Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-18 · Administracinė byla Nr. A-662-147-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
A-662-147-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
V. Š.
Trečiasis asmuo
J. A., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, P. A. P., UAB „Studija 33“, B. K., J. G., V. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-147/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - Klaipėdos apskrities viršininko administracija, P. A. P., J. A., UAB „Studija 33“, B. K., J. G., V. B.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Š. skundu (b. l. 3-4) ir patikslintu skundu (b. l. 18-20) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Kadangi jis yra gretimo sklypo savininkas, todėl, pareiškėjo manymu, ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai, šis detalusis planas prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir Klaipėdos bendrasis planas) 8.1.6 bei 8.1.8 punktams. Iš įsakymo priedo matyti, kad esamo užstatymo tankis yra 8 procentai, o pakeitus sklypo ribas būtų 25 procentai esamo užstatymo tankio.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 68-70) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį, nes jo žemės sklypas nesiriboja su sklypu (duomenys neskelbtini), kuriam patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Tarp jų yra laisvos valstybinės žemės tarpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi kokių nors interesų ir teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos bendrajame plane teritorija, kurioje suformuotas detalusis planas, pažymėta indeksu „G“ ir nustatyta kaip gyvenamosios paskirties teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, bet smulkiau nėra detalizuota. Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai (daugiabučiai gyvenamieji namai) – niekaip neprieštarauja Klaipėdos bendrojo plano sprendiniams, kurie šioje vietoje yra gerokai mažiau reglamentuoti nei mano pareiškėjas. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punkte detaliųjų teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygų sąvadą, todėl atsakovas priėjo prie išvados, kad planavimo organizatoriai pradėjo detaliojo planavimo darbus savo sklype dar nesant patvirtintam naujam miesto bendrajam planui, nes planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti išduotos 2006 m. spalio 18 d., kuriame nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomi Klaipėdos bendrojo plano sprendiniai. Gyvenamojo pastato sklypo privalomas minimalus plotas yra nustatomas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 11 punkte pateiktą formulę. Detaliojo plano rengėja UAB „Studija 33“ ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikė skaičiavimus pagal nurodytą formulę ir pagrindė, kad gali būti nustatomas 35 procentų užstatymo tankis.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. K., J. G., V. B. atsiliepimu į skundą (b. l. 58-59) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ginčijamas detalusis planas nepatenka nei į vieną Klaipėdos bendrajame plane išvardintą kvartalą, nes statyba planuojama (duomenys neskelbtini) kvartale Nr. 18, kuriame pagal bendrąjį planą galima mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba (daugiabučiai gyvenamieji namai). Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema buvo patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 275, todėl visi pareiškėjo nurodyti tariamo detaliojo plano prieštaravimai aukštesnės galios teisės aktams yra niekiniai. Pareiškėjas taip pat nesilaikė Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 36 punkto reikalavimų, nes pretenzijas raštu pateikė 2007 m. gegužės 30 d., jam 2007 m. birželio 8 d. raštu pranešta, kad pretenzijos atmestos. Šį atsakymą pareiškėjas iki 2007 m. liepos 8 d. turėjo apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai, tačiau šios tvarkos nesilaikė.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Studija 33“ atsiliepimu į skundą (b. l. 96-97) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (tarp šių žemės sklypų yra laisva valstybinė žemė), į jo sklypą patenkama iš kitos gatvės – (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl jis negali turėti jokių teisių ir interesų ginčijamame žemės sklype. Pareiškėjo teiginys, kad ginčijamame sklype gali būti tik vienbutis gyvenamasis namas, yra nepagrįstas, nes minėtas žemės sklypas pagal Klaipėdos bendrąjį planą yra patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 ir patenka į teritoriją, pažymėtą indeksu „G“- tai teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai, kur galimi tiek mažaaukščiai, tiek daugiaaukščiai pastatai. Šiame sklype numatyta statyti penkių butų, dviejų aukštų mažaaukštį gyvenamąjį namą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį kvartalą - tai matyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 275 patvirtintoje Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemoje. Nurodė, kad numatomo statyti pastato ir sklypo rodikliai nustatomi vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas yra mažesnis nei šitokio dydžio sklypo maksimalus galimas užstatymo tankumas. Šie skaičiavimai buvo atlikti detaliajame plane, todėl nepagrįstas teiginys, kad didinamas sklypo užstatymo tankis.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu į skundą (b. l. 115) prašė pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą įsakymą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis savo subjektinę teisę reikalauti skundžiamo įsakymo panaikinimo grindžia aplinkybėmis, jog siekia apginti ne tik pažeistas savo teises ir interesus, bet ir visuomenės interesus ginant viešąjį interesą. Pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik jo nurodytas, kaip siekiamas apginti, subjektines teises, bet ir viešąjį interesą, kuriam apginti ABTĮ nustatyta specialioji (turint omenyje konkrečiai apibrėžtą, turinčių teisę ginti tokį interesą teismine tvarka, subjektų ratą) tvarka. Konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis), todėl priėjo prie išvados, kad šios bylos išsprendimui yra aktualu nustatyti, kiek pareiškėjo pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui ir kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiškėjo įstatymo nustatytas teises bei ginamus interesus.

Pažymėjo, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis Nr. A3-11/2004). Teismas, sistemiškai vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 ir 3 punktus, 56 straipsnio 1 dalį, priėjo prie išvados, kad tada, kai pareiškėjas reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą, o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas ne viešąjį interesą, o savo subjektines teises. Jo nurodytas argumentas, kad jis gina kitų asmenų P. A. P. ir J. A. teises nepagrįstas, nes P. A. P. nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi, o J. A. įstatymu nustatyta tvarka nepareiškė valios ginti pažeistas jo teises.

Teismas taip pat nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Konstatavo, jog šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai (pasireiškę prieštaravimais aukštesnės galios teisės aktams) ABTĮ taikymo požiūriu yra skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindai (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Konstatavo, kad vien nuoroda besikreipiančio į administracinį teismą asmens į tokius pažeidimus (ir patys tokie pažeidimai) savaime negali būti pagrindas tenkinti skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus, nes tai teismo gali būti padaryta tik nustačius, kad skundžiami sprendimai (administraciniai aktai) pažeidė būtent šio asmens teises ar įstatymo saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis).

Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas nėra gretimo su ginčo sklypu, kuris yra suformuotas pareiškėjo skundžiamu 2008 m. birželio 2 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo, savininkas, kadangi tarp ginčo sklypo bei pareiškėjo sklypo yra valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nesiriboja su ginčo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Nurodė, kad rengiant detalųjį planą gretimybe laikytini kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktas). Pareiškėjo nurodyti jo teisių pažeidimai, kad padidėjęs automobilių srautas sumažins jo sklypo vertę, sudarys diskomfortą, nepagrįsti įrodymais. Priešingai, įvažiavimas į ginčo sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o pareiškėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl teismas konstatavo, kad šiuo patvirtintu detaliuoju planu nepažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A7-1638/2005 ir konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepatenka į planuojamos teritorijos ribas, nėra gretimybė, jo teisėms ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo neturi įtakos, todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturi teisės šio sprendimo ginčyti.

Nurodė, jog pareiškėjas skundo nemotyvuoja ir neginčija, kad 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. AD1-1062 prieštarauja 1997 m. kovo 20 d. patvirtintam miesto bendrajam planui, todėl detaliojo plano atitikties bendrajam planui teismas plačiau neanalizavo. Pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvavo viešame detaliojo plano svarstyme, todėl turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu yra ruošiamas detalusis planas. Be to, atsakovas atsiliepime, kuris pareiškėjui išsiųstas 2008 m. rugsėjo 15 d., nurodė, kad detalusis planas buvo ruošiamas 1997 m. kovo 20 d. patvirtintu miesto bendrojo plano pagrindu (b. l. 68-70, 73). Nuo atsakovo atsiliepimo įteikimo pareiškėjui praėjo pakankamas laiko tarpas, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko patikslinti skundą. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 1997 metų miesto bendrąjį planą žinojo, tačiau negalėjo jo gauti. Tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, išreikalauti neprašė, todėl šioje stadijoje reikalauti 1997 m. kovo 20 d. miesto bendrojo plano nėra pagrindo, nes šiuo pagrindu nėra ginčo. Teismo manymu, šiuo metu suteikti galimybę tikslinti skundą dar kartą nėra pagrindo, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, jis yra teisininkas, todėl turi pakankamai teisinių žinių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patikslinti skundą. Pabrėžė, kad tai užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos išnagrinėjimą.

III.

Pareiškėjas V. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 153-156) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti ir Institucijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. AD1-1062 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) ginčijamo detaliojo plano rengėjai planavimo procese pareiškėjui kaip gretimo sklypo savininkui siuntė įvairius dokumentus, sprendė pareiškėjo ir kitų į procesą įtrauktų asmenų skundus, pretenzijas dėl rengiamo detaliojo plano, vadinasi laikė jį gretimo sklypo savininku. Prieina prie išvados, kad yra įrodyta, jog pareiškėjas yra gretimo planuojamo žemės sklypo savininkas, nežiūrint į tai, kad gretimybės ribą kelių metrų atstumu skiria valstybinės žemės ruožas. Mano, kad jeigu teismas laikosi nuomonės, jog pareiškėjas nėra gretimo sklypo savininkas, o gretimybė yra valstybės, tuomet plano rengėjai privalėjo atitinkamas procedūras derinti su valstybę atstovaujančia institucija, tačiau tai padaryta nebuvo, teismas šios aplinkybės nevertino. Atsižvelgiant į tai, jog visos detaliojo plano rengimo, svarstymo bei tvirtinimo procedūros yra viešos, konstatuoja, kad visuomenė turi teisę be jokių apribojimų šiose procedūrose dalyvauti, reikšti prašymus, pasiūlymus, pretenzijas ir t. t. Prieina prie išvados, jog bet kuris asmuo pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai;

2) lieka neaišku ir teismo sprendime nenurodyta, kuriuos konkrečiai aukštesnės galios teisės aktus teismas turėjo omenyje ir kuriems konkretiems aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja ginčijamas įsakymas, jeigu nei vieno aukštesnės galios teisės akto (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 19, registro Nr. 97-4, patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-232 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarių sprendinių, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano) ginčo ribose teismas neanalizavo kaip reikalavo pareiškėjas, apsiribodamas tik minėtų aukštesnės galios teisės aktų citavimu teismo sprendime, taip ir neišsiaiškinus, kuris iš nurodytų aukštesnės galios teisės aktų taikytinas ginčo atveju. Prieina prie išvados, jog teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad planuojamam žemės sklypui taikomi galiojančiu atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pažymi, jog bylos priede (detaliajame plane) matyti ir neginčijama, jog detalusis planas buvo rengiamas ir pagal Klaipėdos bendrojo plano sprendinius. Tokias aplinkybes patvirtino ir šio detalaus plano rengėjai teismo posėdžio metu. Prieina prie išvados, jog, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytais reikalavimais dėl detaliųjų planų rengimo, šiuo atveju ginčijamas detalusis planas turėjo būti užbaigtas rengti pagal Klaipėdos bendrojo plano sprendinius bei turėjo būti vykdoma 2006 m. rugsėjo 14 d. pasirašyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Konstatuoja, kad ginčijamas detalusis planas savo turiniu turėtų neprieštarauti aukštesnės galios teisės aktui - Klaipėdos miesto bendrajam planui, o teisme šiuo aspektu ginčijant tokį įsakymą, teismas privalėjo patikrinti visus pareiškėjo skundo argumentus dėl ginčo ir atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą dėl ginčijamo detalaus plano teisėtumo;

3) nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir konstatuoja, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir netyrė, ar Klaipėdos miesto bendrojo plano 8.1.8 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas netankinti esamų gyvenamųjų teritorijų užstatymo yra pažeistas ar ne. Iš bylos priedo (detalaus plano) matyti, jog sklypo užstatymo tankis padidės nuo 8 % iki 35 %, užstatymo intensyvumas padidės nuo 10 % iki 61 %, todėl konstatuoja, kad šio detalaus plano sprendinių prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktui yra akivaizdus. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino bylos priede (detalusis planas) esančios 2006 m. rugsėjo 14 d. pasirašytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, kurios 4.4 punkte nustatytas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjų įsipareigojimai organizuoti ir finansuoti detaliojo plano rengimą, tokios apimties infrastruktūros planavimą ir įrengimą, kuri galėtų visiškai aptarnauti numatomą bendrą statinių plotą sklypuose pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai gyvenamieji pastatai" reikalavimus, bei 2008 m. liepos 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie planuojamo žemės sklypo ir pastato - gyvenamojo namo esamą tikslinę paskirtį (paskirtis - vieno buto pastatai). Prieina prie išvados, jog pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano 8.1.8 punktą negalimas esamos gyvenamosios teritorijos tankinimas, nes ši teritorija yra skirta vienbučiui namui, o pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji;

4) teismas neįvertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo argumentų, kad tvirtinant detalųjį planą neatsižvelgta ir nevertinta, jog planuojamas žemės sklypas didėja neproporcingai šiuo metu šiame sklype esančiam namui, nevertinta, jog sklypas buvo suformuotas būtent tokio dydžio namui. Be to, tvirtinant detalųjį planą, nepagrįstai neįvertinti ir neatlikti privalomi skaičiavimai ir tyrimai dėl šiam namų kvartalui padidėsiančio antropogeninio krūvio, nes greta pradėtas statyti daugiabučių namų kvartalas;

Žemesnės instancijos teismas

5) neteisingai teismo sprendime nurodyta, jog teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo siūloma tikslinti skundą, tačiau patikslintame skunde naujų motyvų nenurodyta. Minėta teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, bet nepatikslinti skundą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė teismo leisti šiam patikslinti skundą bei iš atsakovo išreikalauti ir prie bylos prijungti: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 29, registro Nr. 97-4, patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-232, patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, vėliau sprendime nurodydamas, jog šių sprendinių pareiškėjas išreikalauti neprašė. Mano, jog teismas, neišreikalaudamas prašomų sprendinių, būtinų šios bylos išsprendimui, bei atmesdamas pareiškėjo prašymą leisti jam patikslinti skundą, pažeidė pareiškėjo procesines teises byloje pareikšti prašymus bei teikti įrodymus, tikslinti skundą (ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis), dėl to buvo esmingai apribotos pareiškėjo teisės į tinkamą procesą.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167-168) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas

Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 166) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. AD1-1062 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo'' panaikinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. G., V. B. ir B. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162-164) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti teismui, jog jis pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473, 8 punktą yra gretimybė, t. y. kaimyninio žemės sklypo ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija, savininkas ar naudotojas. Pažymi, jog atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad pareiškėjas nėra gretimybė ir rengiant detalųjį planą nereikėjo jo derinti su pareiškėju. Apeliantas ir vadovaujasi ta aplinkybe, kad jam buvo pranešta apie viešą detalaus plano svarstymą, todėl tai užtikrina jo teisę kreiptis į teismą. Atkreipia dėmesį, kad derinimo procedūrą atliko UAB „Studija 33", kuri neįsitikino, kas yra ruošiamo detalaus žemės sklypo plano gretimybė, tačiau ta aplinkybė nepakeičia įstatymo nuostatų ir nesuteikia pareiškėjui tų teisių, kurios nenumatytos įstatyme. Sprendžiant iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis teigia, kad gina valstybės ir tuo pačiu visos visuomenės interesus, nes gretimybė priklauso valstybei. Tačiau pastarąją atstovauja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri susipažino su parengtu detaliuoju planu ir jokių savo teisių pažeidimo nenustatė. Nurodo, kad apeliantas nutyli tą aplinkybę, jog skundą teismui pateikė vadovaudamasis tuo, kad, jo nuomone, parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios norminiam aktui - Klaipėdos miesto bendrajam planui. Pažymi, kad planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos 2006 m. spalio 18 d., t. y. tuo metu, kai dar nebuvo patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas, todėl teismas ir neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjo motyvus ir argumentus, išdėstytus skunde, nes jie nesusiję su ginčijamu detaliuoju planu. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepareiškė prašymo tikslinti savo skundą, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo išeiti už skundo ribų. Atkreipia dėmesį, kad teismas patikrino ginčijamo detalaus plano atitikimą ir tuo metu galiojusiam aukštesnės galios norminiam aktui - 1997 metų kovo 20 dieną sprendimu Nr. 29 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui, o taip pat ir 2007 metų balandžio 5 dienos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui. Jokių detalaus plano neatitikimo aukštesnės galios norminiam aktui teismas nustatė. Pažymi, kad apelianto argumentai, jog pažeistas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas, buvo paneigti teismo posėdžio metu, nes atlikti paskaičiavimai įrodo, kad užstatymo tankis ir intensyvumas bus mažesni nei leistinas maksimalus koeficientas pagal STR 2.02.09:2005. Mano, kad apeliantas klaidina teismą, tvirtindamas, jog minėtoje teritorijoje Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatyta individuali statyba. Tiek 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane, tiek ir 2007 metų balandžio 5 dienos sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane šioje teritorijoje yra numatyta „Gyvenamoji statyba", todėl prieina prie išvados, kad parengtas detalusis planas neprieštarauja aukštesnės galios norminiam aktui. Nurodė, kad apeliantui teismas siūlė patikslinti skundą, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, dėl to buvo atidėti teismo posėdžiai, tačiau pareiškėjas nepatikslino skundo, o neesant kitaip suformuluoto skundo, teismas visiškai pagrįstai atmetė jo prašymus išreikalauti 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29 patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 dienos sprendimu patvirtintus Klaipėdos miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Studija 33" atsiliepimu į skundą (b. l. 165) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad apeliantas ne kartą tikslino skundą bei šalis, teismas siūlė susirasti tinkamą atstovą, dėl to buvo atidėti keli teismo posėdžiai, taip buvo vilkinamas teismo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui V. Š. nurodo, jog jis yra gretimo sklypo savininkas, manantis, kad ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1–1062 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra pažeistos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas teigia, kad jis faktiškai yra gretimo sklypo savininkas, todėl turi reikalavimo teisę ginti pažeistas teises, tuo pačiu ir viešąjį interesą, nes gretimų sklypų kaimynai prieštaravo tokio detaliojo plano sprendiniams, su tokiais sprendiniais nesutiko palaikydami skundą. Kadangi šio detaliojo plano sprendiniai liečia visuomenę bei precizišką įstatymų laikymąsi, todėl V. Š. tai laiko ir viešuoju interesu, kurio užtikrinimą, jo manymu, turi garantuoti teismas.

Kaip matyti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miestas, detaliojo plano brėžinio planuojamą teritoriją ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą skiria kelių (planuojamos teritorijos ribos atžvilgiu) ir keliolikos (ginčo sklypo ribos atžvilgiu) metrų inžinerinės infrastruktūros teritorija (valstybinės žemės ruožas). Tai reiškia, kad V. Š. nėra gretimo žemės sklypo savininkas, nes jo sklypas tiesiogiai nesiriboja su planuojama teritorija. Šio fakto pareiškėjas neginčija. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nesiriboja su ginčo sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, todėl V. Š. neturi reikalavimo teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7–1638–05 yra pažymėjęs, kad teisė gintis nuo pažeidimų, pirmiausia, kildinama iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kurio naudojimo sąlygoms tiesioginė įtaka daroma planuojamos teritorijos sprendiniais. Tokia įtaka nėra draudžiama, tačiau ji (sprendiniai) turi atitikti teisės aktų, užtikrinančių siekiamų tikslų ir kylančių neigiamų pasekmių proporcingumą, reikalavimus. Tik tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog planuojamoje teritorijoje nekilnojamąjį daiktą turinčio savininko teisių įgyvendinimo sąlygos keičiamos teisėtai. Tuo tarpu V. Š. nurodyti teisių pažeidimai – padidės automobilių srautas, kas sudarys diskomfortą bei sumažės jo žemės sklypo vertė – neatitinka tikrovės, nes pagal detaliojo plano sprendinius įvažiavimas į ginčo teritoriją numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o į pareiškėjo – iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl teisėjų kolegijos nuomone jokios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti.

Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta. Konstatavus, kad pareiškėjas neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės, nėra jokio pagrindo tirti ir pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miestas, detalusis planas, pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, todėl V. Š. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (adm. byla Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008 ir kt.).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius