Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas 2011-03-04 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2011-09-30 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėn. ir pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2012-12-03 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas; 2017-03-27 pagal BK 284 str. 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 9 d., apie 13 val., J. T., L. K. priklausančiame bute, esančiame(duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą koją spyrė nugriuvusiam ant grindų S. K. į galvą ir spyrė koją ant kėdės sėdinčiam N. K. į veidą, prakirsdamas lūpą, padarydamas S. K. veido sumušimą su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą o nukentėjusiajam N. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2017-12-09 jis kartu su Ž. M. gėrė alkoholį Darbėnuose ir pas jį atvažiavo V. B., kuris pasiūlė važiuoti į Kurmaičius. Jie trise nuvažiavo į Kurmaičius, kur gėrė alkoholį pas V. V. jo namuose. V. B. jam pasakė, kad reikia nueiti pasikviesti Ramintą. Jis kartu su V. B. išėjo. Į kokį butą nuėjo, nežino, ten buvusių žmonių jis nepažinojo. Jiems įėjus į virtuvę, iš kambario išėjo S. K., kuriam V. B. koja spyrė į veidą ir šis nugriuvo ant žemės. Jis nugriuvusiam ant grindų S. K. nespyrė, nes nebuvo būtinybės, kadangi V. B. savo smūgiu S. K. „išjungė“ ir jie atėjo ne muštis, o pasikvieti Ramintos. Po to jis išėjo pro duris į lauką ir neužilgo iš buto išėjo V. B.. Jie abu nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio ir einant privažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. B.. Jo paklausė, ar jis vardu Juozas, bet jis pasakė, kad yra vardu Andrius ir jo nesulaikė. N. K. nespyrė ir ranka nesudavė ir jis nežino., kodėl N. K. sako, kad jam sudavė. N. K. žino iš matymo, jie nėra susipykę. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolais, teismo specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs S. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-12-09 buvo išgertuvės pas V, vėliau iš Venckaus namų jis kartu N. K., R. I. ir J. L. nuėjo L. K. priklausantį butą, vadinamą „štabu“, esantį Kurmaičių kaime. Jis buvo labai girtas ir nuėjo miegoti į kambarį. Išgirdęs bruzdesį, jis išėjo iš kambario ir pajuto smūgį į nosį, susvirduliavo ir griūdamas pajuto smūgį koja į veidą. Nuo smūgių nugriuvo ir nieko daugiau nebematė. Kas jam sudavė smūgius ranka ir koja, negali pasakyti, nes nežino. Vėliau iš kalbų suprato, kad jį sumušė V. B., su kuriuo jis tą dieną gėrė pas V. V.. Jokių barnių ir konfliktų su V. B. nebuvo. J. T. jis tą dieną nematė ir jis toje kompanijoje negėrė. Dėl padarytų sužalojimų jis niekam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji L. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-12-09 apie 11 val. į jos namus atėjo N. K., S. K., R. I. ir J. L.. Jie atsinešė alkoholio ir gėrė virtuvėje. Ji gyvena su Ž. B.. S. K. apgirto ir nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Ji nuėjo iš paskos, davė pledą ir liko tame kambaryje tvarkytis. Po kiek laiko išgirdi triukšmą ir S. K. atsikėlė ir išėjo iš kambario. V. B. tuo metu trenkė S. K. į veidą ir S. K. nugriuvo virtuvėje ant grindų. V. B. paėmęs už kojos pradėjo vilkti S. K. į lauką, tačiau ji neleido. Ž. B. iškvietė policiją ir už tai V. B. sudaužė jo telefoną. Ji iškvietė greitąją pagalbą S. K. ir J. L., nes jai pasidarė negera. J. T. ji nematė, jis į jos butą nebuvo atėjęs, nes ji buvo blaivi, tą dieną negėrė alkoholio.

Nukentėjusioji J. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis kartu su N. K. ir R. I. iš vakaro atvažiavo į Kurmaičius, kur jie kažkokiame name gėrė visą naktį. Ryte N. K. pasiūlius, ji, N. K., S. K. ir R. I. išėjo pas L. K.. Eidami nusipirko alkoholio ir atėję pas L. K., gėrė virtuvėje. Geriant, įvyko muštynės, kurių metu vyriškis, pravarde „Šmirius“ mušėsi su S. K., ji nežiūrėjo, nes išsigando, pasidarė bloga. J. T. ji tame bute nematė.

Nukentėjęs N. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis kartu su S. K., R. I. ir J. L. atvyko į Kurmaičius pas V. V., kur gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrė iki 2017-12-09 pietų. Pas V. V. atvyko V. B. ir J. T. su dar vienu nepažįstamu vyriškiu. Jis kartu su R. I., S. K. ir J. L. išėjo tęsti išgertuves pas L. K. į jos butą, vadinamą „štabu“. Pas L. K. buvo Ž. B.. Jie visi gėrė virtuvėje, o S. K. nuėjo į kambarį pamiegoti. Po kiek laiko į butą atėjo V. B. ir J. T.. V. B. paklausė, ką veikiame ir tada iš kambario išėjo S. K., kuriam V. B. koja spyrė į veidą ir S. K. nugriuvo tarpduryje. Jis sėdėjo ant kėdės prie lango, jam ant kelių sėdėjo R. I.. V. B. parodė į jį ir pasakė, kad ieško jo ir koja spyrė jam į lūpą, o po to jam ranka į veidą sudavė J. T.. J. T., suduodamas ranka jam, nieko nesakė. V. B. už kojos norėjo ištemti iš buto S. K., tačiau L. K. tai neleido padaryti. Jis tą dieną buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes atsimena gerai.

Nukentėjusioji R. I. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji kartu su N.K., S. K. ir J. L. atvažiavo į Kurmaičius, kur pas V. V. baliavojo. Kitą dieną ji, N. K., S. K. ir J. L. išėjo pas L. K., kur L. K. buto virtuvėje gėrė alkoholį. Kartu su jais gėrė ir L. K. bei Ž. B.. S. K. nuėjo į kambarį miegoti. Ji sėdėjo su prie lango, N. K. ant kelių. Į L. K. butą atėjo V. B. ir J. T.. Iš kambario išėjo S. K., kuriam V. B. spyrė iš kojos ir S. K. tarpduryje nugriuvo. Nugriuvusiam S. K. koja į galva spyrė ir J. T.. V. B. priėjo prie jos rankomis paėmęs jai už rankų, ją nukėlė N. K. ir nustūmė. Tada V. B. koja spyrė N. K., po to N. K. spyrė ir J. T.. V. B. norėjo už kojų ištemti iš buto S. K., tačiau jam neleido to padaryti. Buvo iškviesta greitoji pagalba, nes J. L. buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, nes V. B. tampė ją už plaukų, norėjo ją išsivesti su savimi. N. K. nuo smūgių buvo kruvinas.

Iš teismo specialisto išvados Nr. G 229/2018(03) matyti, kad nukentėjusiajam S. K. yra padarytas veido sumušimas su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, nosies srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas. Nustatytus kaktos ir nosies sužalojimus S. K. galėjo patirti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais ir S. K. kūne išskirtinos trys trauminio poveikio vietos. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku pailgu daiktu. S. K. sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek imant sužalojimų visumą, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 1t.; b.l.141-142).

Iš teismo specialisto išvados Nr.230/2018(03) matyti, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose J. L. jokių išorių mechaninių sužalojimų nekonstatuota.( 1t.; b.l.163).

Iš parodymų atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs N. K. atpažįsta kaltinamąjį J. T. kaip asmenį, kuris 2017-12-09 L. K. buto virtuvėje iš pradžių spyrė S. K., o po to koja jam spyrė veidą( 1t.; b.l.88-93).

Iš parodymų atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. I. atpažįsta kaltinamąjį J. T. kaip asmenį, kuris 2018-12-09 L. K. buto virtuvėje koja spyrė S. K., o po to ir N. K.( 1t.; b.l.109-114).

Kaltinamasis J. T. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiesiems S. K. ir N. K.. Kaltinamasis J. T. parodė, kad jis kartu su V. B. atėjo į jam nežinomą butą, kur V. B. sudavė S. K. ir šis po smūgių nugriuvo. Tada jis išėjo iš buto ir nematė, kas vyko toliau. Jam būnant lauke, iš buto išėjo V. B. ir jie abu nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Tokius kaltinamojo J. T. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiems, kartu buvęs V. B. smurtavo prieš S. K. ir N. K., teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekimą išvengti atsakomybės. Nukentėjęs N. K. ir R. I. parodė, kad į butą, kuriame jie buvo atėjo V. B. ir J. T.. Tik įėjęs į virtuvę, V. B. spyrė koja iš kambario išėjusiam S. K., po to, trenkė jam ranka ir pastarasis nugriuvo. Nugriuvusiam S. K. koja spyrė ir J. T.. Po to V. B. spyrė koja jam, po to ir J. T. jam koja spyrė į veidą. Šias aplinkybes patvirtino ir R. I., kuri sėdėjo N. K. ant kelių ir buvo V. B. nutempta į šoną. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kurie yra logiški, nuoseklūs, jų parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus ir neprieštarauja jiems. Iš teismo specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam S. K. nustatyti trys trauminio poveikio vietos. Teismo specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, kad kaltinamasis J. T. tyčia sudavė S. K. ir N. K. ir taip sužalojo žmogų bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. T. yra kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, smurtavo prieš žmogų, mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnis dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuojamas kaltinamajam J. T.. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Taikant komentuojamą teisės normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje analizuojant analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas viešoji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykis vyko pas L. K. bute. Nors iš bylos duomenų galima spręsti, kad L. K. butas yra vieta, kur galima be leidimo ateiti išgerti alkoholinius gėrimus, tačiau dėl šios priežasties negalima tokio būsto laikyti vieša vieta. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis būtų turėjęs tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Bylos duomenys patvirtina, kad smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudotas neviešoje vietoje – bute, dominavo asmeniniai motyvai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusiuosius, taip pažeidžiant viešąją tvarką bei rimtį. Bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo tyčia smurtauti buvo nukreipta į nukentėjusiuosius, ir atsižvelgiant į kaltinamojo veikos motyvus, tikslus jo paskatos yra asmeninės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo J. T. veika neperžengė privataus konflikto ribų ir veika ir jo kvalifikuotina pagal BK140 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. T. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, yra jauno amžiaus, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui( BK 54 str.).

Byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos gydant nukentėjusįjį. Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis savo veiksmais sužalojo žmogų ir ieškovas atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas(CK 6.280 str., BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

nusprendė:

J. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 76,61 Eur gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.