (I t., b.l. 100-103), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (I t., b.l. 105), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, darbe charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (I t., b.l. 106, 112).

Dėl pasisakyto teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dirbančiam ir neteistam kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d., gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str.), šiuo atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymą suponavusias priežastis, baudos dydį nustatant mažesnį, nei už tyčinį nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 83-84, 89-90), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, - panaikintina.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis R. V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. K. priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 700 Lt už advokato paslaugas (I t., b.l. 147-148).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas pripažįsta nukentėjusiojo R.V. S. teisę į ieškininio reikalavimo dėl neturtinės žalos patenkinimą, kadangi nekelia abejonės, jog nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu kaltinamojo G. K. įvykdytų nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, pažeminimą, juto skausmą bei dėl sužalojimų jautė nepatogumus ir diskomfortą (CK 6.263 str. 2 d.). Pažymėtina, jog neturinės žalos atlyginimas savo apimtimi yra kompensuojamojo pobūdžio išmoka, kuria siekiama sušvelninti nukentėjusiojo netektį, patirtus išgyvenimus, skausmą ir kt.

Nukentėjusysis teismui nurodė, kad jam buvo nemalonu ir jis jautėsi pažemintas, kai jį mušė kitų žmonių akivaizdoje. Jo sutuoktinė D. S. patikino, kad vyras dėl to labai išgyveno, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirto streso kreipėsi į medikus, buvo gydytas vaistais. Teismas pripažįsta, kad asmuo patyrė nepatogumus ir išgyveno, kai prieš jį viešojoje vietoje, pašalinių žmonių, namo kaimynų akivaizdoje kaltinamasis vartojo fizinį smurtą, tačiau, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad asmuo tuo metu buvo neblaivus, pats padarė teisės pažeidimą, byloje esančiais duomenimis charakterizuojamas kaip būdamas neblaivus linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, už ką sistemingai baudžiamas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-516-336/2013, b.l. 16-18), o ir tuoj prieš nusikalstamos veikos padarymą jo atžvilgiu jis ir vėl neblaivus vairavo transporto priemonę, todėl teismas nustatytų bylos aplinkybių kontekste negali daryti išvados, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo pablogėjo nukentėjusiojo reputacija.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas įvertina ir tas aplinkybes, kurios siejamos su po nusikaltimu likusiomis pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai. Nustatyta, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam R. V. S. aiškiai apibrėžtų liekamųjų pasekmių nėra nustatyta. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas turi įvertinti ir nukentėjusiojo nedarbingumą, gydymosi trukmę, sveikatos sutrikdymo mastą (nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas). Pats nukentėjusysis teismui patvirtino, kad dėl patirtų sužalojimų jis nedarbingumo pažymėjimo neturėjo ir šiuo metu jokių sužalojimo pasekmių nejaučia. Nukentėjusiojo nurodytų nepatogumų atliekant arešto nuobaudą bei konfiskavus jo šeimos automobilį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, apie kurį policijai pranešė kaltinamojo sutuoktinė V. K. ir kuris paskatino kaltinamąjį imtis neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas kategoriškai nepripažįsta dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusiojo patirtais neigiamasi išgyvenimais, nepatogumais bei praradimais, nes šie nukentėjusiojo patirti nepatogumai, praradimai ir išgyvenimai yra natūrali valstybės vardu teismo paskirtos teisėtos represinės priemonės už padarytą pažeidimą – administracinės nuobaudos pasekmė. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę bei socialinę padėtį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas išdėstytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą neturtinės žalos atlyginimo praktiką, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R.V. S. prašoma priteisti 10000 neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir nustato G. K. įvykdytu nusikaltimu R.V. S. padarytos neturtinės žalos dydį – 500 Lt, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija nėra per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei artima teismų praktikoje analogiškose bylose teismų priteisiamos neturtinės žalos minimaliam dydžiui.

Ieškinyje nukentėjusysis R.V. S., o teismo posėdžio metu jo atstovas pareiškė prašymą priteisti iš kaltinamojo R.V. S. jo patirtas 700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. V. S. naudojosi advokato pagalba surašant ieškinį bei atstovaujant jį teisme (I t., b.l. 132-133, 149, 150, 151-152, 159-165, II t., b.l. 5-9, 17-23), todėl iš kaltinamojo G. K. nukentėjusiojo R.V. S. naudai priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kėdainių rajono apylinkės teismo archyvui bylos nagrinėjimo laikotarpiui išreikalautą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-516-336/2013.

Proceso išlaidos. Nagrinėjant bylą, siunčiant teismo šaukimus patirtos 30,68 Lt dydžio išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kaltinamojo G. K..

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ir paskirti bausmę – 25 (dvidešimt penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per du (2) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti teismui į 101 kab. Laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš G. K. nukentėjusiojo R. V. S. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš G. K. valstybei 30,68 Lt (trisdešimt litų 68 ct) proceso išlaidų (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kėdainių rajono apylinkės teismo archyvui bylos nagrinėjimo laikotarpiui išreikalautą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-516-336/2013.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.